TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 13 d.
Byla F‑68/10
Thorsten Behnke
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – 2009 m. vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūra – Jungtinio vertinimo ir pareigų paaukštinimo komiteto nuomonės motyvavimas – Akivaizdi vertinimo klaida“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo T. Behnke prašo panaikinti Komisijos sprendimus įrašyti jį į II grupę pagal darbo rezultatus per vertinimo procedūrą, susijusią su laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir skirti jam 5 paaukštinimo balus per 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūrą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Komisija padengia savo ir vieną ketvirtadalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Vertinimas – Jungtinis vertinimo komitetas – Nuomonė
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Aplinkybės, į kurias galima atsižvelgti
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsniai)
4. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Būtina aprašomųjų komentarų ir vertinimo balų atitiktis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Formalus tikslų nustatymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
1. Išskyrus teisėtumu grindžiamus prieštaravimus ir, žinoma, su viešąja tvarka susijusius pagrindus, ginčo pagrindas pasikeistų – taigi ir nepriimtinumo dėl atitikties taisyklės pažeidimo pagrindas atsirastų – tik tuo atveju, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto formos teisėtumą, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus, ieškinyje nurodytų su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus arba, atvirkščiai, jeigu ieškovas, skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto turinį, pareikštų ieškinį, kuriame nurodytų su šio akto formos teisėtumu susijusius pagrindus, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus.
Pareigūnas, skunde nenurodęs su akto forma susijusio teisėtumo pagrindo, negali pirmą kartą ieškinyje nurodyti pagrindų, susijusių su savo vertinimo ataskaitos formos pažeidimais.
(žr. 32 ir 33 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 120 punktas.
2. Jungtinio vertinimo komiteto pareiga nuspręsti dėl vertinimo ataskaitų turinio yra esminis procedūros reikalavimas. Tačiau Komisijos priimtose Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiose įgyvendinimo nuostatose nenumatyta balsavimo procedūra minėtame komitete. Be to, gali būti nustatytas tik visiškai semantinis nuomonės, priimtos bendru sutarimu, ir nuomonės, priimtos vienbalsiai, skirtumas. Vis dėlto dėl aplinkybės, kad minėtas komitetas nuomonę priima bendru sutarimu, jis neturėtų būti atleidžiamas nuo tenkančios pareigos motyvuoti. Minėtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad net nuomonėje, kuri buvo priimta vienbalsiai, turi būti pateikti praktinės išvados motyvai.
Taigi, jei nuomonės tekstas tipinis ir joje nenurodytos su konkrečia pareigūno situacija susijusios aplinkybės, tokia nuomonė yra nemotyvuota.
Procedūros taisyklių pažeidimai, ypač susiję su vertinimo ataskaitos rengimu, yra esminiai pažeidimai, kuriais daroma įtaka šios ataskaitos galiojimui, tik jei suinteresuotas asmuo įrodo, kad šios ataskaitos turinys būtų kitoks, jei nebūtų buvę šių pažeidimų.
(žr. 38–42 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P, 71–75 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
3. Komisijoje vertinimo ataskaita, kurioje nustatomas darbo rezultatų lygis, ir vėlesnis sprendimas skirti paaukštinimo balų yra glaudžiai susiję, net jeigu Paskyrimų tarnyba išsaugo didelę diskreciją per pareigų paaukštinimo procedūrą skirti tikslų paaukštinimo balų skaičių. Šiuo atžvilgiu vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūros Komisijoje yra neatskiriamos. Taigi leidžiama, kad vertindama pareigūno nuopelnus minėta institucija atsižvelgtų į neseniai įvykusį pareigūno pareigų paaukštinimą.
Be to, tam, kad įvertintų pareigūno nuopelnus, administracija turi atsižvelgti į sudėtingas sąlygas, kuriomis jis vykdė savo funkcijas, visų pirma į tai, kad jo padalinyje buvo mažiau darbuotojų, nei buvo numatyta tuo metu, kai buvo nustatyti tikslai šiam pareigūnui.
(žr. 52, 56 ir 62 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo Aldershoff prieš Komisiją, T‑236/05, 85 ir paskesni punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Semeraro prieš Komisiją, F‑19/06, 56 punktas; 2010 m. vasario 23 d. Sprendimo Faria prieš VRDT, F‑7/09, 53 punktas.
4. Vertinimo ataskaitoje pateiktais aprašomaisiais komentarais siekiama pagrįsti ataskaitoje pateiktus analitinius vertinimus. Šie komentarai yra rengiamos vertinimo ataskaitos pagrindas ir leidžia pareigūnui suprasti gautą balą. Todėl, atsižvelgiant į jų lemiamą vaidmenį rengiant vertinimo ataskaitas, komentarai turi atitikti skirtus balus taip, kad vertinimas būtų laikomas skaitine arba analitine komentarų išraiška. Atsižvelgiant į tai, kad vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsdami dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo, galimu atitikties trūkumu vertinimo ataskaitoje vis dėlto negalima pateisinti šios ataskaitos panaikinimo, nebent toks trūkumas būtų akivaizdus.
(žr. 78 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, F‑28/06, 109 ir 110 punktai.
5. Pagal Komisijos priimtų Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio nuostatas vertinant pareigūno darbo našumą siekiama nustatyti, ar buvo pasiekti nustatyti tikslais. Iš tų pačių nuostatų matyti, kad tikslai turi būti apibrėžiami atsižvelgiant į normalias darbo sąlygas. Jeigu administracija nusprendžia savo pareigūnų vertinimą grįsti tinkamai formaliai nustatytais tikslais, dokumentas, kuriame nurodyti pareigūnui nustatyti tikslai, yra esminis vertinant jo darbą.
(žr. 79 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑93/08, 64 punktas.