Language of document : ECLI:EU:F:2013:40

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 21 d.

Byla F‑93/11

Jamal Taghani

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Konkurso atrankos komisijos sprendimas neleisti laikyti vertinimo egzaminų – Teisių gynimo būdai – Ieškinys, pareikštas nelaukiant sprendimo dėl skundo – Priimtinumas – Pranešimo apie konkursą pakeitimas po atrankos egzaminų – Teisėtų lūkesčių apsaugos principas – Teisinis saugumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo J. Taghani prašo, pirma, panaikinti atviro konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimą neleisti ieškovui laikyti vertinimo egzaminų ir, antra, priteisti iš Komisijos žalos, patirtos dėl šio sprendimo, atlyginimą.

Sprendimas: Panaikinti 2011 m. birželio 15 d. atviro konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimą neleisti J. Taghani laikyti vertinimo egzaminų. Priteisti iš Europos Komisijos J. Taghani 1 000 EUR. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo – Pranešimo apie konkursą pakeitimas po atrankos egzaminų – Kandidatas, kuris negali būti atrinktas tolesniam konkurso etapui net ir nesant pakeitimo – Nepriimtinumas – Išimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl sprendimo neleisti laikyti konkurso egzaminų – Galimybė remtis pranešimo apie konkursą neteisėtumu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Konkurso atrankos komisijos sprendimas – Išankstinis administracinis skundas – Nebūtinumas – Po atrankos egzaminų pakeistu pranešimu apie konkursą pagrįstas sprendimas – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Konkurso atrankos komisijos sprendimas – Išankstinis administracinis skundas – Nebūtinumas – Pateikimas – Pasekmės – Teisės tiesiogiai kreiptis į Sąjungos teismą užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 2 dalis)

5.      Pareigūnai – Konkursas, vykdomas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Laimėjimo sąlygos – Nustatymas pranešime apie konkursą – Pranešimo apie konkursą pakeitimas po atrankos egzaminų, dėl kurio sumažėja kandidatų galimybės laimėti šį konkursą – Teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktas)

6.      Pareigūnai – Konkursas, vykdomas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Laimėjimo sąlygos – Nustatymas pranešime apie konkursą – Pranešimo apie konkursą pakeitimas po atrankos egzaminų, dėl kurio sumažėja kandidatų galimybės laimėti šį konkursą – Teisinio saugumo principo pažeidimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktas)

7.      Pareigūnai – Principai – Proporcingumas – Apimtis – Rėmimasis pagrindžiant priemonę, kuri prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos principui – Netaikymas

1.      Kai reiškiamas ieškinys dėl atrankos komisijos sprendimo, pagrįsto pranešimu apie konkursą, pakeistu po atrankos egzaminų padarytu klaidų ištaisymu, neleisti ieškovui laikyti vertinimo egzaminų panaikinimo, ieškovas netenka suinteresuotumo pareikšti ieškinio, jeigu pasirodo, kad, net nesant klaidų ištaisymo, jis nebūtų buvęs atrinktas į tolesnį konkurso etapą.

Tačiau yra kitaip, kai teisiškai nepakankamai įrodyta, kad ieškovas nebūtų atrinktas į tolesnį konkurso etapą ir kad todėl aiškiai nenustatytas ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas.

(žr. 29, 31 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Vega Rodríguez prieš Komisiją, T‑285/02 ir T‑395/02, 25 ir 27 punktai.

2.      Atsižvelgiant į kompleksinį įdarbinimo procedūros, sudarytos iš glaudžiai susijusių paeiliui priimamų sprendimų, pobūdį, ieškovas turi teisę remtis per konkursą padarytais pažeidimais, įskaitant tuos, kurie gali būti susiję su pačiu pranešimo apie konkursą tekstu, pareikšdamas ieškinį dėl vėlesnio individualaus sprendimo, kaip antai sprendimo neleisti laikyti egzaminų.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Noonan prieš Komisiją, T‑60/92, 23 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Clarke ir kt. prieš VRDT, F‑82/08, 79 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Pateikti išankstinį skundą privaloma, kai skundžiamo akto autorius yra paskyrimų tarnyba, bet nebūtina, jei aktą priėmė konkurso atrankos komisija.

Dėl ieškinio, pareikšto dėl atrankos komisijos sprendimo neįrašyti ieškovo į geriausius balus už atrankos egzaminus gavusių kandidatų sąrašą, pažymėtina, kad ieškovas turi teisę tiesiogiai kreiptis į Sąjungos teismą, nepateikęs išankstinio skundo, net ir tuomet, kai jis ginčija pranešime apie konkursą nurodytą elementą arba jo klaidų ištaisymą.

Be to, tai, kad konkurso atrankos komisijos sprendimas pagrįstas pranešimu apie konkursą, pakeistu klaidų ištaisymu po atrankos egzaminų, neatima iš neatrinkto kandidato teisės tiesiogiai pareikšti ieškinio dėl atrankos komisijos sprendimo.

(žr. 39–41 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Noonan prieš Komisiją 23 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Vicente Carbajosa ir kt. prieš Komisiją, F‑77/08, 27–31 ir 35–37 punktai.

4.      Administracinio skundo procedūra neturi prasmės, kai kaltinimai pateikti dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, nes paskyrimų tarnybai trūksta priemonių pakeisti šiuos sprendimus, todėl teisių gynimo būdas dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo įprastai yra tiesioginis kreipimasis į Sąjungos teismą.

Šiuo klausimu nei iš Pareigūnų tarnybos nuostatų, nei iš teismų praktikos nematyti, kad konkurso kandidatas, vis dėlto nusprendęs pateikti skundą šiai institucijai dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, negalėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, nelaukdamas sprendimo dėl skundo. Priešingai, kai konkurso kandidatas kreipiasi į paskyrimų tarnybą su administraciniu skundu, dėl tokio veiksmo, kad ir kokia būtų jo teisinė reikšmė, negalima atimti kandidato teisės tiesiogiai kreiptis į teismą. Taigi, jei kandidatas nusprendžia tiesiogiai kreiptis į teismą nurodytomis sąlygomis, šis turi nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas per 3 mėnesių ir 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie ieškovo nenaudai priimtą sprendimą.

(žr. 44, 46–48 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. birželio 20 d. Sprendimo Cristina prieš Komisiją, F‑66/11, 37, 40 ir 41 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

5.      Pranešime apie konkursą numatytų taisyklių, susijusių su pranešime apie konkursą numatytų egzaminų vertinimu, pakeitimas gali turėti įtakos suinteresuotojo asmens galimybėms būti įrašytam į kandidatų, kuriems leista dalyvauti vertinimo egzaminuose, sąrašą tiek, kiek dėl tokio pakeitimo gali padaugėti kandidatų, surinkusių minimalų balų skaičių už egzaminus, o dėl to sumažėtų jo galimybės pakliūti tarp geriausių kandidatų. Šiuo aspektu dėl pranešimo apie konkursą klaidų ištaisymo po atrankos egzaminų nesilaikoma garantijų, kurios jam buvo suteiktos pranešime apie konkursą, todėl pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.

Lyginamieji egzaminai patys savaime yra egzaminai, per kuriuos kiekvieno kandidato rezultatai yra vertinami remiantis kitų kandidatų rezultatais, todėl kandidatų, kuriems leista juos laikyti, skaičius gali turėti įtakos atrankos komisijos kandidatų vertinimui. Šis vertinimas atspindi sprendimą dėl vertės suteikimo už kandidato darbą, palyginti su kitų kandidatų darbais. Darytina išvada, kad kuo daugiau kandidatų dalyvauja tokio tipo egzaminuose, tuo svarbesni jiems yra atrankos komisijos reikalavimai.

(žr. 71, 72, 75 ir 89 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, 57 punktas.

6.      Teisinio saugumo principu siekiama užtikrinti Sąjungos teisės reguliuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą. Taigi, nors iš esmės pagal šį principą draudžiama nustatyti, kad Sąjungos institucijų aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas, išimtiniais atvejais gali būti kitaip, kai to reikia dėl siekiamo tikslo ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Šios sąlygos nėra įgyvendintos, kai ištaisomas pranešimas apie konkursą, pakeičiant įvykusių atrankos egzaminų vertinimą.

Kai paskyrimų tarnyba, paskelbusi pranešimą apie konkursą, sužino, jog reikalaujamos sąlygos yra per griežtos, nei reikalaujama dėl tarnybos interesų, ji gali arba tęsti procedūrą ir prireikus įdarbinti mažesnį konkursą laimėjusių kandidatų skaičių, nei buvo nustatyta iš pradžių, arba pradėti konkurso procedūrą iš naujo, atšaukti pirminį pranešimą apie konkursą ir pakeisti jį pataisytu pranešimu. Tačiau pranešimo apie konkursą klaidų ištaisymas įvykus kai kuriems egzaminams negali būti laikomas lygiaverčiu šioms išeitims.

(žr. 76–78, 81 ir 82 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, 69 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. spalio 2 d. Sprendimo Vecchi prieš Komisiją, T‑356/94, 56 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 10 d. Sprendimo VRDT prieš Simões Dos Santos, T‑260/09 P, 48 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

7.      Pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš Sąjungos teisės bendrųjų principų, Sąjungos institucijos priimtos priemonės teisėtumui taikoma sąlyga, kad kai galima pasirinkti iš kelių tinkamų priemonių, reikia rinktis mažiausiai ribojančią priemonę, kad sukelti nepatogumai nebūtų pernelyg dideli, palyginti su siekiamu tikslu. Tačiau priežastimis, susijusiomis su priemonės proporcingumu, negalima pateisinti akto, kuriuo pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, kaip antai pranešimo apie konkursą įvykus atrankos egzaminams, pakeitimo, nes proporcingumo principas taikomas tik kai galima pasirinkti iš kelių tinkamų priemonių.

(žr. 88 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 21 d. Sprendimo Schumann prieš Komisiją 52 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Torijano Montero prieš Tarybą, F‑76/05, 81 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.