Byla T‑47/15

Vokietijos Federacinė Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Valstybės pagalba – Atsinaujinantieji energijos ištekliai – Pagalba, suteikta tam tikromis iš dalies pakeisto Vokietijos atsinaujinančiųjų energijos išteklių įstatymo (2012 m. EEG įstatymas) nuostatomis – Pagalba elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančiųjų šaltinių, ir sumažintas EEG papildomas mokestis daug energijos vartojančioms įmonėms – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama iš dalies nesuderinama su vidaus rinka – Valstybės pagalbos sąvoka – Pranašumas – Valstybiniai ištekliai“

Santrauka – 2016 m. gegužės 10 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio 1 pastraipa ir 53 straipsnio 1 pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punktas)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybei priskiriamas pranašumų suteikimas – Įstatyme nustatytas mechanizmas, skirtas kompensuoti tam tikriems tinklų valdytojams elektros energijos kiekį, viršijantį tiekėjų patiektą galutiniams vartotojams – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Valstybės priemonės, kuriomis sumažinamos įmonės biudžetui paprastai tenkančios išlaidos – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Mokesčio sumažinimas, skirtas finansuoti paramą elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos šaltinių – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Valstybės priemonės, kuriomis siekiama suderinti konkurencijos sąlygas su konkurencijos sąlygomis kitose valstybėse narėse – Reikšmės nebuvimas pagalbos kvalifikavimui

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Naudos suteikimas pagalbos gavėjams – Priemonė, kuria siekiama kompensuoti struktūrinius trūkumus – Reikšmės nebuvimas pagalbos kvalifikavimui

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

7.      Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Iš valstybinių išteklių teikiama pagalba – Paramos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamintojams viešoji politika – Mokesčiui prilyginamos lėšos, sukauptos dėl papildomo mokesčio, taikomo šios rūšies energijos tiekėjams, ir kolektyviai administruojamos valdytojų, kuriems dominuojančią įtaką daro valstybė ir kurie prilyginami valstybės koncesiją įgyvendinantiems subjektams – Įtraukimas

(SESV 107 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 25 ir 26 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 36, 37 ir 40 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 49 punktą)

4.      Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatyta papildomo mokesčio, skirto finansuoti paramą elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, intensyviai elektros energiją naudojančių įmonių gamybos sektoriuje naudai, ir taip neleidžiama tinklų valdytojams ir elektros energijos tiekėjams susigrąžinti dalies papildomų išlaidų, susijusių su elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, iš šių įmonių, atleidžia minėtas įmones nuo joms įprastai tenkančios naštos, todėl tai yra nauda pastarosioms įmonėms.

(žr. 52 ir 55 punktus)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 56 punktą)

6.      Priemonė negali būti nekvalifikuojama kaip valstybės pagalba vien dėl to, kad ją taikant įmonių naudai panaikinami struktūriniai trūkumai.

(žr. 61 punktą)

7.      Tik tiesiogiai arba netiesiogiai naudojant valstybinius išteklius suteikiama nauda yra laikoma pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Nacionalinės teisės aktai, reglamentuojantys teisinį elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (EEG elektros energija), skatinimo pagrindą, kuriuose numatyta, kad, pirma, EEG elektros energijos gamintojų paramos schema taikant supirkimo tarifus ir rinkos priemokas, finansuojama EEG papildomu mokesčiu, kurį moka elektros energijos tiekėjai ir kuri gali būti susigrąžinta iš galutinių vartotojų, renkama ir administruojama transportavimo tinklų valdytojų (TTV), ir, antra, specialaus kompensavimo schema, numatanti EEG papildomo mokesčio, kuris gali būti elektros energijos tiekėjų perkeltas daug energijos vartojančioms įmonėms, viršutinės ribos nustatymą, lemia valstybės išteklius, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

Šiuo aspektu, visų pirma, minėtas papildomas mokestis, kurį, proporcingai parduotam kiekiui, sudaro skirtumas tarp elektros energijos pardavimo kainos ir finansinės naštos, tenkančios dėl teisės aktuose numatytos pareigos apmokėti EEG elektros energiją taikant įstatyme nustatytus tarifus, kuriuos elektros energijos tiekėjai turi teisę reikalauti iš galutinių klientų, yra renkamas ir administruojamas TTV ir juo in fine siekiama padengti išlaidas, atsiradusias dėl išpirkimo tarifų ir rinkos priemokos, numatytų pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose ir užtikrinančių EEG elektros energijos gamintojams didesnę nei rinkos elektros energijos, kurią jie gamina, kainą, todėl juo iš esmės įgyvendinama viešoji elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, gamintojų paramos politika, įstatyme nustatyta valstybės.

Antra, TTV nagrinėjamais teisės aktais įpareigoti valdyti paramos EEG elektros energijos gamybai sistemą. Šiuo aspektu jie naudojasi pareigomis ir prerogatyvomis ir jiems tenka šios sistemos valdymo ir administravimo užduotys, kurios, atsižvelgiant į jų poveikį, yra panašios į valstybės koncesiją. Iš tiesų lėšos, naudojamos pagal minėtus teisės aktus, išimtinai valdomos viešojo intereso tikslu, laikantis nagrinėjamo nacionalinio teisės aktų leidėjo iš anksto nustatytos tvarkos. Šiuo aspektu minėtos lėšos, kurias sudaro papildomos išlaidos, perkeltos galutiniams vartotojams ir sumokėtos elektros energijos tiekėjų TTV už EEG elektros energiją, kurios kaina viršija rinkoje perkamos elektros energijos kainą, tiesiogiai nepereina iš galutinių vartotojų tokios rūšies elektros energijos gamintojams, t. y. tarp savarankiškų ūkio subjektų, bet joms reikia tarpininkų, kurie įgalioti jas surinkti ir valdyti, dalyvavimo. Todėl šioms lėšoms, sukauptoms dėl minėto papildomo mokesčio ir kolektyviai administruojamoms TTV, dominuojančią įtaką daro viešosios valdžios institucijos.

Trečia, nagrinėjami ištekliai, sukaupti dėl minėto papildomo mokesčio ir skirti tiek EEG elektros energijos paramos sistemai finansuoti, tiek kompensavimo sistemai kompensuoti, gaunami dėl mokesčių, kuriais nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu apmokestinami in fine privatūs subjektai. Iš tiesų jame numatyta TTV galimybė imti papildomą kainą iš tiekėjų, kurie vėliau ją gali perkelti galutiniams klientams laikantis tvarkos, be kita ko, dėl sąskaitų skaidrumo, nustatytos tame pačiame teisės akte, ir, praktikoje, šie tiekėjai finansinę naštą, išplaukiančią iš EEG papildomo mokesčio, kuriuo siekiama kompensuoti išlaidas, susijusias su minėta pareiga, perkelia galutiniams klientams. Kadangi ši našta yra 20–25 % visos vidutinio galutinio vartotojo sąskaitos sumos, jos perkėlimas galutiniams vartotojams turi būti vertinamas kaip pasekmė, numatyta ir organizuota atitinkamo nacionalinės teisės aktų leidėjo.

Taigi būtent dėl šio teisės akto galutiniai elektros energijos vartotojai de facto privalo mokėti šį kainos priedą ar perviršį. Tai našta, kuri vienašališkai nustatoma valstybės vykdant jos EEG elektros energijos gamintojų paramos politiką ir kuri prilyginama, atsižvelgiant į jos poveikį, mokesčiui, tenkančiam elektros energijos vartotojams nagrinėjamoje valstybėje narėje. Iš tiesų ši našta nustatyta viešosios valdžios institucijos viešojo intereso tikslais, t. y. siekiant apsaugoti klimatą ir aplinką, užtikrinant aprūpinimo elektros energija tvarią plėtrą vystant EEG elektros energijos gamybos technologijas ir, remiantis objektyviu kriterijumi, atsižvelgiant į elektros energijos kiekį, patiektą tiekėjų galutiniams vartotojams. Todėl nagrinėjamas sumas reikia kvalifikuoti kaip lėšas iš valstybinių išteklių, prilyginamas mokesčiui.

Ši išvada taikoma ir daug elektros vartojančių įmonių naudai, nes nagrinėjamame teisės akte numatytas kompensavimo mechanizmas yra papildoma našta TTV. Iš tiesų bet koks EEG papildomo mokesčio dydžio sumažinimas konkrečiai lemia elektros tiekėjų iš daug elektros vartojančių įmonių renkamų sumų sumažinimą ir gali būti laikomas lemiančiu TTV pajamų praradimą. Tačiau šie nuostoliai vėliau perkeliami kitiems tiekėjams ir dėl to – kitiems galutiniams vartotojams siekiant kompensuoti tokius atsiradusius nuostolius. Taigi, galutinis vidutinis vartotojas atitinkamoje valstybėje narėje tam tikru būdu dalyvauja subsidijuojant daug elektros vartojančias įmones, kurios naudojasi EEG papildomo mokesčio viršutine riba.

Galiausiai faktinis valstybės prieigos prie išteklių, sukauptų iš nagrinėjamo papildomo mokesčio, nebuvimas tiek, kiek jie, žinoma, nepatenka į valstybės biudžetą, neturi reikšmės dominuojančiai valstybės įtakai šių išteklių naudojimui ir pastarosios galimybei iš anksto priimant nagrinėjamą teisės aktą nuspręsti dėl siektinų tikslų ir visų minėtų išteklių naudojimo.

(žr. 81, 92–96, 106, 108, 110–112, 118, 127 ir 128 punktus)