Language of document :

2019 m. rugpjūčio 9 d. Špecializovaný trestný súd (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Úrad špeciálnej prokuratúry Generálnej prokuratúry Slovenskej republiky / TG, UF

(Byla C-603/19)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Špecializovaný trestný súd

Šalys pagrindinėje byloje

Kaltintojas: Úrad špeciálnej prokuratúry Generálnej prokuratúry Slovenskej republiky

Kaltinamieji: TG, UF

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES1 , kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (visų pirma teisė aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese ir teisė gauti kompensaciją baudžiamojo proceso metu), kurios pagal savo pobūdį nėra suteikiamos tik fiziniam asmeniui kaip jaučiančiai būtybei, yra taikytina ir juridiniams asmenims bei valstybei, t. y. valstybės institucijoms, kai pagal nacionalinės teisės nuostatas jiems baudžiamajame procese suteikiamas nukentėjusio asmens statusas?

2.    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 ir 47 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnį ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/992 38 straipsnio 1 dalies h punktą, siejamą su 1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1681/943 , atitinka tokie teisės aktai ir jurisprudencija4 , pagal kuriuos valstybė baudžiamajame procese negali imtis veiksmų siekdama, kad jai būtų atlyginta žala, patirta dėl įtariamojo sukčiavimo, kai buvo pasisavintos Europos Sąjungos biudžeto lėšos, taip pat negali, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 3 dalimi, apskųsti nutarties, kurioje teismas nurodė, jog ji neskundžiama, arba neleido jai atstovaujančiai administracijai pagrindiniame posėdyje paprašyti skirti jai, kaip nukentėjusiajai, kompensaciją, ir juose nėra numatyta kito tipo procedūra, kurią vykdant ji galėtų pasinaudoti teise gauti kompensaciją iš kaltinamojo, todėl negalima netgi užtikrinti jos teisės į kompensaciją už kaltinamojo padarytą žalą turtui ir turtinėms teisėms, kaip numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnyje, todėl ta teisė de facto tampa neįgyvendinama?

3.    Ar 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/985 2 straipsnyje, siejamame su 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/20016 2 straipsnio 2 dalimi, vartojama sąvoka „ta pati įmonė“ turi būti aiškinama tiktai formaliai, t. y. taip, kad yra būtina ir pakankama nustatyti, ar atitinkamos bendrovės pagal nacionalinę teisę turi savarankišką teisinį subjektiškumą, todėl kiekvienai iš tų bendrovių būtų galima suteikti iki 100 000 EUR dydžio valstybės pagalbos sumą, ar lemiamas kriterijus yra tiems patiems asmenims priklausančių ir per juos susijusių bendrovių veiklos vykdymo ir valdymo faktinės sąlygos, tarsi tai būtų vienos patronuojančiosios įmonės valdomų patronuojamųjų įmonių sistema, net jeigu pagal nacionalinę teisę visos jos turėtų savo teisinį subjektiškumą, todėl jos turėtų būti laikomos „ta pačia įmone“ ir, kaip grupė, galėtų tiktai vieną kartą gauti ne didesnę kaip 100 000 EUR valstybės pagalbą?

4.    Ar pagal 1995 m. liepos 26 d. Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją7 terminas [atlygintina] „žala“ reiškia tik tą nepagrįstai gautų lėšų dalį, kuri tiesiogiai susijusi su sukčiavimu, ar taip pat reiškia faktiškai patirtas ir tiksliai dokumentuose nurodytas išlaidas bei panaudotą įnašą, jeigu iš įrodymų matyti, kad jų išlaidos buvo būtinos siekiant nuslėpti sukčiavimą, pavėlinti sukčiavimo nustatymą ir gauti visą suteiktos valstybės pagalbos sumą?

____________

1     2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012, p. 57).

2     1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL 161, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 31).

3     1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1681/94 dėl pažeidimų ir su struktūrinės politikos finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo (OL L 178, 1994, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 23).

4     2017 m. lapkričio 29 d. Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas) baudžiamųjų bylų skyriaus nuomonė.

5     1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.  994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 312).

6     2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (OL L 10, 2001, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 138).

7     Pagal Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnį parengta Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencija (OL C 316, 1995, p. 49).