Language of document :

2020 m. rugpjūčio 28 d. Verwaltungsgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EB ir kt. / Versicherungsanstalt öffentlich Bediensteter, Eisenbahnen und Bergbau (BVAEB)

(Byla C-405/20)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: EB, JS ir DP

Atsakovė: Versicherungsanstalt öffentlich Bediensteter, Eisenbahnen und Bergbau (BVAEB)

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo srities ratione temporis apribojimas pagal Sprendimą Barber 1 byloje C-262/88, pagal Protokolą Nr. 33 dėl SESV 157 straipsnio ir pagal 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB2 12 straipsnį turi būti aiškinamas taip, kad (Austrijos) pensijų gavėjas, tvirtindamas, kad dėl teisės nuostatų, reglamentuojančių 2018 m. numatytą tokį valstybės tarnautojo pensijos indeksavimą, kuris buvo taikytas pagrindinėse bylose, patyrė diskriminaciją, vienodo požiūrio principu teisėtai negali remtis arba (iš dalies) gali remtis tik dėl tos reikalavimo dalies, kuri yra priskirtina įdarbinimo laikotarpiams po 1994 m. sausio 1 d.?

2.    Ar vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas (pagal SESV 157 straipsnį, siejamą su Direktyvos 2006/54 5 straipsniu) turi būti aiškinamas taip, kad toks netiesioginis skirtingas požiūris, kuris – jei jis atsiranda – kyla iš pagrindinėse bylose taikytinų teisės nuostatų, reglamentuojančių pensijų indeksavimą 2018 m., yra pateisinamas ir atsižvelgiant į anksčiau taikytas panašias priemones ir į pastarųjų kumuliacinio poveikio sukeltus didelius nuostolius palyginti su pensijų realios vertės indeksavimu siekiant sumažinti infliacijos įtaką (šiuo atveju – 25 %), visų pirma:

siekiant išvengti (taikant reguliarų indeksavimą su vienodu koeficientu atsirandančių) „žirklių“ tarp didesnių ir mažesnių pensijų, nors pastarosios būtų tik nominalios, o verčių santykis liktų nepakitęs,

siekiant įgyvendinti bendrą „socialinį komponentą“, kuris suprantamas kaip gaunančių mažesnes pensijas perkamosios galios stiprinimas, nors a) šis tikslas būtų pasiekiamas ir neribojant didesnių pensijų indeksavimo ir b) teisės aktų leidėjas tokią priemonę ne tokiu pat būdu numato ir siekdamas stiprinti perkamąją galią infliacijos įtakos mažesniems valstybės tarnautojų atlyginimams mažinimo sumetimais (didesnių atlyginimų indeksavimo sąskaita) ir kartu nėra reglamentavęs panašaus pensijų vertės indeksavimo ribojimo kitose profesinėse socialinės apsaugos sistemose (kuriose valstybė nedalyvauja) tam, kad (didesnių pensijų indeksavimo sąskaita) būtų sustiprinta mažesnių pensijų perkamoji galia,

siekiant išlaikyti galimybę finansuoti „sistemą“, nors valstybės tarnautojų pensijos mokamos ne pagal draudimo būdu organizuotą ir įmokomis finansuojamą draudimo įstaigos sistemą, o valstybės, kuri veikia kaip į pensiją išėjusių valstybės tarnautojų darbdavys, mokėdama šias pensijas kaip užmokestį už atliktą darbą, todėl lemiamą reikšmę turėtų ne sistemos išsaugojimas ar finansavimas, o galiausiai tik su biudžetu susijusios priežastys,

nes jis sudaro savarankišką pateisinamąjį pagrindą arba (pirmiausia) a priori neleidžia preziumuoti netiesioginės vyrų diskriminacijos dėl lyties pagal Direktyvą 2006/54, kai statistiškai gerokai didesnis paveiktų vyrų skaičius didesnių pensijų gavėjų grupėje laikytinas visų pirma anksčiau tipiško vienodų galimybių moterims trūkumo užimtumo ir profesinės veiklos srityje pasekme, arba

nes šios teisės nuostatos yra leidžiamos kaip pozityvioji priemonė pagal SESV 157 straipsnio 4 dalį?

____________

1     1990 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas C-262/88, EU:C:1990:209.

2     2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006, p. 23).