2019 m. rugpjūčio 30 d. Amtsgericht Hamburg (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje EU / PE Digital GmbH
(Byla C-641/19)
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Amtsgericht Hamburg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: EU
Atsakovė: PE Digital GmbH
Prejudiciniai klausimai
1. Ar 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2011/831 14 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Direktyvos 2011/83 50 konstatuojamąją dalį, reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai buvo sudaryta sutartis, pagal kurią teikiama ne viena paslauga, o iš kelių dalių susidedanti bendra paslauga, vartotojo mokėtina „suma, proporcinga tam, kas buvo suteikta iki to momento, kai vartotojas informavo prekiautoją apie tai, kad naudojasi teise atsisakyti sutarties, palyginti su visu tuo, kas numatyta suteikti pagal sutartį“, turi būti apskaičiuojama tik pro rata temporis, kai už bendrą paslaugą vartotojas moka pro rata temporis, tačiau paslaugos dalys suteikiamos nevienodai greitai?
2. Ar Direktyvos 2011/83 14 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad vartotojo mokėtina „suma, proporcinga tam, kas buvo suteikta iki to momento, kai vartotojas informavo prekiautoją apie tai, kad naudojasi teise atsisakyti sutarties, palyginti su visu tuo, kas numatyta suteikti pagal sutartį“, turi būti apskaičiuojama tik pro rata temporis taip pat tada, kai paslauga (paslaugos dalis) teikiama pastoviai, tačiau sutarties vykdymo pradžioje vartotojui turi didesnę ar mažesnę vertę?
3. Ar Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 11 punktą ir 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/7702 2 straipsnio 1 punktą reikia aiškinti taip, kad „skaitmeninis turinys“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2011/83 2 straipsnio 11 punktą ir Direktyvos 2019/770 2 straipsnio 1 punktą, gali būti ir tokios rinkmenos, kurios kaip bendros paslaugos dalis suteikiamos teikiant iš esmės „skaitmeninę paslaugą“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2019/770 2 straipsnio 2 punktą, ir todėl prekiautojas galėtų panaikinti Direktyvos 2011/83 16 straipsnio m punkte numatytą teisę atsisakyti sutarties paslaugos dalies atžvilgiu, tačiau vartotojas, jei prekiautojui tai nepavyktų, galėtų atsisakyti visos sutarties ir dėl Direktyvos 2011/83 14 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčio neprivalėtų mokėti kompensacijos už šią paslaugos dalį?
4. Ar Direktyvos 2011/83 14 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Direktyvos 2011/83 50 konstatuojamąją dalį, reikia aiškinti taip, kad sutartyje įrašyta visa sutarta paslaugos kaina yra „pernelyg didelė“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/83 14 straipsnio 3 dalies trečią sakinį, jei ji yra gerokai didesnė nei visa kaina, kurią tas pats prekiautojas už identišką paslaugą, identišką sutarties trukmę ir identiškomis bendrosiomis sąlygomis sutarė su kitu vartotoju?
____________
1 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011, p. 64).
2 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019, p. 1).