Language of document :

2020 m. liepos 27 d. Tribunal du travail francophone de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L.F. / S.C.R.L.

(Byla C-344/20)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal du travail francophone de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: L.F.

Atsakovė: S.C.R.L.

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB1 , nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnį reikia aiškinti taip, kad religija ir įsitikinimai yra du to paties saugomo kriterijaus aspektai, ar, priešingai, kad religija ir įsitikinimai yra atskiri kriterijai, pirma, religijos, įskaitant su ja susijusį įsitikinimą, kriterijus ir, antra, bet kokių įsitikinimų kriterijus?

2.    Jeigu Direktyvos 2000/78/EB 1 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad religija ir įsitikinimai yra du to paties saugomo kriterijaus aspektai, ar dėl to būtų draudžiama nacionaliniam teismui, remiantis tos pačios direktyvos 8 straipsniu ir siekiant užkirsti kelią tam, kad būtų sumažintas apsaugos nuo diskriminacijos lygis, ir toliau aiškinti nacionalinės teisės normą, kaip antai 2007 m. gegužės 10 d. Kovos su tam tikrų formų diskriminacija įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, taip, kad religiniai, filosofiniai ir politiniai įsitikinimai yra atskiri saugomi kriterijai?

3.    Ar Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 dalies a punktas gali būti aiškinamas taip, kad įmonės darbo tvarkos taisyklė, pagal kurią darbuotojams draudžiama „žodžiais, apranga ar kokiu nors kitu būdu reikšti savo religinius, filosofinius ar politinius įsitikinimus, kad ir kokie jie būtų“, yra tiesioginė diskriminacija, jeigu konkrečiai įgyvendinus šią darbo tvarkos taisyklę susiklosto tokia padėtis:

a)    darbuotoja, kuri siekia įgyvendinti savo religijos laisvę nešiodama matomą (konotuotą) simbolį, šiuo atveju – skarą, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kitu jokios religijos neišpažįstančiu, jokių filosofinių įsitikinimų neturinčiu ir jokios politinės pakraipos nedeklaruojančiu darbuotoju, kuris neturi jokio poreikio nešioti kokį nors politinį, filosofinį ar religinį simbolį?

b)    darbuotoja, kuri siekia įgyvendinti savo religijos laisvę nešiodama matomą (konotuotą) simbolį, šiuo atveju – skarą, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kitu kokių nors filosofinių ar politinių įsitikinimų turinčiu darbuotoju, kurio poreikis viešai demonstruoti šiuos įsitikinimus nešiojant (konotuotą) simbolį vis dėlto yra mažesnis ar jo visai nėra?

c)    darbuotoja, kuri siekia įgyvendinti savo religijos laisvę nešiodama matomą (konotuotą) simbolį, šiuo atveju – skarą, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kokią nors kitą ar net tą pačią religiją išpažįstančiu darbuotoju, kurio poreikis tai viešai demonstruoti nešiojant (konotuotą) simbolį vis dėlto yra mažesnis ar jo visai jo nėra?

d)    remiantis tuo, kad įsitikinimas nebūtinai yra religinio, filosofinio ar politinio pobūdžio ir kad jis gali būti kitokio (meninio, estetinio, sportinio, muzikinio ir kt.) pobūdžio, darbuotoja, kuri siekia įgyvendinti savo religijos laisvę nešiodama matomą (konotuotą) simbolį, šiuo atveju – skarą, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kitu kitokių nei religinių, filosofinių ar politinių įsitikinimų turinčiu darbuotoju, kuris tai demonstruoja savo apranga?

e)    remiantis principu, kad negatyvus laisvės skelbti savo religinius įsitikinimus aspektas taip pat reiškia, kad asmuo negali būti įpareigotas atskleisti savo religinių įsitikinimų ar kokią religiją išpažįsta, darbuotoja, siekianti įgyvendinti savo religijos laisvę ryšėdama skarą, kuri pati savaime nėra vienareikšmis šios religijos simbolis, atsižvelgiant į tai, kad kita darbuotoja gali ryšėti skarą dėl estetinių, kultūrinių ar net sveikatos priežasčių ir tokia skara nebūtinai skiriasi nuo paprasčiausios bandanos, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kitu darbuotoju, žodžiu reiškiančiu savo religinius, filosofinius ar politinius įsitikinimus, o tai, remiantis EŽTK 9 straipsnio 1 dalimi, skarą ryšinčiai darbuotojai reiškia dar didesnį religijos laisvės pažeidimą, nes, nebent vadovaujamasi išankstinėmis nuostatomis, skara nėra akivaizdus simbolis, kuriuo reiškiami įsitikinimai, ir dažniausiai negali jų parodyti, nebent ją ryšintis asmuo yra priverstas atskleisti darbdaviui savo motyvus?

f)    darbuotoja, kuri siekia įgyvendinti savo religijos laisvę nešiodama matomą (konotuotą) simbolį, šiuo atveju – skarą, vertinama mažiau palankiai, palyginti su kitu tokius pat įsitikinimus turinčiu darbuotoju, kuris tai demonstruoja nešiodamas barzdą (tai, priešingai nei apranga, konkrečiai nėra draudžiama darbo tvarkos taisyklėse)?

____________

1 OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79.