2018 m. rugsėjo 18 d. Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-41/17 Lotte Co. Ltd / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-580/18 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Nestlé Unternehmungen Deutschland GmbH, atstovaujama advokatų Dr. A. Jaeger-Lenz, C. Elkemann, Dr. A. Lambrecht

Kitos proceso šalys: Lotte Co. Ltd, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė reikalauja:

panaikinti 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimą (T-41/17) ir atmesti 2016 m. spalio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 250/2016-5);

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti skundžiamą Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo;

priteisti iš ieškovės (Lotte Co. Ltd) bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė nurodo šiuos apeliacinio skundo pagrindus:

Bendrasis Teismas teisiniu požiūriu klaidingai pasinaudojo Reglamento Nr. 207/2009¹ 65 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pakeisti sprendimą, nors apeliacinė taryba dar nenustatė pakankamai faktinių aplinkybių dėl naudojimo dažnumo ir pastovumo laiko atžvilgiu. Tai pažeidžia apeliantės interesus, nes Bendrojo Teismo padarytos išvados yra nepakankamos ir jose neatsižvelgta į svarbius įrodymus. Jeigu atitinkamas išvadas būtų padariusi dar apeliacinė taryba, apeliantė būtų galėjusi jas apskųsti ieškiniu Bendrajame Teisme.

Vertindamas „naudojimą iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis, Bendrasis Teismas iš esmės remiasi tuo, kad sąskaitose nurodyti apyvartos skaičiai yra per maži, palyginti su apyvartos skaičiais, išplaukiančiais iš pateikto priesaikai prilyginamo pareiškimo. Vis dėlto Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju privalėjo atsižvelgti į objektyvius, sektoriui įprastus gamybos ir pardavimo pajėgumus. Esama subjektyvi atskiros įmonės situacija negali turėti jokios įtakos naudojimo apimčiai. Be to, prekių ženklo naudojimas naudojimu iš tikrųjų laikytinas net ir tuomet, kai kiekio atžvilgiu jis yra nereikšmingas; absoliučių apatinių ribų nėra. Verslo strategijos ir atitinkamos prekės komercinės sėkmės vertinimas neturi būti atliekamas. Svarbu yra tik tai, ar yra vien simbolinis naudojimas.

Ir šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas „naudojimo iš tikrųjų“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalis, kriterijų išaiškino teisiniu požiūriu klaidingai, nes apibendrindamas rėmėsi bendros rinkos dydžiu, neatsižvelgdamas į objektyvius, sektoriui įprastus gamybos ir pardavimo pajėgumus ir įmonių diversifikacijos atitinkamoje rinkoje laipsnį.

Ignoruodamas svarbią informaciją, visų pirma dėl naudojimo pastovumo laiko atžvilgiu, priesaikai prilyginamame pareiškime, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, susijusias su ankstesniojo prekių ženklo naudojimu iš tikrųjų.

Tai, kad Bendrasis Teismas, vertindamas naudojimo, dėl kurio išsaugoma teisė, klausimą, daugiausia rėmėsi subjektyvia apeliantės licencijos gavėjo situacija ir kartu daugiausia atsižvelgė visų pirma į komercinės veiklos apimtį bei licencijos gavėjo gamybos ir pardavimo pajėgumus, pažeidžia bendrąjį vienodo požiūrio principą.

Bendrasis vienodo požiūrio principas pažeistas ir dėl to, kad Bendrasis Teismas nukrypo nuo ankstesnių Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas panašiais atvejais patvirtino naudojimą iš tikrųjų.

____________

¹     2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (Kodifikuota redakcija) (OL L 78, 2009, p. 1).