2018 m. rugsėjo 3 d. Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) nutarties byloje T-514/15, Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija

(Byla C-560/18 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych, atstovaujama advokato P. Hoffman

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Švedijos Karalystė, Lenkijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2018 m. liepos 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį byloje T-514/15, Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija;

panaikinti 2015 m. birželio 12 d. Europos Komisijos sprendimą GESTDEM 2015/1291, kuriuo atsisakoma leisti apeliantei susipažinti su Europos Komisijos išsamia nuomone, priimta pagal pranešimo procedūrą 2014/537/PL, ir 2015 m. liepos 17 d. Europos Komisijos sprendimą GESTDEM 2015/1291, kuriuo atsisakoma apeliantei leisti susipažinti su Maltos Respublikos išsamia nuomone, priimta pagal pranešimo procedūrą 2014/537/PL, ir nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas; arba,

subsidiariai, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad procese negalima priimti galutinio sprendimo, grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, o klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų padengimo nagrinėjimą atidėti.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jis i) skundžiamos nutarties 30 ir 32 punktuose nutarė, kad yra mažai tikėtina, jog apeliantės ieškinyje nurodytas pažeidimas pasikartos ateityje ir kad ji nėra suinteresuota toliau palaikyti ieškinio; ii) tuose pačiuose punktuose nusprendė, kad šiomis aplinkybėmis svarbu yra išnagrinėti klausimą, ar yra tikimybė, jog ateityje susiklostys padėtis, kai Komisijai bus pranešta apie įstatymo projektą, kuriuo būtų atsakoma į jos susirūpinimą dėl pranešančiosios valstybės narės galiojančių teisės aktų, kuriai pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, kurioje Komisija remdamasi bendrąja neatskleidimo prezumpcija atsisakė leisti susipažinti su pagal Direktyvą 98/34¹ pateikta išsamia nuomone, susijusia su šiuo įstatymo projektu, nes būtina apsaugoti šios pažeidimų tyrimo procedūros tikslą, nors teisei pagrindinis klausimas yra ne tai, ar tikėtina, jog tokia specifinė situacija pasikartos, bet ar Reglamento 1049/2001² arba Direktyvos 98/34, kuriais rėmėsi Komisija, išaiškinimus, dėl kurių apeliantės pareiškė ieškinį, Komisija taikys ateityje.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamosios nutarties 33 punkte nusprendė, jog būtinybė priimti sprendimą byloje, susijusioje su Komisijos atsisakymu atskleisti dokumentus, kadangi egzistuoja „neatsiejamas ryšys“ tarp, pirma, šių dokumentų ir, antra, vykdomos pažeidimo tyrimo procedūros, kurioje buvo užbaigta žodinė procedūros dalis, negali išplaukti iš poreikio suteikti ieškovei veiksmingą teisminę apsaugą ir iš to fakto, kad, jeigu nebūtų priimtas sprendimas, Komisija galės išvengti savo sprendimo teisminės peržiūros, nes kitaip bet kuris ieškovas, kurio prašymas leisti susipažinti su dokumentais iš pradžių buvo atmestas, galės siekti, kad būtų priimtas sprendimas Komisijos nenaudai, net jeigu prašymas ir buvo priimtas pareiškus ieškinį Bendrajame Teisme.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamosios nutarties 34 punkte nusprendė, kad nors apeliantės pareikštas skundas dėl skundžiamų sprendimų nagrinėjamas beveik trejus metus ir pagal jį padaryta nemažai pareiškimų, taip pat buvo surengtas teismo posėdis, procedūros užbaigimas ir reikalavimas, kad apeliantė arba jos nariai iš naujo, šį kartą pareiškiant ieškinį Komisijai dėl žalos atlyginimo, užginčytų skundžiamų sprendimų neteisėtumą, joms neuždės nepagrįstai didelės naštos.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai jis skundžiamosios nutarties 34 punkte nusprendė, jog nėra reikalo priimti sprendimo, kiek tai susiję su apeliantės arba jos narių reikalavimais atlyginti skundžiamais sprendimais padarytą žalą, vien dėlto, kad i) apeliantė konkrečiai nenurodė, ar ji ar jos nariai „iš tikrųjų“ siekia palaikyti šiuos reikalavimus, ii) ji nepateikė tikslių, konkrečių ir patikrinamų įrodymų, susijusių su skundžiamų sprendimų poveikiu, ir iii) nepateikė išsamios informacijos dėl kaltinimus patvirtinančių sprendimų, kurie buvo paskelbti atsisakius leisti susipažinti su dokumentais, net jeigu iv) Bendrasis Teismas tuo pat metu nurodė apeliantei padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas, o tai apeliantei reiškė konkrečią ir realią žalą, padarytą skundžiamais sprendimais.

Bendrasis Teismas padarė teisė klaidą, kai jis skundžiamosios nutarties 34 punkte nutarė, jog apeliantė nėra suinteresuota palaikyti ieškinio, net jeigu yra būtina panaikinti skundžiamuosius sprendimus siekiant ištaisyti apeliantei kaip profesinei organizacijai padarytą neturtinę žalą ir nėra jokio kito būdo, kuriuo galima ištaisyti šią žalą.

____________

¹ 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 2 t., p. 337).

² 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).