TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

Byla F‑80/08

Fritz Harald Wenig

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Drausminė procedūra – Laikinas pareigūno nušalinimas – Atlyginimo dalies nemokėjimas – Kaltinimas padarius sunkų nusižengimą – Teisė į gynybą – Jurisdikcija – Nepaskelbimas apie įgaliojimų perdavimą – Ginčijamo akto autoriaus nekompetentingumas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo F. H. Wenig prašo panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisijos sprendimą, priimtą pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius, kuriuo jis laikinai nušalintas nuo pareigų neapibrėžtam laikui ir pritaikyta po 1 000 eurų jo atlyginimo sulaikymo priemonė ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Be to, ieškovas pateikė atskirą prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.

Sprendimas: Panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, kuriuo Komisija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsnius laikinai nušalino ieškovą neapibrėžtam laikui ir nurodė pritaikyti po 1 000 eurų jo atlyginimo sulaikymo priemonę ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Priteisti iš Komisijos su pagrindine byla susijusias išlaidas. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Į pensiją išleistas pareigūnas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 24 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

3.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Sustabdymas

4.      Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su asmens nenaudai priimto akto autoriaus nekompetentingumu – Viešosios tvarkos išlyga

5.      Pareigūnai – Paskyrimų tarnyba – Sprendimas dėl minėtai tarnybai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnis)

1.      Kadangi sprendimu, kuriuo ieškovas laikinai nušalintas nuo pareigų neapibrėžtam laikui ir kuriuo nurodyta pritaikyti po 1 000 eurų jo atlyginimo sulaikymo priemonę ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, daromas poveikis ne tik jo materialinei padėčiai, bet ir garbei, aplinkybė, kad sprendimas buvo implicitiškai, tačiau neišvengiamai panaikintas išleidus ieškovą į pensiją ir kad prieš pareiškiant šį ieškinį minėtas sprendimas, kiek juo nurodyta neišmokėti atlyginimo dalies, tapo niekinis, nes pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 24 straipsnio 2 dalį atlyginimo dalis galėjo būti nemokama ilgiausiai šešis mėnesius, nepanaikina ieškinio dalyko ir dėl jų nedingsta ieškovo suinteresuotumas prašyti panaikinti visą sprendimą.

(žr. 33–35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P, Rink. p. I‑10701, 44 ir 45 punktai.

2.      Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tačiau procedūra dėl laikino nušalinimo ir atlyginimo dalies nemokėjimo yra ne teisminė, bet administracinė, todėl Komisija negali būti laikoma „teismu“, kaip tai suprantama pagal minėtos konvencijos 6 straipsnį. Todėl negalima reikalauti, kad Komisija laikytųsi pareigų, kurios šiuo straipsniu nustatomos „teismui“, kai sprendžia klausimą dėl pareigūno laikino nušalinimo ir dalies jo atlyginimo nemokėjimo.

(žr. 57–59 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. liepos 16 d. Nutarties N prieš Komisiją, C‑252/97 P, Rink. p. I‑4871, 52 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. spalio 17 d. Sprendimo de Compte prieš Parlamentą, T‑26/89, Rink. p. II‑781, 94 punktas; 2000 m. lapkričio 21 d. Sprendimo A prieš Komisiją, T‑23/00, Rink. VT p. I‑A‑263 ir II‑1211, 24 punktas.

3.      Atsižvelgiant į nušalinimo priemonės laikinumą, Bendrijos teismo atliekama tokios priemonės pagrįstumo kontrolė gali būti tik labai ribota. Taigi teismas turi tik patikrinti, ar kaltinimai dėl sunkaus nusižengimo yra pakankamai įtikinami ir ar jie nėra akivaizdžiai nepagrįsti.

(žr. 67 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. vasario 10 d. Sprendimo Willeme prieš Komisiją, T‑211/98 R, Rink. VT p. I‑A‑15 ir II 57, 30 punktas.

4.      Pagrindas, susijęs su asmens nenaudai priimto akto autoriaus nekompetentingumu, yra viešosios tvarkos pagrindas, kurį Bendrijos teismas bet kuriuo atveju turi nagrinėti savo iniciatyva.

(žr. 83 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, C‑210/98 P, Rink. p. I‑5843, 56 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑155 ir II‑A‑2‑735, 30 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gruodžio 13 d. Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho prieš Komisiją, F‑17/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑149 ir II‑A‑1‑577, 51 punktas; 2007 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Botos prieš Komisiją, F‑10/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 78 punktas.

5.      Sprendimai dėl Paskyrimų tarnybai suteiktų įgaliojimų paskirstymo yra institucijos vidaus organizavimo taisyklės. Nei EB sutartyje, nei Pareigūnų tarnybos nuostatuose, ypač jų 2 straipsnyje, nėra numatyta, kad tokių sprendimų paskelbimas yra jų įsigaliojimo, taigi ir teisės jais remtis, sąlyga.

Vis dėlto teisinio saugumo principas, pagal kurį valdžios institucijų priimtu aktu negalima remtis prieš asmenis, kol jiems nesudaryta galimybė su jais susipažinti, reikalauja, kad net jeigu to aiškiai nenumato jokia rašytinė nuostata, sprendimai dėl naudojimosi įgaliojimais, kurie Pareigūnų tarnybos nuostatais suteikti Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai, būtų atitinkamai paskelbti tokiomis sąlygomis ir tokia forma, kokias turi nustatyti administracija.

Pati Komisija iš principo užtikrina sprendimų dėl įgaliojimų, kurie Pareigūnų tarnybos nuostatais suteikti Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai, įgyvendinimo paskelbimą, nes paprastai tokie sprendimai skelbiami Administraciniuose pranešimuose. Be to, teisinio saugumo principas reikalauja, kad Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jais nustatytų pareigų turinį, nes asmenys turi aiškiai žinoti savo teises ir pareigas. Galiausiai būtinybė užtikrinti tinkamą sprendimų, kuriais paskirstomi įgaliojimai, Pareigūnų tarnybos nuostatais suteikti Paskyrimų tarnybai ir pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikti sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai, paskelbimą taip pat kyla iš gero administravimo taisyklių, susijusių su personalo valdymu.

Komisijai tenkančios pareigos užtikrinti tinkamą sprendimo laikinai nušalinti pareigūną paskelbimą turi būti laikomasi ypač griežtai, jei šie įgaliojimai buvo perduoti vienam asmeniui, t. y. už personalą atsakingam komisarui, nors ankščiau jie priklausė aukščiausio lygio Komisijos organui, t. y. komisarų kolegijai. Taigi vieno asmens priimta priemonė pareigūnui, kuriam ji skirta, suteikia mažesnę apsaugą nei ta, kurią užtikrina priimtoji kolegialaus organo, nes kolegialus organas dėl narių diskusijų gali išnagrinėti daugiau svarbios informacijos.

(žr. 87, 89–91, 93, 94 ir 96 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1973 m. gegužės 30 d. Sprendimo De Greef prieš Komisiją, 46/72, Rink. p. 543, 18 punktas; 1979 m. sausio 25 d. Sprendimo Racke, 98/78, Rink. p. 69, 15 punktas; 1979 m. sausio 25 d. Sprendimo Weingut Decker, 99/78, Rink. p. 101, 3 punktas; 2007 m. birželio 21 d. Sprendimo ROM-projecten, C‑158/06, Rink. p. I‑5103, 25 punktas; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Skoma-Lux, C‑161/06, Rink. p. I‑10841, 37 ir 38 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. kovo 25 d. Sprendimo Hamptaux prieš Komisiją, T‑76/98, Rink. VT p. I‑A‑59 ir II‑303, 23 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Kuchta prieš ECB, F‑89/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 62 punktas.