Byla C‑527/13

Lourdes Cachaldora Fernández

prieš

Instituto Nacional de la Seguridad Social (INSS)
ir
Tesorería General de la Seguridad Social (TGSS)

(Tribunal Superior de Justicia de Galicia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Darbuotojai vyrai ir moterys – Vienodas požiūris į darbuotojus vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7/EEB – 4 straipsnis – Direktyva 97/81/EB – Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) – Išmokų apskaičiavimas – Įmokų nemokėjimo laikotarpių įtraukimo sistema – Ne visą darbo dieną dirbantys ir visą darbo dieną dirbantys darbuotojai“

Santrauka – 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Socialinė politika – Vienodas požiūris į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7 – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos numatyta, kad, apskaičiuojant invalidumo pensiją, įmokų nemokėjimo laikotarpiai, prieš kuriems prasidedant buvo dirbama ne visą darbo dieną, įtraukiami taikant sumažintą su šiuo darbu susijusį koeficientą – Lygiaverčio sumažinimo koeficiento netaikymas tuo atveju, kai buvo dirbama visą darbo dieną – Diskriminacijos nebuvimas – Tokių teisės aktų leistinumas

(Tarybos direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis)

2.        Socialinė politika – UNICE, CEEP ir ETUC bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną – Direktyva 97/81 – Taikymo sritis – Įdarbinimo sąlygos – Sąvoka – Teisiniu socialinės apsaugos režimu nustatytos pensijų sąlygos – Neįtraukimas – Teisinio pobūdžio kliūtys, kurios gali apriboti darbo ne visą darbo dieną galimybes – Sąvoka

(Tarybos direktyvos 97/81, iš dalies pakeistos Direktyva 98/23, priedo 4 skirsnio 1 punktas ir 5 skirsnio 1 punkto a papunktis)

1.        Direktyvos 79/7 dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią numatyta, jog, apskaičiuojant invalidumo pensiją, įmokų nemokėjimo laikotarpiai, prieš kuriems prasidedant buvo dirbama ne visą darbo dieną, įtraukiami į referencinį laikotarpį taikant konkrečiu momentu galiojantį mažiausią įmokų apskaičiavimo pagrindą, sumažintą iki nutrūkusio įmokų mokėjimo ne visą darbo dieną dirbto darbo koeficientu, nors toks sumažinimo koeficientas netaikomas tuo atveju, kai buvo dirbama visą darbo dieną.

Iš tiesų negalima konstatuoti, kad tokia nacionalinės teisės nuostata labiausiai nepalanki tam tikrai darbuotojų grupei, nagrinėjamu atveju – ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, ypač moterims. Tad ši nuostata negali būti pripažinta kaip netiesioginę diskriminaciją įtvirtinanti priemonė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį.

(žr. 33, 34 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną, esantis Direktyvos 97/81 dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė UNICE, CEEP ir CES, iš dalies pakeistos Direktyva 98/23, priede, aiškintinas taip, kad į jo taikymo sritį nepatenka valstybės narės teisės aktas, pagal kurį, apskaičiuojant invalidumo pensiją, įmokų nemokėjimo laikotarpiai, prieš kuriems prasidedant buvo dirbama ne visą darbo dieną, įtraukiami į referencinį laikotarpį taikant konkrečiu momentu galiojantį mažiausią įmokų apskaičiavimo pagrindą, sumažintą iki nutrūkusio įmokų mokėjimo ne visą darbo dieną dirbto darbo koeficientu, nors toks sumažinimo koeficientas netaikomas tuo atveju, kai buvo dirbama visą darbo dieną.

Iš tiesų, ši pensija pripažintina teisės aktuose numatyta socialinio draudimo pensija, kuri negali būti pripažinta viena iš darbo sąlygų. Todėl ji nepatenka į Bendrojo susitarimo taikymo sritį.

Be to, jeigu Bendrojo susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkte esantis žodžių junginys „teisinio <...> pobūdžio kliūtis“ būtų aiškinamas taip, kad valstybės narės dėl tokios pensijos privalo imtis su darbo sąlygų sritimi nesusijusių priemonių, tai reikštų, kad joms nustatomi įpareigojimai bendros socialinės apsaugos politikos srityje dėl priemonių, kurios nepatenka į šio Bendrojo susitarimo taikymo sritį.

Be to, atsižvelgiant į tokios nacionalinės nuostatos neapibrėžtą poveikį ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, negalima šios nuostatos pripažinti teisinio pobūdžio kliūtimi, ribojančia galimybę dirbti ne visą darbo dieną. Pirma, tokia nacionalinė nuostata turi įtakos ne visiems ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, o tik tiems, kurių įmokų mokėjimas nutrūksta iškart po ne visą darbo dieną dirbto laikotarpio. Antra, ši nuostata palanki darbuotojams, kurie didelę profesinės karjeros dalį dirbo ne visą darbo dieną, tačiau prieš pat įmokų nemokėjimo laikotarpį dirbo visą darbo dieną.

(žr. 38–41 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)