TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Byla F‑121/10

Michael Heath

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Pensijų sistema – Pensijos planas – Metinis pensijų padidinimas – Suderinti vartojimo kainų indeksai – Pensijų plano aktuarijaus nuomonė – Konsultavimasis su personalo komitetu – Konsultavimasis su Priežiūros komitetu – Kolektyvinių derybų teisė“

Dalykas:      Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo M. Heath prašo panaikinti jo pensijos lapelius už 2010 m. sausio mėn. ir vėlesnius tiek, kiek juose numatytas 0,6 % pensijos padidėjimas dėl pensijų patikslinimo už 2010 m., ir iš esmės priteisti iš Europos Centrinio Banko (ECB) jam sumokėti šio padidinimo ir to, į kurį jis turėjo turėti teisę, skirtumą bei 5 000 eurų turtinei žalai, kurią jis mano patyręs dėl perkamosios galios sumažėjimo, ir 5 000 eurų tariamai neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Europos Centrinio Banko bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Administracijos aktai – Preliminarūs aktai – Aktai, kurie gali sukelti teisinių padarinių

2.      Pareigūnai – Principai – Teisinis saugumas – Apimtis

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai – Pagrindas, kuriuo ginčijama techninė nuomonė, kuria pagrįstas ginčijamas sprendimas – Teisminė kontrolė – Apimtis – Ribos

4.      Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Pensijos – Metinis padidinimas – Pensijų plano aktuarijaus nuomonė

(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų III priedo 17 straipsnio 7 dalis)

5.      Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Privalomas konsultavimasis – Apimtis – Metinis pensijų padidinimas – Netaikymas

(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 48 ir 49 straipsniai ir III priedo 17 straipsnio 7 dalis)

6.      Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Atstovavimas – Pensijų plano priežiūros komitetas – Privalomas konsultavimasis – Apimtis – Metinis pensijų padidinimas – Netaikymas – Teisė gauti pensijų plano aktuarijaus nuomonę apie fondo finansinę padėtį – Nebuvimas

(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų III priedo 6 straipsnio 8 dalies antra pastraipa ir 17 straipsnio 7 dalis)

7.      Sąjungos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Susivienijimų laisvė – Apimtis – Kolektyvinių derybų pareiga – Nebuvimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Ieškinys – Su prašymu dėl panaikinimo susijęs prašymas atlyginti žalą – Prašymo dėl panaikinimo atmetimas – Prašymo dėl žalos atlyginimo priimtinumo sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

1.      Aktas, net ir preliminarus, sukelia teisinių padarinių tuo laikotarpiu, kai galioja, nes jį priimant siekiama konkrečiai pakeisti nurodytų asmenų teisinę padėtį.

(žr. 66 punktą)

2.      Nors teisinio saugumo principu reikalaujama, kad priimdama teisės aktus administracija juos išdėstytų taip, kad jie būtų pakankamai aiškūs tam, jog tie, kuriems jie skirti, galėtų nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas bei atitinkamai elgtis, šiuo principu iš administracijos nereikalaujama apriboti savo diskrecijos, kuria ji naudojasi priimdama įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama nustatyti kaip ji ketina ateityje naudotis šia diskrecija.

(žr. 88 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑110/03, 30 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Whitehead prieš ECB, F‑98/09, 59 punktas.

3.      Kalbant apie techninę nuomonę, Sąjungos teismas atlikdamas kontrolę tik patikrina, ar ji yra parengta eksperto, į kurį teisėtai kreiptasi, ar minėta nuomonė pagrįsta realiai tiksliais faktais, ar šiais faktais galima pagrįsti išvadas, kurias padarė ekspertas, ar minėtoje nuomonėje yra motyvai, kuriais remiantis kompetentingas organas gali įvertinti teiginius, kuriais pagrįstos joje esančios išvados, ir nustatyti suprantamą ryšį tarp konstatuotų teiginių ir jo padarytų išvadų, tačiau ši kontrolė negali apimti galimybės atsižvelgti į tam tikrus duomenis ar taikyti vieną metodą veikiau nei kitą, jei pasirinkti duomenys ir metodas yra tinkami.

(žr. 90 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 16 d. Sprendimo C prieš Tarybą, T‑84/98, 43 punktas.

4.      Europos Centrinio Banko buvusių darbuotojų pensijų kasmetinio padidinimo srityje pensijų plano aktuarijus negali būti kaltinamas, kad prie savo nuomonės Vykdomajai valdybai nepridėjo pensijų fondo finansinės situacijos vertinimo ar kurio nors kito dokumento, nes Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų III priedo 17 straipsnio 7 dalyje nenumatyta, kad pensijų plano aktuarijus privalo pateikti minėto fondo finansinės padėties įvertinimą skaičiais, tiek, kiek jo nuomonė yra pakankamai motyvuota, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ji rengta, kad Vykdomoji valdyba galėtų priimti sprendimą žinodama šį klausimą.

Be to, minėto 17 straipsnio 7 dalyje nereikalaujama, kad pensijų plano aktuarijus atliktų palyginamąjį atitinkamų išlaidų, jei būtų taikomas Banko personalo darbo užmokesčio bendros peržiūros rodiklis, ir išlaidų, jei būtų taikomas suderintas piniginės sąjungos vartotojų kainų indeksas, vertinimą, kai pensijų fondo finansinė padėtis yra tokia, kad galima taikyti tik mažesnį iš dviejų rodiklių, todėl šių dviejų rodiklių taikymo išlaidų palyginimas yra nepateisinamas.

Taip pat vien dėl to, kad aktuarijaus nuomonė nėra motyvuota, o to nereikalaujama Įdarbinimo sąlygų III priedo 17 straipsnio 7 dalyje, negalima nustatyti, jog Valdančioji taryba nežino apie tikslią pensijų fondo padėtį, nes ji teisėtai gali, jei nori, apie tai paklausti pensijų fondo aktuarijaus. Todėl, nesant pensijų fondo aktuarijaus nuomonėje motyvų ar jų trūkstant, negalima daryti išvados, kad Valdančioji taryba pažeidžia rūpestingumo ir gero administravimo pareigą.

(žr. 95, 96 ir 107 punktus)

5.      Tarp klausimų, dėl kurių turėtų būti konsultuojamai su Europos Centrinio Banko Personalo komitetu, Banko personalo įdarbinimo sąlygų 49 ir 48 straipsniuose minimi ne susiję su „pensijomis“, o tik dėl „pensijų sistemos“, sąvokos, kuria nukreipiama į taisykles, susijusias, be kita ko, su teisių į pensiją finansavimo sąlygomis, su sąlygomis, kuriomis šios teisės į pensiją atsiranda, su pensijos išmokėjimu ir jos peržiūra keičiantis pragyvenimo lygiui, tačiau jose neįtrauktos priemonės, kurių imtasi įgyvendinant šias taisykles ir kuriomis siekiama aiškiai nustatyta, koks turi būti kasmetinis pensijų padidėjimo rodiklis. Todėl Bankas negali būti kaltinamas dėl to, kad nesikonsultavo su Personalo komitetu prieš nustatydamas pensijų padidėjimą pagal Įdarbinimo sąlygų III priedo 17 straipsnio 7 dalį.

(žr. 119 punktą)

6.      Kalbant apie konsultavimąsi su Europos Centrinio Banko pensijų plano priežiūros komitetu, iš nuostatų, susijusių su šio komiteto įgaliojimais, ar jokių kitų nuostatų, nematyti, kad su šiuo komitetu turi būti konsultuojamasi prieš priimant sprendimą dėl kasmetinio pensijų padidinimo pagal Banko personalo įdarbinimo sąlygų III priedo 17 straipsnio 7 dalį. Be to, nuostatose, susijusiose su šio komiteto įgaliojimais, ar jokiose kitose nuostatose, nenumatyta, kad Priežiūros komitetas turi gauti pensijų fondo aktuarijaus nuomonės apie fondo finansinę padėtį kopiją. Iš tiesų, nors nuostatų, susijusių su Priežiūros komiteto įgaliojimais, 30 straipsnyje nurodyta, kad šis komitetas turi gauti pensijų plano aktuarijaus vertinimo ataskaitos kopiją, iš bendros nuostatų, taikomų pensijų planui, struktūros matyti, kad vertinimo ataskaita, nurodyta nuostatų, susijusių su Priežiūros komiteto įgaliojimais, 30 straipsnyje, reiškia Įdarbinimo sąlygų III priedo 6 straipsnio 8 dalyje numatytą vertinimo ataskaitą, kurią pensijų plano aktuarijus turi perengti pensijų plano administratoriaus prašymu, kad šis įvertintų fondo padėtį, o ne nuomonę, kurią pensijų plano aktuarijus turi parengti per pensijų kasmetinio padidinimo procedūrą.

(žr. 120 punktą)

7.      Nei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnio nuostatose nenumatyta darbdavio pareiga sudaryti kolektyvines sutartis darbo užmokesčio politikos srityje ar procedūra, kad profesinės sąjungos, atstovaujančios personalo interesams, galėtų vaidinti lemiamą vaidmenį nustatant ir įgyvendinant taisykles, taikomas personalui. Be to, Europos socialinės chartijos 6 straipsnio 2 dalyje skatinama, bet neįpareigojama „sukurti savanoriškų derybų tarp darbdavių arba darbdavių organizacijų ir darbuotojų organizacijų mechanizmą siekiant kolektyvinėmis sutartimis reguliuoti darbo sąlygas“. Kalbant apie Pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnį, nors juose įtvirtinta susivienijimų laisvė, kuri apima darbuotojų teisę steigti profesines sąjungas jų ekonominiams ir socialiniams interesams ginti, jų nuostatose nenumatyta pareiga nustatyti kolektyvinių derybų procedūrą ar minėtoms profesinėms sąjungoms suteikti teisę kartu priimti sprendimą siekiant nustatyti darbuotojų įdarbinimo sąlygas.

(žr. 121 punktą)

8.      Kaip principo, kad atmetus reikalavimus dėl panaikinimo atmetami ir reikalavimai atlyginti žalą, išimtis, kai reikalavimai dėl panaikinimo buvo atmesti, glaudžiai su jais susiję reikalavimai atlyginti žalą vis dėlto gali būti patenkinti, jei tariama žala atsirado dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, kuris, nors juo ir nebuvo galima pagrįsti šio sprendimo panaikinimo, lėmė žalos ieškovui atsiradimą.

(žr. 129 ir 130 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, 164 punktas.