TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. spalio 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas – Direktyva 2014/40/ES – Draudimas pateikti į rinką oraliai vartoti skirtą tabaką – Sąvokos „kramtomasis tabakas“ ir „oraliai vartoti skirtas tabakas“ – Pasta, kurią sudaro susmulkintas tabakas (Thunder Chewing Tabacco) ir akytuose celiuliozės maišeliuose (porcijomis) supakuotas smulkintas tabakas (Thunder Frosted Chewing Bags)“
Byloje C‑425/17
dėl Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Bavarijos žemės aukščiausiasis administracinis teismas, Vokietija) 2017 m. liepos 11 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. liepos 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Günter Hartmann Tabakvertrieb GmbH & Co. KG
prieš
Stadt Kempten,
dalyvaujant:
Landesanwaltschaft Bayern,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro šeštosios kolegijos pirmininko pareigas einantis penktosios kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai C. G. Fernlund ir S. Rodin (pranešėjas),
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Günter Hartmann Tabakvertrieb GmbH & Co. KG, atstovaujamos advokatoA. Mayer,
– Stadt Kempten, atstovaujamo C. Hage,
– Landesanwaltschaft Bayern, atstovaujamos Landesanwalt P. Hahn,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Pavliš ir J. Vláčil,
– Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, M. Wolff ir P. Ngo,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos, A. Vasilopoulou ir E. Chroni,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hödlmayr ir J. Tomkin,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014, p. 1), 2 straipsnio 6 ir 8 punktų išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Günter Hartmann Tabakvertrieb GmbH & Co. KG ir Stadt Kempten (Kempteno miestas, Vokietija) ginčą dėl draudimo šiai bendrovei Vokietijos rinkoje prekiauti bedūmiais tabako gaminiais.
Teisinis pagrindas
3 Direktyvos 2014/40 32, 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:
„(32) [1989 m. lapkričio 13 d.] Tarybos direktyva 89/622/EEB [dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako gaminių ženklinimą ir draudžiančių prekiauti tam tikromis oraliniam vartojimui skirto tabako rūšimis, suderinimo (OL L 359, 1989, p. 1)] buvo uždrausta parduoti tam tikrų rūšių oral[iai] varto[ti] skirtą tabaką valstybėse narėse. [2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos d]irektyva 2001/37/EB [dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (OL L 194, 2001, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 147)] tas draudimas buvo dar kartą patvirtintas. Pagal [Akto dėl Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL C 241, 1994, p. 21 ir OL L 1, 1995, p. 1)] 151 straipsnį Švedijos Karalystei leidžiama nukrypti nuo to draudimo. Orali[ai] varto[ti] skirto tabako pardavimo draudimas turėtų likti galioti siekiant išvengti to gaminio, kuris sukelia priklausomybę ir turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, patekimo į Sąjungą (išskyrus Švedij[os] [Karalystę]). Kitiems bedūmiams tabako gaminiams, kurie nėra gaminami masinio vartojimo rinkai, griežtos ženklinimo taisyklės ir tam tikros nuostatos dėl jų sudedamųjų dalių yra laikomos pakankama priemonė riboti jų plėtrą rinkoje neperžengiant tradicinio vartojimo ribų;
<…>
(34) visi tabako gaminiai gali sukelti mirtingumą, sergamumą ir neįgalumą. Todėl jų gamyba, platinimas ir vartojimas turėtų būti reguliuojami. Todėl svarbu stebėti pokyčius, susijusius su naujoviškais tabako gaminiais. Gamintojams ir importuotojams turėtų būti nustatyta prievolė pateikti pranešimą apie naujoviškus tabako gaminius, nedarant poveikio valstybių narių galioms tokius naujoviškus tabako gaminius uždrausti arba leisti;
(35) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, naujoviški tabako gaminiai, kurie laikomi tabako gaminiais kaip apibrėžta šioje direktyvoje, turėtų atitikti šios direktyvos reikalavimus;“
4 Direktyvos 2014/40 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:
„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
4) tabako gaminiai – gaminiai, kuriuos galima vartoti ir kurie pagaminti, net jei tik iš dalies, iš genetiškai modifikuoto ar nemodifikuoto tabako;
5) bedūmis tabako gaminys – tabako gaminys, kuris nėra vartojamas pridegant, įskaitant kramtomąjį tabaką, uostomąjį tabaką ir orali[ai] varto[ti] skirtą tabaką;
6) kramtomasis tabakas – bedūmis tabako gaminys, skirtas tik kramtyti;
<…>
8) orali[ai] varto[ti] skirtas tabakas – visi vartoti per burną skirti tabako gaminiai, išskyrus skirtus įkvėpti ar kramtyti, kurie yra pagaminti tik iš tabako arba kuriuose yra tabako ir kurie pateikiami porcijomis dažniausiai supakuoti į paprastus arba akytus maišelius kaip milteliai arba kaip smulkios dalelės arba kaip bet kokie jų mišiniai;
<…>
14) naujoviškas tabako gaminys – tabako gaminys, kuris:
a) nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigaretės, cigaretėms sukti skirtas tabakas, pypkių tabakas, kaljanų tabakas, cigarai, cigarilės, kramtomasis tabakas, uostomasis tabakas ar orali[ai] varto[ti] skirtas tabakas, ir
b) yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d.;
<…>“
5 Minėtos direktyvos 17 straipsnyje „Orali[ai] varto[ti] skirtas tabakas“ nustatyta:
„Nedarant poveikio Austrijos [Respublikos], Suomijos [Respublikos] ir Švedijos [Karalystės] stojimo akto 151 straipsniui, valstybės narės draudžia pateikti rinkai orali[ai] varto[ti] skirtą tabaką.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
6 Günter Hartmann Tabakvertrieb yra Vokietijos bendrovė, į Vokietiją importuojanti įvairius tabako gaminius, kuriuos ji platina Vokietijos rinkoje ir tarp kurių yra, be kita ko, pagal Danijos teisę veikiančios bendrovės V2 Tobacco A / S pagaminti gaminiai „Thunder Chewing Tobacco“ ir „Thunder Frosted Chewing Bags“.
7 2014 m. rugsėjo 18 d. nuomonėje Bayerisches Landesamt für Gesundheit und Lebensmittelsicherheit (Bavarijos žemės sveikatos ir maisto saugos tarnyba, Vokietija) išanalizavo gaminį „Thunder Frosted Chewing Bags“, kurį Vokietijos rinkoje platina Günter Hartmann Tabakvertrieb, ir padarė išvadą, kad jis dėl savo struktūros, konsistencijos ir vartojimo būdo yra draudžiamas tabakas, nes skirtas kitaip oraliai vartoti, ne rūkyti ar kramtyti.
8 Nuomonėse, pateiktose atitinkamai 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. lapkričio 26 d., minėta tarnyba nurodė, kad tai taikytina ir gaminiams „Thunder Wintergreen Chewing Tobacco“ bei „Thunder Original Chewing Tobacco“.
9 Tuomet 2014 m. spalio 13 d. ir 2015 m. sausio 15 d. sprendimais, priimtais taikant Vokietijos įstatymą, perkeliantį Direktyvą 2014/40, Kempteno miestas uždraudė Günter Hartmann Tabakvertrieb pateikti į rinką gaminius „Thunder Chewing Tobacco“ ir „Thunder Frosted Chewing Bags“.
10 Ši bendrovė apskundė tuos sprendimus, pareikšdama ieškinį Bayerisches Verwaltungsgericht Augsburg (Bavarijos (Augsburgo) administracinis teismas, Vokietija). Tas teismas 2015 m. liepos 28 d. surengė posėdį dėl dviejų ieškinių, per kurį pats nagrinėjo minėtus tabako gaminius ir klasikinį kramtomąjį tabaką bei „snus“ tipo gaminį.
11 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Bayerisches Verwaltungsgericht Augsburg (Bavarijos (Augsburgo) administracinis teismas) panaikino Kempteno miesto sprendimą dėl gaminio „Thunder Chewing Tobacco“, nes nusprendė, kad kramtyti skirtas gaminys gali būti pateiktas į rinką.
12 Šiuo klausimu teismas nurodė, be kita ko, kad vien tai, jog gaminys „Thunder Chewing Tobacco“ yra naujoviškas gaminys ir skiriasi nuo tradicinio kramtomojo tabako, nepateisina draudimo pateikti rinkai. Iš tiesų, norint žinoti, ar gaminys skirtas kramtyti, reikia remtis objektyviu gaminio vertinimu, o ne gamintojo nuorodomis ar vartotojų nuomone. Iš paties minėto teismo atlikto nagrinėjimo matyti, kad aptariamas tabako gaminys yra gaminys, kuris gali būti kramtomas. Minėto teismo teigimu, net gaminį laikant vandens stiklinėje iki posėdžio pabaigos, išliko vienas neskaidomos masės gabalas, kuris buvo atsparus spaudimui. Didžioji dalis „snus“ gaminio, priešingai, greitai ištirpo vandenyje ir nusėdo ant stiklinės dugno. Taigi, gaminys „Thunder Chewing Tobacco“ buvo atsparus mechaniniam dantų poveikiui ir toks poveikis tam tikra prasme buvo reikalingas tam, kad išsiskirtų tabako sudedamosios dalys.
13 Dėl gaminio „Thunder Frosted Chewing Bags“ Bayerisches Verwaltungsgericht Augsburg (Bavarijos (Augsburgo) administracinis teismas), priešingai, 2015 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė Günter Hartmann Tabakvertrieb pareikštą ieškinį, nusprendęs, be kita ko, kad tai į celiuliozės maišelius supakuotas susmulkintas tabakas, kurio konsistencija veikiau granulinė ir kuris nėra atsparus mechaniniam poveikiui, taip pat jam nereikia tokio poveikio, kad išsiskirtų sudedamosios dalys. Iš tiesų, to teismo teigimu, tabako gaminys nėra skirtas kramtyti vien dėl to, kad jo tinkamumą būti kramtomam nulemia kitokia pateikimo forma nei tikro tabako gaminio.
14 Günter Hartmann Tabakvertrieb ir Kempteno miestas pateikė apeliacinius skundus dėl minėtų Bayerisches Verwaltungsgericht Augsburg (Bavarijos (Augsburgo) administracinis teismas) sprendimų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.
15 Tas teismas nurodė, kad Direktyvoje 2014/40 nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis tabako gaminys yra skirtas kramtyti, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 8 punktą, ir kad per procesą pagrindinėje byloje buvo pateikti keli aiškinimo variantai, iš kurių nė vienam negalima teikti pirmenybės.
16 Šiomis aplinkybėmis Bayerischer Verwaltungsgerichtshof (Bavarijos žemės aukščiausiasis administracinis teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad „gaminiai, skirti kramtyti“ turi būti suprantami tik kaip kramtomojo tabako gaminiai įprasta prasme?
2. Ar Direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad „gaminiai, skirti kramtyti“ prilygsta „kramtomajam tabakui“, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 6 punkte?
3. Kuo remiantis turi būti sprendžiama, ar tabako gaminys, kaip apibrėžta Direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punkte, yra „skirtas kramtyti“: ar objektyviu, su gaminiu susijusiu požiūriu, o ne gamintojo nurodymais, ar tuo, kaip jį faktiškai naudoja vartotojai?
4. Ar Direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad kramtymo paskirtis reiškia, jog tabako gaminys pagal savo konsistenciją ir tvirtumą turi būti objektyviai tinkamas kramtyti ir jį kramtant turi tirpti jo sudedamosios dalys?
5. Ar Direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad būtina, o kartu pakankama papildoma sąlyga siekiant nustatyti tabako gaminio „kramtymo“ paskirtį yra tai, jog kartkartėmis nestipriai spustelint tabako gaminį dantimis arba liežuviu ištirptų daugiau jo sudedamųjų dalių, nei tik laikant burnoje?
6. Ar tam, kad gaminys būtų „skirtas kramtyti“, būtina, kad vien laikant burnoje ar čiulpiant sudedamosios dalys neišsiskirtų?
7. Ar tabako gaminio tinkamumą „kramtyti“, kaip apibrėžta direktyvos [2014/40] 2 straipsnio 8 punkte, taip pat gali užtikrinti išorinė perdirbto tabako pateikimo forma, pavyzdžiui, celiuliozės maišelis?“
Dėl prejudicinių klausimų
17 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip turėtų būti aiškinama sąvoka „tabako gaminiai, skirti kramtyti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 8 punktą, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio 6 punktu, siekiant įvertinti, ar bedūmiams tabako gaminiams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, taikomas minėtos direktyvos 17 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti rinkai oraliai vartoti skirtą tabaką.
18 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 22 d. Sprendimo Thomas Philipps, C‑419/15, EU:C:2016:468, 18 punktą ir 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Jafari, C‑646/16, EU:C:2017:586, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
19 Šiuo klausimu reikia visų pirma priminti, kad pagal Direktyvos 2014/40 17 straipsnį, nedarant poveikio Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės stojimo akto 151 straipsniui, valstybės narės draudžia pateikti rinkai oraliai vartoti skirtą tabaką.
20 Šios direktyvos 2 straipsnio 8 punkte jie apibrėžiami kaip „visi vartoti per burną skirti tabako gaminiai, išskyrus skirtus įkvėpti ar kramtyti, kurie yra pagaminti tik iš tabako arba kuriuose yra tabako ir kurie pateikiami porcijomis dažniausiai supakuoti į paprastus arba akytus maišelius kaip milteliai arba kaip smulkios dalelės arba kaip bet kokie jų mišiniai“.
21 Dėl kramtomojo tabako, kuriam, remiantis šia nuostata, netaikomas minėtos direktyvos 17 straipsnyje nustatytas oraliai vartoti skirto tabako draudimas, reikia pažymėti, kad jis tos pačios direktyvos 2 straipsnio 6 punkte apibrėžtas kaip „bedūmis tabako gaminys, skirtas tik kramtyti“.
22 Atsižvelgiant į tai, priešingai antrajame prejudiciniame klausime nurodytam teiginiui, sąvoka „tabakas, skirtas kramtyti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 8 punktą, neturėtų būti atskirta nuo šios direktyvos 2 straipsnio 6 punkte nurodytos sąvokos „kramtomasis tabakas“. Iš tiesų, kadangi šis gaminys konkrečiai apibrėžtas pastarojoje nuostatoje, jokia aplinkybė neparodo, kad ši apibrėžtis netaikytina, kai kyla klausimas dėl minėtos direktyvos 2 straipsnio 8 punkte nurodytų „tabako gaminių <…> skirtų kramtyti“.
23 Be to, dėl nagrinėjamų nuostatų tikslo reikia priminti, pirma, kad pagal Direktyvos 2014/40 1 straipsnį ja siekiama dvejopo tikslo – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Philip Morris Brands ir kt., C‑547/14, EU:C:2016:325, 171 punktas ir 2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 80 punktas).
24 Konkrečiai dėl oraliai vartoti skirto tabako draudimo, nustatyto šios direktyvos 17 straipsnyje, reikia priminti, kad šis draudimas buvo nustatytas 1992 m. gegužės 15 d. Tarybos direktyvoje 92/41/EEB, iš dalies keičiančioje Direktyvą 89/622 (OL L 158, 1992, p. 30).
25 Iš Direktyvos 92/41 konstatuojamųjų dalių matyti, kad minėtas draudimas, kuris vėliau buvo patvirtintas ir pakartotas aktuose, šioje srityje priimtuose po šios direktyvos (paskutinis jų – Direktyva 2014/40), konkrečiai buvo grindžiamas realiu pavojumi, kurį kelia nauji oraliai vartoti skirto tabako gaminiai valstybių narių rinkose, visų pirma jaunimui, turint omenyje šių gaminių ypatingą patrauklumą šios grupės vartotojams, dėl kurio atsiranda ankstyva priklausomybė nuo nikotino.
26 Tuo pačiu metu Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad reikia taikyti kitokį požiūrį nei kitiems bedūmiams tabako gaminiams, kurie gali būti laikomi „tradiciniu“ tabaku, kaip antai kramtomasis tabakas, atsižvelgiant, be kita ko, į naujumo ir patrauklumo jaunimui nebuvimą (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Swedish Match, C‑210/03, EU:C:2004:802, 66 punktą).
27 Nors oraliai vartoti skirto tabako draudimas buvo nustatytas dėl naujų tabako gaminių, skirtų tokiam naudojimui, konkrečiai „snus“ tipo gaminių, atsiradimo rinkoje, remiantis tuo negalima daryti išvados, kad gaminio naujumas ar, priešingai, tai, kad jis yra „klasikinis“, ar „tradicinis“, į kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro nuorodą savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pats savaime lemia gaminio kvalifikavimą kaip oraliai vartoti skirto tabako gaminio, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/40 17 straipsnį, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio 8 punktu.
28 Iš tiesų, kaip nurodė generalinis advokatas L. A. Geelhoed savo išvados byloje Arnold André (C‑434/02, EU:C:2004:487) 31 punkte, nagrinėjamose nuostatose gaminiai atskiriami ne pagal jų tradicinį ar netradicinį vartojimą, bet pagal tai, kam jie skirti.
29 Galiausiai reikia pažymėti, pirma, kad neginčijama, jog Direktyvos 2014/40 17 straipsnyje skelbiamas draudimas pateikti į rinką oraliai vartoti skirtą tabaką visų pirma skirtas „snus“ tipo čiulpiamajam tabakui (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Danija, C‑468/14, nepaskelbtas Rink., EU:C:2015:504, 24 ir 25 punktus), nes šis gaminys gali būti apibūdintas kaip „smulkintas arba pjaustytas tabakas, kuris parduodamas nepakuotas arba mažais maišeliais (porcijomis) ir skirtas vartoti jį dedant tarp dantenų ir lūpų“ (2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Arnold André, C‑434/02, EU:C:2004:800, 19 punktas).
30 Antra, iš Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 8 punkto, siejamo su šios direktyvos 2 straipsnio 6 punktu, konteksto ir tikslo, nurodytų šio sprendimo 19–26 punktuose, be kita ko, iš pirmosios iš šių nuostatų išimtinio pobūdžio, matyti, kad sąvoka „tabako gaminiai, skirti kramtyti“ turi būti aiškinama siaurai taip, kad neapimtų čiulpiamojo tabako, kaip antai „snus“ tipo tabako.
31 Iš tiesų, kaip pažymėjo Europos Komisija, iš Direktyvos 2014/40 parengiamųjų dokumentų matyti, kad prie šios direktyvos 2 straipsnio 6 punkte esančios sąvokos „kramtomasis tabakas“ pridėjęs dalelytę „tik“ Sąjungos teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į pasikartojančius bandymus prekiauti „snus“ tipo tabaku pavadinant jį „kramtomuoju tabaku“, siekė patikslinti šią nuostatą tam, kad būtų apribota galimybė apeiti oraliai vartoti skirto tabako draudimą.
32 Remiantis tuo darytina išvada, kad „tabako gaminiais, skirtais kramtyti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 8 punktą, gali būti laikomi gaminiai, kurie gali būti tinkami vartoti tik juos kramtant, išskyrus kramtant, t. y. kurie savo pagrindines medžiagas gali išskirti burnoje tik kramtomi.
33 Vis dėlto tokiu negali būti laikomas tabako gaminys, kuris, nors taip pat gali būti kramtomas, iš esmės yra skirtas čiulpti, t. y. gaminys, kurį pakanka laikyti burnoje, kad išsiskirtų jo pagrindinės medžiagos.
34 Dėl pagrindinėje byloje aptariamų gaminių reikia priminti, kad Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį nėra įgaliotas taikyti Sąjungos teisės normų konkrečiam atvejui, jis įgaliotas tik priimti sprendimą dėl Sutarčių bei Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo (2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Veedfald, C‑203/99, EU:C:2001:258, 31 punktas ir 2005 m. spalio 6 d. Sprendimo MyTravel, C‑291/03, EU:C:2005:591, 43 punktas).
35 Taigi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas objektyvias pagrindinėje byloje aptariamų gaminių savybes, kaip antai į jų sudėtį, konsistenciją, pateikimo formą ir prireikus – į tai, kaip vartotojai juos iš tikrųjų vartoja, turi nustatyti, ar jie gali būti tinkami vartoti tik kramtant.
36 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 8 punktas, siejamas su šios direktyvos 2 straipsnio 6 punktu, aiškintinas taip, kad tabako gaminiais, skirtais kramtyti, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, laikomi tik tabako gaminiai, kurie gali būti vartojami tik kramtant, o tai nustatyti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas objektyvias aptariamų gaminių savybes, kaip antai į jų sudėtį, konsistenciją, pateikimo formą ir prireikus – į tai, kaip vartotojai juos iš tikrųjų vartoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB, 2 straipsnio 8 punktą, siejamą su šios direktyvos 2 straipsnio 6 punktu, reikia aiškinti taip, kad tabako gaminiais, skirtais kramtyti, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, laikomi tik tabako gaminiai, kurie gali būti vartojami tik kramtant, o tai nustatyti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas objektyvias aptariamų gaminių savybes, kaip antai į jų sudėtį, konsistenciją, pateikimo formą ir prireikus – į tai, kaip vartotojai juos iš tikrųjų vartoja.
Parašai.