EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑65/10

José Manuel Mata Blanco

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Vidaus konkursas COM/INT/OLAF/09/AD 10 – Kova su sukčiavimu – EPSO ir atrankos komisijos atitinkama kompetencija – Atrankos komisijos stebėti atrankos egzaminai – Egzaminas žodžiu – Pranešimo apie konkursą pažeidimas – Vertinimo balais skirtumas – Vertinimo kriterijai – Vienodas požiūris į kandidatus – Akivaizdi vertinimo klaida – Skaidrumo ir gero administravimo principai – Pareiga motyvuoti“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo J. M. Mata Blanco prašo panaikinti 2010 m. gegužės 11 d. vidaus konkurso COM/INT/OLAF/09/AD10 atrankos komisijos sprendimą, kuriuo po pakartotinio nagrinėjimo patvirtintas 2010 m. kovo 9 d. sprendimas neįtraukti ieškovo į rezervo sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Konkurso eiga – Kompetencijos paskirstymas tarp Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) ir atrankos komisijos – Atrankos egzaminas – Atrankos komisijos pirminė kandidatų tinkamumo kontrolė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 30 straipsnio pirma pastraipa ir III priedo 5 ir 7 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Egzaminų turinys ir vertinimo kriterijų bei jų lyginamojo svorio nustatymas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Darbų slaptumo užtikrinimas – Taikymo sritis – Egzaminų raštu taisymo kriterijai ir egzaminų žodžių vertinimo parametrai – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Egzaminų eiga – Egzaminų žodžiu skirtingos datos ir turinys – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

5.      Pareigūnai – Konkursas – Konkursas vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

6.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Darbų slaptumo užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis ir III priedo 6 straipsnis)

1.      Negalima manyti, kad pirmas konkurso etapas, t. y. atrankos egzaminais pagrįsta priminė atranka, buvo organizuotas vien Europos personalo atrankos tarnybos visiškai nedalyvaujant atrankos komisijai, jei į šio konkurso atrankos egzaminus buvo pakviesti visi kandidatai, kurie atrankos komisijai atlikus pirminę kandidatų tinkamumo kontrolę atitiko pranešime apie konkursą nurodytas tinkamumo sąlygas. Iš tiesų per pirminę kandidatų, kuriems gali būti leista dalyvauti atrankos egzaminuose, tinkamumo kontrolę atrankos komisija nuo pat atrankos procedūros pradžios galėjo prižiūrėti visus konkurso egzaminus.

(žr. 31 punktą)

2.      Vis dėlto konkurso atrankos komisija, kuriai suteikta didelė diskrecija nustatyti konkurso egzaminų tvarką ir jų išsamų turinį, privalo laikytis pranešimo apie konkursą teksto. Sąjungos teismas egzaminų turinį gali kritikuoti tik tuo atveju, jeigu šis viršija tai, kas numatyta pranešime apie konkursą, arba neturi nieko bendra su konkurso egzaminų tikslais. Darytina išvada, kad atrankos komisija turi didelę diskreciją dėl klausimo, ar pranešime apie konkursą nurodyti vertinimo kriterijai yra pakankamai tikslūs tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo užduotį, ar prieš egzaminus būtina nustatyti išsamesnius kriterijus. Be to, kai pranešime apie konkursą nenumatyti vertinimo kriterijai, jai leidžiama juos nustatyti, arba kai pranešime numatyti šie kriterijai, tačiau nenurodytas jų lyginamasis svoris, jai leidžiama jį nustatyti. Tarnautojų teismas gali kritikuoti konkurso atrankos komisijos sprendimą, priimtą jai įgyvendinant savo diskreciją, tiek, kiek būtina užtikrinti vienodą požiūrį į kandidatus.

(žr. 46, 47 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1995 m. liepos 14 d. Sprendimo Pimley-Smith prieš Komisiją, T‑291/94, 48 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, 85 ir 94 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski prieš Komisiją, F‑17/08, 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.

3.      Prieš egzaminus raštu atrankos komisijos patvirtinti šių egzaminų taisymo kriterijai sudaro konkurso atrankos komisijos atliekamo palyginamojo vertinimo remiantis atitinkamais kandidatų nuopelnais dalį. Pastarųjų interesais šiais kriterijais užtikrinamas tam tikras atrankos komisijos vertinimų vientisumas, ypač kai kandidatų skaičius yra didelis, ir šiems kriterijams taikomas svarstymų slaptumas tuo pačiu pagrindu kaip atrankos komisijos vertinimams. Tie patys argumentai turi būti taikomi prieš egzaminą žodžių atrankos komisijos patvirtintiems parametrams tam, kad ji galėtų įvertinti įvairius minėto egzamino vertinimo kriterijus, nustatytus pranešime apie konkursą.

Darytina išvada, kad akivaizdu, jog atrankos komisijos nustatyti vertinimo parametrai, siekiant įvertinti per egzaminą žodžiu pateiktus atsakymus, pavyzdžiui, minėtų atsakymų vidinė darna ir argumentų struktūra, negali būti nurodyti pranešime apie konkursą.

(žr. 68 ir 69 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 29 punktas.

4.      Nors pagal lygybės principą reikia, kad visi egzaminai raštu vyktų tą pačią dieną visiems kandidatams, tokios sąlygos negalima taikyti egzaminams žodžiu, kurie dėl savo pobūdžio negali vykti visiems kandidatams tuo pačiu metu ir kurių turinys nebūtinai turi būti vienodas visiems kandidatams.

Šiuo klausimu tai, kad egzaminas žodžiu truko 10 darbo dienų ir kad 4 darbo dienas nevyko joks egzaminas žodžiu, negali būti vienodo požiūrio į kandidatus principo pažeidimas. Iš tiesų 4 darbo dienų skirtumas parengti konkurso, apie kurį buvo paskelbta beveik prieš 10 mėnesių iki egzamino žodžiu ir kuris buvo skirtas asmenims, turintiems bent 15 metų profesinės patirties nurodytų pareigų srityje, egzaminą žodžiu yra nereikšmingas. Todėl tuo, kad kandidatas buvo pakviestas laikyti egzaminą žodžiu su pirmaisiais kandidatais ir turėjo kelias dienas mažiau pasirengti nei kandidatai, pakviesti vėliau, nebuvo sukurta mažiau palanki padėtis šiam kandidatui, palyginti su kitais kandidatais, pažeidžiant vienodo požiūrio principą.

(žr. 83 ir 85 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. spalio 16 d. Sprendimo Gallone prieš Tarybą, T‑132/89, 36 punktas.

5.      Konkurso atrankos komisija taiko kandidatų žinių ir tinkamumo lyginamąjį vertinimą. Tokie vertinimai, taip pat sprendimai, kuriais atrankos komisija pripažįsta, jog kandidatas neišlaikė egzamino, atspindi kandidato egzamino kokybinį įvertinimą, jie priskiriami didelei komisijos diskrecijai ir jiems netaikoma Sąjungos teismo kontrolė, išskyrus aiškaus atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo atvejį.

Taigi įdarbinimo konkursų srityje Sąjungos teismo kontrolė ribojama vien administracijos naudojamos procedūros teisėtumo nagrinėjimo, materialaus faktinių aplinkybių, kuriomis priimdama savo sprendimą rėmėsi administracija, tikslumo patikrinimo ir galiausiai konstatavimo, kad nebuvo akivaizdžių vertinimo, teisės klaidų ir įgaliojimų viršijimo, dėl ko administracijos sprendimas galėtų negalioti.

(žr. 93 ir 94 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, 91 ir 92 punktai.

6.      Pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ar ne, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Vis dėlto, kiek tai susiję su atrankos komisijos priimtais sprendimais, šią pareigą motyvuoti reikia derinti su slaptumo, kuris pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį privalomas atrankos komisijos darbui, užtikrinimu. Užtikrinant šį slaptumą draudžiama viešinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba lyginamąjį kandidatų vertinimą. Vykdant reikalavimą nurodyti konkurso atrankos komisijos sprendimų motyvus turi būti atsižvelgta į atrankos komisijos darbo, kuris paprastai vyksta bent dviem atskiromis stadijomis, t. y. pirma, svarstomos paraiškos atrenkant kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, vertinamas kandidatų tinkamumas eiti laisvas pareigas siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašą, pobūdį.

Antroji atrankos komisijos darbo stadija yra pirmiausia lyginamoji, todėl šis darbas laikomas slaptu. Atrankos komisijos iki egzaminų patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Taigi šie kriterijai, kaip ir atrankos komisijos vertinimai, yra apsaugoti taikant jiems nagrinėjimo slaptumo principą. Komisijos taikomas lyginamasis vertinimas atsispindi kandidatams suteiktuose baluose. Šie balai yra kiekvieno kandidato įvertinimas. Kadangi turi būti užtikrinamas atrankos komisijų darbo slaptumas, informavimas apie per įvairius egzaminus skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Tokia motyvacija nepažeidžia kandidatų teisių.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją vertinti konkurso testų rezultatus, motyvuodama, kad kandidatas neišlaikė testo, ji neprivalo patikslinti, kurie jo atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai nepakankamai įvertinti. Tokia motyvacija nėra būtina leisti teismui vykdyti teisminę kontrolę, o kandidatui – įvertinti skundo arba prireikus ieškinio pateikimo tikslingumą.

(žr. 106–109 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati 23–29 ir 32 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Pimley-Smith prieš Komisiją 63 ir 64 punktai; 2004 m. vasario 19 d. Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą, T‑19/03, 34 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 30 d. Sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑16/07, 63 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.