Language of document : ECLI:EU:T:2016:496

Byla T‑340/14

Andriy Klyuyev

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Lėšų įšaldymas – Asmenų, subjektų ir įstaigų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti – Teisinis pagrindas – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Įtraukimo į sąrašą kriterijų nepaisymas – Akivaizdi vertinimo klaida – Teisė į nuosavybę – Teisė į reputaciją“

2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas       II–0000

Santrauka – 2016 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjunga – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Kontrolės apimtis – Priemonės pagrįstumo įrodymas – Kompetentingos Sąjungos institucijos pareiga kilus ginčui įrodyti motyvų, nurodytų dėl atitinkamų asmenų arba subjektų, pagrįstumą

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos sprendimas 2014/119/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 208/2014)

2.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Sprendimas įšaldyti lėšas – Teisė į gynybą – Kaltę patvirtinančių įrodymų pateikimas – Vėlesnis sprendimas, kuriame ieškovo pavardė palikta asmenų, kuriems taikomos šios priemonės, sąraše – Šio sprendimo pagrindimas naujais duomenimis, nenurodytais pradiniame sprendime – Teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas ir 47 straipsnis; Tarybos sprendimas 2014/119/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais 2015/143/BUSP ir 2015/364/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 208/2014, iš dalies pakeistas reglamentais 2015/138 ir 2015/357)

3.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Asmenų, dalyvavusių pasisavinant valstybės lėšas, lėšų įšaldymas – Sprendimas, kurio priėmimo kontekstas žinomas suinteresuotajam asmeniui ir todėl jis gali suprasti jam nustatytos priemonės reikšmę – Leistinumas glaustai išdėstyti motyvus – Ribos – Motyvai, kurie negali būti suformuluoti bendrai ir stereotipiškai

(SESV 296 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas; Tarybos sprendimas 2014/119/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais 2015/143/BUSP ir 2015/364/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 208/2014, iš dalies pakeistas reglamentais 2015/138 ir 2015/357)

4.      Europos Sąjungos teisė – Sąjungos vertybės ir tikslai – Vertybės – Teisinės valstybės principo laikymasis – Teisinė valstybė – Sąvoka

(ESS 2 ir 49 straipsniai)

5.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Asmenų, pripažintų atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, lėšų įšaldymas – Valstybės lėšų pasisavinimas – Sąvoka – Valstybės lėšų ar turto pasisavinimo veiksmai, kuriais gali būti pažeisti instituciniai ir teisiniai Ukrainos pagrindai ir sukelta grėsmė teisinės valstybės principo laikymuisi šioje šalyje

(Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/143/BUSP, 1 straipsnio 1 dalies a punktas)

6.      Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje – Asmenų, dalyvavusių pasisavinant valstybės lėšas, lėšų įšaldymas – Teisės į nuosavybę apribojimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas – Teisės į reputaciją pažeidimas – Nebuvimas

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis; Tarybos sprendimas 2014/119/BUSP, iš dalies pakeistas sprendimais 2015/143/BUSP ir 2015/364/BUSP; Tarybos reglamentas Nr. 208/2014, iš dalies pakeistas reglamentais 2015/138 ir 2015/357)

1.      Nors Taryba turi plačią diskreciją nustatyti bendruosius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti siekiant taikyti ribojamąsias priemones, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teisminė kontrolė reikalauja, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti konkretaus asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą arba palikti ją šiame sąraše, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariu faktiniu pagrindu. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė turi būti ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas jų, laikytinas pakankamu, kad pats savaime patvirtintų šį sprendimą, yra pakankamai tiksliai ir aiškiai pagrįsti.

Šiuo aspektu, teismo proceso, kaip tai suprantama pagal nacionalinį baudžiamojo proceso kodeksą, pradėjimas ir galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nacionaliniu lygmeniu gali būti svarbūs požymiai siekiant nustatyti faktus, pagrindžiančius ribojamųjų priemonių nustatymą Sąjungos lygiu, ir įvertinti būtinybę patvirtinti tokias priemones siekiant užtikrinti veiksmų, kurių ėmėsi nacionalinės valdžios institucijos, poveikį. Tačiau ribojamųjų priemonių nustatymas priklauso Tarybos kompetencijai, ji savarankiškai sprendžia dėl tokių priemonių nustatymo būtinybės ir tikslingumo, atsižvelgiant į bendros ir užsienio politikos tikslus, nepriklausomai nuo atitinkamos trečiosios šalies institucijų prašymo jas nustatyti ir bet kokių kitų veiksmų, kurių jos ėmėsi nacionaliniu lygmeniu, jeigu Taryba remiasi pakankamai svariu faktiniu pagrindu.

Be to, būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų.

(žr. 36, 44, 99, 119 ir 120 punktus)

2.      Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kuri pagal ES sutartį turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, 41 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės į gynybą paisymas apima teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, o teisė į veiksmingą teisminę gynybą, kuri įtvirtinta šios Chartijos 47 straipsnyje, reikalauja, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus. Todėl, priimdama sprendimą palikti asmenį, subjektą ar įstaigą įtrauktą į asmenų, subjektų ar įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, Taryba turi paisyti šio asmens, subjekto ar įstaigos teisės būti iš anksto išklausytam, jeigu sprendime dėl palikimo sąraše prieš jį remiasi naujais duomenimis, kurie nenurodyti pradiniame sprendime dėl įtraukimo į šį sąrašą.

Jeigu ieškovas galėjo susipažinti su informacija ir įrodymais, kuriais remdamasi Taryba jam paliko galioti ribojamąsias priemones, ir galėjo laiku pateikti pastabas, negalima teigti, kad buvo pažeistos jo teisė į gynybą ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

(žr. 55, 56, 59 ir 61 punktus)

3.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 65–71 punktus)

4.      Teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip matyti iš ESS 2 straipsnio, taip pat ES sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulių. Be to, remiantis ESS 49 straipsniu teisinės valstybės principo laikymasis yra būtinoji narystės Sąjungoje sąlyga. Teisinės valstybės sąvoka taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos preambulėje, kur ji suformuluota kaip „teisės viršenybė“.

Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, Europos Tarybos veikloje, kurią vykdo Europos komisija „Demokratija per teisę“, pateikiamas neišsamus principų ir normų, kuriuos gali apimti teisinės valstybės sąvoka, sąrašas. Tarp jų yra teisėtumo, teisinio saugumo, taip pat savavališko naudojimosi vykdomosios valdžios galiomis draudimo; nepriklausomų ir nešališkų teismų; veiksmingos teisminės kontrolės, įskaitant pagrindinių teisių paisymą, ir lygybės prieš įstatymą principai. Be to, kai kuriuose Sąjungos išorės veiksmų srities teisės aktuose, pavyzdžiui, Reglamente Nr. 1638/2006, išdėstančiame bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, be kita ko, nurodyta kova su korupcija – kaip principas, kurį apima teisinės valstybės sąvoka.

(žr. 87 ir 88 punktus)

5.      Nors negalima atmesti galimybės, kad tam tikri veiksmai, susiję su valstybės lėšų pasisavinimu, gali sukelti grėsmę teisinei valstybei, negalima sutikti su tuo, kad bet koks valstybės lėšų pasisavinimas, įvykdytas trečiojoje šalyje, pateisina Sąjungos įsikišimą siekiant įtvirtinti ir remti teisinę valstybę šioje šalyje, naudojantis savo įgaliojimais bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Kad būtų galima konstatuoti, jog valstybės lėšų pasisavinimas gali pateisinti Sąjungos veiksmus šios politikos srityje, pagrįstus tikslu įtvirtinti ir remti teisinę valstybę, ginčijami veiksmai bent jau turi būti tokie, kad jais galėtų būti pažeisti instituciniai ir teisiniai atitinkamos šalies pagrindai.

Tarybos sprendime 2014/119/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/143/BUSP, 1 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas įtraukimo į sąrašą kriterijus, taikomas būtent asmenims, pripažintiems atsakingais už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, gali būti laikomas atitinkančiu Sąjungos teisės sistemą tik tada, jei jam galima priskirti prasmę, atitinkančią aukštesnės galios teisės normų, kurių turi būti laikomasi jį nustatant, reikalavimus ir, konkrečiai kalbant, tikslą sustiprinti ir remti teisinę valstybę Ukrainoje. Toks aiškinimas taip pat leidžia paisyti plačios diskrecijos, kuria Taryba naudojasi nustatydama bendrus įtraukimo kriterijus, ir taip užtikrinama iš principo išsami Sąjungos teisės aktų teisėtumo atsižvelgiant į pagrindines teises kontrolė. Taigi šį kriterijų reikia aiškinti taip, kad jis taikomas ne visiems valstybės lėšų pasisavinimo veiksmams abstrakčiai, o tik tiems valstybės lėšų ar turto pasisavinimo veiksmams, kurie, atsižvelgiant į pasisavintų lėšų ar turto mastą ar rūšį arba į tų veiksmų padarymo aplinkybes, bent jau gali pažeisti institucinius ir teisinius Ukrainos pagrindus, būtent teisėtumo, savavališko naudojimosi vykdomosios valdžios galiomis draudimo, veiksmingos teisminės kontrolės ir lygybės prieš įstatymą principus, ir galiausiai sukelti grėsmę teisinės valstybės principo laikymuisi šioje šalyje. Taip aiškinamas įtraukimo kriterijus atitinka susijusius ES sutarties tikslus ir yra jiems proporcingas.

(žr. 89–91 punktus)

6.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 130–135 punktus)