GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT NUOMONĖ,
pateikta 2012 m. spalio 2 d.(1)
Byla C‑286/12
Europos Komisija
prieš
Vengriją
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Socialinė politika – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Skirtingas požiūris dėl amžiaus – Privalomas teisėjų, prokurorų ir notarų išėjimas į pensiją sulaukus 62 m. amžiaus – Pensinio amžiaus sumažinimas ir vėlesnis jo padidinimas – Priemonės pateisinimas ir proporcingumas“
I – Įžanga
1. Kokiomis aplinkybėmis pagal Sąjungos teisės aktus leidžiama nustatyti maksimalų teisminės sistemos pareigūnų, vykdančių viešosios valdžios funkcijas, amžių? Kai buvo priimta 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2), šis klausimas Teisingumo Teismui pateikiamas jau nebe pirmą kartą.
2. Sprendime Fuchs(3) dar buvo nagrinėjamas klausimas, ar iš viso gali būti nustatyta privaloma amžiaus riba. Ši procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo jau yra susijusi su teisėjų, prokurorų ir notarų amžiaus ribos sumažinimu nuo 70 iki 62 metų. Taip Vengrijos teisminėje srityje nustatytas pensinis amžius buvo suderintas su bendrai galiojančiu pensiniu amžiumi. Praėjus pusei metų po to, kai įsigaliojo ši nauja tvarka, į pensiją buvo išleisti visi pareigūnai, kurių amžius viršijo naujai nustatytą maksimalią ribą, taigi net aštuonios kartos. Tačiau ateinančiais metais bendras pensinis amžius, kuris dabar taikomas ir teisminei sistemai, kiekvienais metais bus didinamas šešiais mėnesiais, kol bus pasiektas bendras 65 m. pensinis amžius.
3. Iš esmės reikia nustatyti, ar tokią tvarką galima pateisinti.
II – Teisinis pagrindas
A – Dėl Direktyvos 2000/78
4. Direktyvos 2000/78 8, 9, 11 ir 25 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(8) 1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos Vadovų Tarybos patvirtintose 2000 m. Užimtumo gairėse pabrėžiamas poreikis kurti darbo rinką, kuri būtų palanki socialinei integracijai, suformuluojant nuoseklų politinių nuostatų rinkinį, skirtą kovai su diskriminacija, nukreipta prieš tokias grupes, kaip neįgalieji. Jose taip pat pabrėžiamas poreikis ypač atkreipti dėmesį į paramą vyresnio amžiaus darbuotojams, kad jie taptų aktyvesne darbo jėga.
(9) garantuojant visiems lygias galimybes, svarbiausia yra įsidarbinimas ir darbas, kurie ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime bei jų galimybių realizavimo.
<…>
(11) diskriminavimas dėl <...> amžiaus <...> gali pakenkti EB sutarties tikslų įgyvendinimui, ypač siekti pakankamai didelio užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinti gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos bei vienybės, ir laisvo asmenų judėjimo.
<...>
(25) diskriminavimo dėl amžiaus draudimas yra svarbiausia Užimtumo gairėse išdėstytų tikslų įgyvendinimo ir darbo jėgos įvairovės skatinimo priemonė. Vis dėlto, tam tikromis aplinkybėmis galima pateisinti skirtingą požiūrį dėl amžiaus, todėl reikia priimti specialias nuostatas, kurios galėtų būti skirtingos, atsižvelgiant į valstybėse narėse susiklosčiusią padėtį. Todėl būtina įžvelgti skirtingo požiūrio, kurį pateisina teisėta užimtumo politika, darbo rinka ir profesinio mokymo tikslai, ir diskriminacijos, kuri turi būti uždrausta, skirtumus.“
5. Pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį jos tikslas – „nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.
6. Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte numatytas diskriminacijos draudimas:
„1. Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje :
a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu.“
7. Direktyvos 2000/78 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:
„Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:
<…>
c) įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;
<…>“
8. Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje numatyti galimi skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimo pagrindai:
„1. Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų, gali apimti:
a) specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;
b) minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;
c) maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją.“
B – Vengrijos teisės aktai
9. Iki 2012 m. sausio 1 d. pagal 1997 m. Įstatymo Nr. LXVIII 57 straipsnio 2 dalį teisėjams buvo leidžiama eiti savo pareigas iki 70 m. amžiaus.
10. 2011 m. Įstatymo Nr. CLXII, kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d., 90 straipsnio ha dalyje, dabar jau numatyta, kad teisėjai privalo išeiti į pensiją sulaukę bendrai taikomo pensinio amžiaus.
11. Iki 2010 m. sausio 1 d. Vengrijoje buvo nustatytas 62 m. pensinis amžius. Pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. galiojančios 1997 m. Įstatymo Nr. LXXXI redakcijos 18 straipsnio 1 dalį dabar 62 m. pensinis amžius taikomas tik asmenims, gimusiems iki 1952 metų. Jaunesniems asmenims pensinis amžius atitinkamai didinamas šešiais mėnesiais ir pradedant asmenimis, gimusiais 1957 m., taikomas bendrai nustatytas 65 m. pensinis amžius.
12. Pagal 2011 m. Įstatymo Nr. CLXII 230 straipsnį teisėjai, kuriems 62 m. suėjo iki 2012 m. sausio 1 d., į pensiją buvo išleisti 2012 m. birželio 30 d., o tie teisėjai, kuriems pensinis amžius sueis iki 2012 m. pabaigos, į pensiją bus išleisti 2012 m. gruodžio 31 dieną.
13. Analogiška tvarka galioja prokurorams. Notarams naujai nustatyta amžiaus riba pradedama taikyti 2013 m. gruodžio 31 dieną.
III – Ikiteisminė procedūra ir reikalavimai
14. 2012 m. sausio 17 d. Komisija pagal SESV 258 straipsnį išsiuntė Vengrijai oficialų pranešimą ir nurodė pateikti savo pastabas dėl kaltinimo, kad nustačiusi naują maksimalią teisėjų, prokurorų ir notarų amžiaus ribą ji pažeidė Direktyvos 2000/78 1, 2 straipsnius ir 6 straipsnio 1 dalį. Nors 2012 m. vasario 17 d. atsakyme Vengrija su kaltinimu dėl pažeidimo nesutiko, 2012 m. kovo 7 d. pagrįstoje nuomonėje Komisija savo pozicijos nepakeitė ir nurodė per vieną mėnesį pašalinti pažeidimą. Tačiau 2012 m. kovo 30 d. atsakyme Vengrija savo nuomonės nepakeitė.
15. Todėl 2012 m. birželio 7 d. Komisija pareiškė šį ieškinį ir prašė:
– pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes priėmė nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos teisėjai, prokurorai ir notarai privalo baigti tarnybą sulaukę 62 m. amžiaus, ir dėl to atsiranda skirtingas požiūris, kurio negalima pateisinti teisėtu tikslu, ir tokia priemonė bet kuriuo atveju nėra tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir
– priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.
16. Vengrija prašo:
– atmesti ieškinį ir
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
17. Remiantis Vengrijos pateiktais duomenimis, 2012 m. birželio 30 d. dėl naujos pensinio amžiaus ribos tarnybą baigė 194 iš 2 996 Vengrijos teisėjų. Dėl 37 teisėjų buvo paskelbtas Vengrijos Prezidento sprendimas, kuriame numatyta, kad jie savo tarnybą turi baigti 2012 m. gruodžio 31 dieną. Tas pats taikytina 79 ir dar 20 iš 1 784 prokurorų. 61 iš 315 notarų atitinkamai turės baigti tarnybą 2013 m. gruodžio 31 dieną.
18. Komisijos prašymu Teisingumo Teismo pirmininkas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi nusprendė ieškiniui taikyti pagreitintą procedūrą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnį ir Procedūros reglamento 62a straipsnį. Šalys pateikė pastabas raštu ir buvo išklausytos per 2010 m. spalio 21 d. įvykusį teismo posėdį.
19. 2012 m. liepos 16 d. Vengrijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisėjų pensinio amžiaus pakeitimas prieštarauja Konstitucijai(4). Jo sprendimas galioja atgaline data nuo 2012 m. sausio 1 d., tačiau šio sprendimo pagrindu iš pareigų jau atleisti teisėjai negali būti automatiškai grąžinti į tarnybą. Tam jie privalo kreiptis į kompetentingą Vengrijos teismą.
IV – Teisinis vertinimas
A – Dėl ieškinio priimtinumo
20. Vengrija mano, kad Konstitucinis Teismas jau išsprendė teisinį ginčą, nes jo sprendimu teisės normos buvo panaikintos atgaline data nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Šis prieštaravimas susijęs su teisėjų pensiniu amžiumi.
21. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad svarbiu laiko momentu, t. y. pasibaigus pagrįstos nuomonės pateikimo terminui(5) 2012 m. balandžio 7 d., ginčijamos nuostatos jau neegzistavo, nes Konstitucinio Teismo sprendimu jos buvo panaikintos atgaline data. Vadinasi, nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio dalyko, susijusio su teisėjais.
22. Vis dėlto teisėjams taikomų nuostatų panaikinimas atgaline data iš tikrųjų nėra išsamus. Atvirkščiai, kad jos egzistavo svarbiu laiko momentu, rodo tai, kad šių nuostatų pagrindu 2012 m. birželio 30 d. į pensiją buvo išleisti 194 teisėjai ir 79 prokurorai. Be to, Konstitucinio Teismo sprendimas neturi tiesioginio veikimo atgaline data, nes jo pagrindu šie teisėjai negali būti grąžinti į ankstesnes pareigas.
23. Vadinasi, tariamai Sąjungos teisės aktams prieštaraujanti situacija nebuvo visiškai panaikinta(6).
24. Todėl dėl minėto sprendimo teisinis ginčas, susijęs su teisėjų situacija, neišnyksta.
B – Ieškinio reikalavimų tikrinimas iš esmės
25. Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalyje kartu su 1 straipsniu nustatyta, kad negali būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus. Vis dėlto 6 straipsnyje numatyta, kad skirtingą požiūrį galima pateisinti.
26. Direktyva 2000/78 yra taikytina teisėjams, prokurorams ir notarams, nes pagal jos 3 straipsnio 1 dalį ji taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas. Teisminei sistemai, kitaip negu karinėms pajėgoms, nėra išimties.
1. Skirtingo požiūrio buvimas
27. Darbo sutarties nutraukimas, kai pareigūnai sulaukia amžiaus, suteikiančio teisę į senatvės pensiją, visada laikytinas skirtingu požiūriu dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies a punktą.
28. Tokia nuostata iš tiesų daro poveikį įdarbinimo ir darbo sąlygoms, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies c punktą, nes ja draudžiama toliau dirbti suinteresuotiems teisėjams, prokurorams ir notarams, kurie sulaukė 62 m. amžiaus. Be to, kadangi šie asmenys vertinami mažiau palankiai negu asmenys, kurie dar nesulaukė šio amžiaus, šia nuostata nustatomas skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį(7).
29. Jeigu jau dėl amžiaus ribos nustatymo atsiranda skirtingas požiūris, tas pats tikrai galioja amžiaus ribos sumažinimo atveju.
2. Dėl skirtingo požiūrio pateisinimo
30. Tačiau Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
31. Teisingumo Teismas tokį pateisinimą tikrina dviem etapais: iš pradžių jis analizuoja priemonės tikslus, paskui, atsižvelgdamas į bendrą reglamentavimo kontekstą, taip pat į pranašumus ir trūkumus, tikrina, ar priemonė yra tinkama ir būtina(8). Vis dėlto, kad būtų aiškiau, tinkamumą ir būtinumą vertinsiu pagal proporcingumo principo tikrinimo schemą(9).
32. Pagal šį principą reikalaujama, kad priemonės neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams(10).
33. Reikia atsižvelgti į tai, kad valstybės narės nacionaliniu lygmeniu turi didelę diskreciją nustatyti ne tik konkretų socialinės ir užimtumo politikos tikslą, bet ir priemones, kurios būtų tinkamos jį pasiekti(11). Tokią diskreciją jos turi kiekviename iš proporcingumo tikrinimo etapų. Todėl Teisingumo Teismas nepakeičia valstybių narių vertinimo, o tik patikrina, ar toks vertinimas pagrįstas, ar ne(12).
34. Per nagrinėjamą procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija privalo tai įrodyti. Ji turi pateikti Teisingumo Teismui reikiamus duomenis šiam įsipareigojimų neįvykdymui patikrinti; tuo pačiu metu ji negali remtis paprastomis prielaidomis(13).
35. Tačiau jeigu valstybė narė nori pasinaudoti bendrojo principo išimtimi, ji turi įrodyti šios išimties taikymo sąlygų buvimą(14). Taikant Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į valstybių narių turimą didelę diskreciją, tokiam įrodymui negali būti keliami pernelyg dideli reikalavimai.
36. Taikydama šiuos kriterijus toliau patikrinsiu, ar penki Vengrijos nurodyti tikslai yra teisėti ir ar šios priemonės tinkamos ir būtinos šiems tikslams įgyvendinti. Paskui prireikus išnagrinėsiu, ar dėl tokių priemonių atsirandantys trūkumai yra proporcingi, palyginti su įgyvendinamų tikslų pranašumais. Tačiau iš pradžių reikia išnagrinėti Komisijos argumentus, kad nauja amžiaus riba įgyvendinami tikslai nėra pakankamai aiškūs.
a) Dėl įgyvendinamų tikslų aiškumo
37. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, jog iš Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalies nėra aišku, kad jei nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose tiksliai nenurodytas jais siekiamas tikslas, tai automatiškai reiškia, kad jie negali būti pateisinami pagal šią nuostatą. Nesant tokio patikslinimo vis dėlto svarbu, kad kiti su atitinkamo akto bendru kontekstu susiję elementai leistų nustatyti juo siekiamą tikslą, kad būtų galima vykdyti teisminę kontrolę, norint išsiaiškinti, ar šis tikslas yra teisėtas ir ar jam įgyvendinti imtasi tinkamų ir būtinų priemonių(15).
38. Vis dėlto šiems įrodymams negali būti keliami pernelyg griežti reikalavimai. Juk Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad per posėdį valstybės narės pateikti argumentai yra pakankami, kad patikslintų amžiaus riba įgyvendinamus tikslus(16). Todėl, mano manymu, būtų protinga sutikti su Vengrijos argumentais, kad vėliau nurodyti tikslai pakankamai aiškiai matyti iš teisėkūros procedūros, nors kitų įrodymų nėra. Be to, galimi tikslai iš dalies aiškūs, net jei konkrečiai neįvardyti.
b) Dėl pensijų sistemos užtikrinimo
39. Kaip nurodo Vengrija, nauja amžiaus riba siekiama užtikrinti pensijų sistemos funkcionavimą.
40. Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiamas pavyzdinis tikslų sąrašas, šis tikslas nenurodytas. Tačiau šis sąrašas nėra išsamus(17). Jis apima socialinės politikos tikslus, kaip antai susijusius su užimtumo politika, darbo rinka arba profesiniu mokymu(18). Pensijų sistemos finansinė pusiausvyra taip pat yra socialinės politikos tikslas(19).
41. Bet juk sumažinus amžiaus ribą pensiją gaunančių asmenų skaičius padidėja, o asmenų, kurių įmokomis finansuojama sistema, – sumažėja. Vadinasi, sistemai tenka didesnė našta. Todėl net atsižvelgiant į didelę valstybių narių diskreciją, tokia priemonė nėra tinkama pensijų sistemos finansinei pusiausvyrai išlaikyti.
42. Tad šį Vengrijos argumentą reikia atmesti.
c) Dėl amžiaus struktūros
43. Vengrija teigia, kad nauja amžiaus riba siekiama sukurti subalansuotą amžiaus struktūrą. Akivaizdu, kad amžiaus riba ir amžiaus struktūra yra susijusios. Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad siekis nustatyti amžiaus struktūrą, atsižvelgiant į jaunų ir vyresnių tarnautojų pusiausvyrą, gali būti teisėtas darbo politikos ir darbo rinkos tikslas(20).
44. Vis dėlto kyla abejonių, ar drastiškas naujos amžiaus ribos nustatymas gali padėti sukurti subalansuotą teisminės sistemos amžiaus struktūrą. Juk būtent dėl jos net aštuonių kartų teisininkus reikia pakeisti kitais šiuo metu darbo rinkoje esančiais teisininkais. Todėl dabar teisminėje sistemoje įdarbintų asmenų amžiaus grupė ateityje bus neproporcingai didelė, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Kai šie asmenys savo ruožtu išeis į pensiją, atsiras neproporcingai didelis naujų darbuotojų poreikis.
45. Ar toks poveikis tikrai bus, priklausys nuo dabartinės Vengrijos amžiaus struktūros ir jos įdarbinimo politikos. Tačiau šiais klausimais Vengrija savo pastabų nepateikė.
46. Vis dėlto net pripažinus, kad taikydamos Direktyvos 2000/78 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi didelę diskreciją, o naujos amžiaus ribos nustatymas gali padėti nustatyti subalansuotą amžiaus struktūrą, konkrečiai kalbant, tokios formos priemonė nėra būtina. Subalansuotą amžiaus struktūrą veikiau pavyktų pasiekti tada, kai nauja amžiaus riba būtų įvedama laipsniškai per kelerius metus. Juk tada neprireiktų iš karto atleisti net aštuonių kartų teisininkų.
47. Todėl ginčijamų nuostatų negalima pateisinti subalansuotos amžiaus struktūros tikslu.
d) Teisminės sistemos veiksmingumas
48. Toliau Vengrija nurodo, kad nauja amžiaus riba siekiama didesnio valstybės tarnybos teisminėje srityje veiksmingumo.
49. Atrodo, šis tikslas grindžiamas svarstymu, kad naujai įdarbinti jaunesni teisininkai sugebės savo pareigas vykdyti geriau už į pensiją išleistus vyresnio amžiaus teisininkus. Dėl prokurorų situacijos Teisingumo Teismas iš principo jau yra pripažinęs, kad tinkamų ir kokybiškų teisinių valstybės tarnybos paslaugų teikimo užtikrinimas gali būti teisėtas amžiaus ribos nustatymo tikslas(21).
50. Reikia pritarti Vengrijai, kad nustačius 62 m. amžiaus ribą rizika, jog dėl amžiaus pablogės darbo efektyvumas, sumažėja labiau negu tada, kai nustatyta 70 m. amžiaus riba. Todėl iš principo ši priemonė yra tinkama, kad pagerintų teisingumo sistemos kokybę.
51. Kartu Vengrija nurodo: kadangi jaunesni teisininkai neseniai baigė studijas, jų teisinės žinios yra naujesnės, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės srityje, kurios kursas tik neseniai pradėtas dėstyti Vengrijoje. Negalima ginčyti, kad teisininkų išleidimas į pensiją ir jų pakeitimas jaunais teisininkais gali būti vienas iš būdų, padedančių teisminėje sistemoje naudoti naujausias teisines žinias.
52. Vis dėlto kyla abejonių, ar naujai įdarbinti teisininkai gebės geriau eiti teisėjo, prokuroro ir notaro pareigas už tuos teisininkus, kurie baigia tarnybą. Juk būtent teisininkai, palyginti su kitomis profesijų grupėmis, gali veiksmingai dirbti net sulaukę gana didelio amžiaus. Šios profesijos atstovams pirmiausia didelės praktinės naudos duoda sukaupta patirtis ir dažnai kartu su amžiumi savaime didėjantis autoritetas.
53. Taip pat kyla nuogąstavimų, kad dėl labai didelio naujų darbuotojų poreikio įdarbinant naujus teisininkus iš dalies reikės susitaikyti su daug žemesniu jų kvalifikacijos lygiu. Pavyzdžiui, prireikus į visų 2012 m. į pensiją išleistų teisininkų vietas paskirti naujus teisėjus ir prokurorus, reikėtų atrinkti net 273 geriausių specialistų kandidatūras. Tačiau vienai teisininkų kartai pakeisti užtektų įdarbinti maždaug aštuntadalį minėto skaičiaus – būtent 35 geriausius kandidatus.
54. Be to, ypač kalbant apie nagrinėjamą teisėjų grupę, reikėtų atsižvelgti į tai, kad dėl tokio drastiško išleidimo į pensiją gali kilti abejonių dėl teismų nepriklausomumo, taigi ir dėl jų kokybės(22). Pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalį teismai turi būti nepriklausomi ir nešališki bei vadovautis įstatymu. Teisingumo Teismas pirmiausia dėl prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros taip pat yra nurodęs būtiną teismų nepriklausomumą(23).
55. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką nepriklausomo teismo sąvoka apima du aspektus: išorinį ir vidinį. Nagrinėjamu atveju yra svarbus išorinis nepriklausomumo aspektas, kuris reiškia, kad sprendimą priimanti institucija turi būti apsaugota nuo išorinės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų laisvei, kiek tai susiję su jiems nagrinėti pateikiamomis bylomis(24).
56. Todėl vykdomosios valdžios institucijos negali teisėjų atleisti iš pareigų per jų kadencijos laikotarpį(25). Nors čia nagrinėjama vykdomosios valdžios priemonė nėra susijusi su konkrečiais teisėjais ar procesais, vis dėlto kalbama apie labai didelį kišimąsi į teisingumo sritį, būtent masinį teisėjų, kurie pagal ankstesnę tvarką iš dalies net aštuonerius metus dar būtų galėję eiti teisėjo pareigas, atleidimą. Toks įsikišimas svarbus ne tik tada, kai iš tiesų siekiama daryti įtaką teisminei sistemai. Atvirkščiai, reikia vengti jau vien įspūdžio, kad tokia įtaka gali būti daroma(26).
57. Vis dėlto, jei atsižvelgiant į valstybių narių turimą didelę diskreciją būtų pripažinta, kad amžiaus ribos sumažinimas iki 62 m. gali padidinti teisminės sistemos veiksmingumą, bet kuriuo atveju ši priemonė nėra būtina. Tai aiškėja iš Vengrijoje nustatytos tvarkos prieštaringumo. Kadangi ateinančiais metais amžiaus riba vėl didinama iki 65 m., atrodo, jog ir pati Vengrija nemano, kad teisminės sistemos kokybei užtikrinti būtina 62 m. amžiaus riba(27).
58. Ypač kalbant apie naujausių teisinių žinių įdiegimą teisminėje sistemoje, yra akivaizdu, kad galima numatyti ir švelnesnes priemones. Juk naujausias teisines žinias teisininkai įgyja ne tik studijuodami, bet ir vykdydami profesinę veiklą, pavyzdžiui, studijuodami savarankiškai arba dalyvaudami organizuotuose mokymuose.
59. Todėl teisminės sistemos kokybės gerinimo tikslas negali pateisinti Vengrijoje nustatytos tvarkos.
e) Dėl amžiaus ribos suvienodinimo
60. Pagrindinis Vengrijos pateiktas argumentas – kad nauja amžiaus riba siekiama suvienodinti teisėjų ir kitų valstybės tarnybos sričių situaciją. Nors Komisija ginčija, kad šis tikslas nėra pakankamai aiškus, jis yra akivaizdus jau vien todėl, kad amžiaus riba iš tikrųjų buvo suvienodinta.
61. Iš principo galima nustatyti, kad darbuotojas konkrečiu laiko momentu turi pasitraukti iš darbo rinkos ir išeiti į pensiją, jei įgyvendinami 6 straipsnio 1 dalyje išvardyti tikslai.
62. Kad amžiaus ribos suvienodinimas yra teisėtas tikslas, pirmiausia matyti iš to, kad nacionalinės teisės aktais nustatyto tikslo įgyvendinimas gali būti užtikrinamas tik tada, kai jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo(28). Abejonių dėl tvarkos nuoseklumo pirmiausia kyla dėl nustatytų išimčių. Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prokurorų amžiaus ribą, jau tikrino, ar dėl kitoms pareigūnų grupėms nustatytų išimčių nekyla abejonių dėl sistemos nuoseklumo(29). Todėl amžiaus ribos suvienodinimas gali padėti užtikrinti visos sistemos nuoseklumą.
63. Galiausiai juk svarbu įgyvendinti bendrą vienodo požiūrio principą. Pagal šį principą, kuris dabar yra įtvirtintas ir Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje, panašios situacijos negali būti vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas(30). Nustatyti, ar teisminėje sistemoje dirbančių teisininkų ir jų kolegų, dirbančių kitose valstybės tarnybos srityse, situacijos yra panašios, iš principo yra valstybių narių diskrecija. Komisija šios išvados taip pat neginčijo.
64. Neįmanoma iš karto pensinio amžiaus suvienodinti visose valstybės tarnybos srityse kitaip, kaip tik nustačius naują amžiaus ribą. Todėl ginčijama tvarka yra tinkama ir būtina šiam tikslui įgyvendinti.
65. Vis dėlto, atsižvelgiant į lygybės principą, toks tikslas šioje konkrečioje situacijoje jau nebėra teisėtas. Vengrijos teisėjų, prokurorų ir notarų bei kitose valstybės tarnybos srityse dirbančių teisininkų situacijos iš esmės skiriasi tuo, kad pirmieji iki šiol galėjo pagrįstai manyti, jog į pensiją turės išeiti tik sulaukę 70 metų. Kodėl, nepaisant tokių teisėtų lūkesčių, egzistuoja teisėtas interesas amžiaus ribą iš karto sumažinti net aštuoneriais metais tam, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, Vengrija nenurodė.
66. Kad tokioje situacijoje veikiau yra teisėtas interesas nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, matyti iš to, kad visos valstybės tarnybos amžiaus ribą didindama vos trejais metais Vengrija nustatė daugelio metų pereinamąjį laikotarpį. Tokie šių pereinamojo laikotarpio nuostatų skirtumai rodo, kad į asmenų, kuriems amžiaus riba mažinama, ir kitų valstybės tarnybos darbuotojų, kuriems amžiaus riba didinama, interesus nebuvo atsižvelgta vienodai.
67. Be to, kaip nurodo Komisija, o Vengrija jai neprieštarauja(31), nenuoseklu yra tai, kad kiti valstybės tarnybos darbuotojai, sulaukę nustatyto amžiaus, į pensiją neišleidžiami automatiškai, o tik su sąlyga, kad jų tarnybos laikas yra pakankamas, kad gautų viso dydžio pensiją. Tačiau teisėjai, prokurorai ir notarai yra išleidžiami į pensiją neatsižvelgiant į tai, kad įgijo teisę tik į dalį pensijos. Todėl nauja amžiaus riba teisminės sistemos darbuotojų teises apriboja daugiau negu būtina tam, kad būtų suvienodinta visoms valstybės tarnybos sritims taikoma amžiaus riba.
68. Vadinasi, amžiaus ribos sumažinimo iš karto aštuoneriais metais negalima pateisinti valstybės tarnybai taikomos amžiaus ribos suvienodinimo tikslu.
f) Galimybė jauniems teisininkams įsidarbinti teisminėje sistemoje
69. Galiausiai Vengrija nurodo dar vieną tikslą, būtent siekį pašalinti kliūtis jauniems teisininkams įsidarbinti teisminėje sistemoje. Maksimalios amžiaus ribos nustatymas, ypač jos sumažinimas, gali turėti tokį poveikį. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką įdarbinimo skatinimas neginčijamai yra teisėtas valstybių narių socialinės ar užimtumo politikos tikslas, visų pirma kai siekiama tam tikros profesijos jaunimui sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti(32).
70. Nauja amžiaus riba yra tinkama priemonė skatinant jaunų teisininkų įdarbinimą teisminėje sistemoje. Vis dėlto reikia atsižvelgti į jos ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio skirtumus.
71. Nustačius šią ribą teisininkai trumpiau dirbs teisminėje sistemoje, nes dabar jie į pensiją bus išleidžiami aštuoneriais metais anksčiau. Tačiau ateityje toks poveikis susilpnės, nes pensinis amžius laipsniškai vėl didinamas iki 65 m., todėl galiausiai tarnybos trukmė sumažės tik penkeriais metais. Nepaisant to, darbo vietos teisminėje sistemoje bus atlaisvinamos anksčiau nei taikant ankstesnę amžiaus ribą.
72. Vis dėlto šiuo metu yra svarbesnis trumpalaikis poveikis. 2012 m. į pensiją išleidus net aštuonias teisininkų kartas, atsiras neįprastai daug laisvų darbo vietų, kuriomis galės pasinaudoti šiuo metu darbo rinkoje esantys teisininkai. Tačiau būsimos teisininkų kartos tokios galimybės nebeturės, nes dabar įdarbinti teisininkai ilgam užims darbo vietas. Vadinasi, nors negalima atmesti galimybės, kad siekiama nuolatos skatinti jaunų teisininkų įdarbinimą, šio tikslo įgyvendinimas labai apsunkinamas.
73. Todėl tam, kad nuolatos būtų skatinamas jaunų teisininkų įdarbinimas teisminėje sistemoje, nėra būtina iš karto nustatyti naują amžiaus ribą. Atvirkščiai, potencialus amžiaus struktūros iškraipymas(33) ilgu laikotarpiu apribos jaunų teisininkų įsidarbinimo galimybes. Kad būtų užtikrinta sąžininga pusiausvyra tarp skirtingų teisininkų kartų, dėl amžiaus ribos sumažinimo atsiradusias laisvas darbo vietas reikėtų pagal galimybes tolygiai paskirstyti skirtingo amžiaus pradedantiems teisininkams. Todėl būtų logiška laipsniškai mažinti amžiaus ribą iki 65 m., nes juk galiausiai siekiama įtvirtinti būtent tokį pensinį amžių.
74. Tačiau jei siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas įsidarbinti būtent šiuo metu darbo rinkoje esantiems teisininkams, iš tiesų jokia kita priemonė nebus tokia veiksminga kaip amžiaus ribos sumažinimas iš karto iki 62 metų.
75. Vis dėlto taip apibrėžtas tikslas gali būti pripažintas teisėtu tik tada, kai būtent šios grupės skatinimą galima pagrįsti specialiais pagrindais. Juk dėl to neigiamą poveikį neišvengiamai patiria ne tik į pensiją išleidžiami teisininkai, bet ir būsimos teisininkų kartos, kuriems vidutiniu ir ilgu laikotarpiu užkertamas kelias užimti laisvas darbo vietas. Tokių specialių pagrindų Vengrija nenurodė.
76. Vadinasi, naujos amžiaus ribos negalima pateisinti ir jaunų teisininkų įdarbinimo skatinimo tikslu.
g) Dėl pernelyg didelio suinteresuotų asmenų interesų pažeidimo
77. Kai numatytos priemonės yra tinkamos ir būtinos nustatytiems teisėtiems tikslams įgyvendinti, paprastai dar reikia patikrinti, ar jos pernelyg nepažeidžia suinteresuotų asmenų interesų (proporcingumo principas)(34). Tačiau kadangi naujos amžiaus ribos nustatymas nėra tinkama ir būtina priemonė nė vienam iš nurodytų teisėtų tikslų įgyvendinti, iš esmės to tikrinti nebereikia. Atvirkščiai, jau iš ankstesnių svarstymų matyti, kad ieškinys yra pagrįstas.
78. Vis dėlto tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pritartų ne visiems mano pateiktiems tikslų vertinimams, toliau išnagrinėsiu ir proporcingumo principą. Remiantis juo, turi būti atrasta tinkama pusiausvyra tarp skirtingų interesų(35).
79. Kad galėčiau papildomai išnagrinėti tokią pusiausvyrą, priešingai savo nuomonei, turiu daryti prielaidą, kad nauja amžiaus riba yra tinkama ir būtina priemonė vienam ar keliems iš penkių pirma nurodytų tikslų įgyvendinti.
80. Be to, kad būtų galima išsamiai palyginti, reikia nustatyti iš to atsirandančių hipotetinių pranašumų svarbą.
81. Tačiau toks spekuliatyvus požiūris nėra logiškas. Todėl nagrinėdama proporcingumo principą apsiribosiu vien naujos amžiaus ribos trūkumų analize. Šios analizės pagrindu galima nustatyti, kokie svarbūs turi būti naujos amžiaus ribos pranašumai, kad galėtų ją pateisinti.
82. Tiesiogiai pažeidžiama suinteresuotų teisininkų teisė toliau užsiimti pasirinkta profesine veikla. Nors teoriškai jie gali ir toliau dirbti teisininkais, pavyzdžiui, advokatais, jie netenka galimybės eiti tų pareigų, kurias ėjo iki nustatyto pensinio amžiaus.
83. Teisės užsiimti profesine veikla pažeidimas yra susijęs su neigiamais ekonominiais padariniais. Juk darytina prielaida, kad suinteresuotieji asmenys vietoj viso darbo užmokesčio gaus tik mažesnio dydžio pensijos išmoką(36).
84. Teisingumo Teismas pripažino, kad priemone dėl privalomo darbuotojų išėjimo į pensiją jiems sulaukus 65 m. amžiaus galima įgyvendinti tikslą skatinti įdarbinimą ir ji gali būti laikoma kaip nedaranti didelės žalos teisėtiems atitinkamų darbuotojų interesams, jeigu šie asmenys turi teisę į pensiją, kurios dydis negali būti laikomas nepagrįstu(37). Tačiau nepagrįstumas priklauso nuo daugelio veiksnių.
85. Pajamų netekimas yra labai svarbus veiksnys tada, kai suinteresuotųjų asmenų ekonominiai sprendimai buvo grindžiami lūkesčiais toliau likti tarnyboje. Pavyzdžiui, jie, galimas dalykas, paėmė kreditą, sudarė sutartį dėl papildomo pensinio draudimo arba atsisakė patrauklaus darbo pasiūlymo privačiame sektoriuje. Ir nėra jokios priemonės, kuri galėtų sušvelninti tokius neigiamus padarinius. Be to, netgi įmanoma, jog kai kurie suinteresuotieji asmenys gali netekti didelės pensijos dalies, nes neišbuvo tarnyboje nustatytą laiką, kad gautų viso dydžio pensiją(38).
86. Nors Vengrija tvirtina, kad apie naują amžiaus ribą jau buvo žinoma nuo 2011 m. birželio, vis dėlto suinteresuotieji asmenys, priimdami savo ankstesnius ekonominius sprendimus, neprivalėjo numatyti, kad į pensiją jiems reikės išeiti iki 70 m. amžiaus.
87. Suinteresuotieji asmenys nepatirtų tokio didelio neigiamo poveikio, taip pat pavyktų išvengti daugelio trūkumų įgyvendinant nustatytus tikslus, jei Vengrija būtų pasirinkusi kitą naujos amžiaus ribos nustatymo būdą. Juk akivaizdu, kad teisėjų, prokurorų ir notarų pensinio amžiaus sumažinimas derinamas su kitų valstybės tarnybos darbuotojų pensinio amžiaus didinimu. Todėl Vengrijai vien reikėjo teisminėje sistemoje taikomą pensinį amžių mažinti laipsniškai iki 65 m. taip, kad abiem grupėms šis pensinis amžius įsigaliotų tuo pačiu laiko momentu.
88. Remiantis tuo, kad Vengrija visiškai nepasinaudojo tokia galimybe, darytina išvada, kad nebuvo siekiama rasti tinkamos pusiausvyros tarp nagrinėjamų teisininkų interesų ir intereso nustatyti naują amžiaus ribą.
89. Be to, iš šių svarstymų matyti, kad tokio drastiško naujos amžiaus ribos nustatymo pranašumai turėtų būti labai svarbūs teisėtam tikslui įgyvendinti, kad galėtų atsverti pirma išdėstytus didelius trūkumus. Net jeigu Teisingumo Teismas, neatsižvelgęs į mano nuomonę, pripažintų, kad priemonė yra tinkama ir būtina vienam ar keliems nurodytiems tikslams įgyvendinti, tokių svarbių pranašumų nėra.
3. Išvada
90. Vadinasi, ieškinį reikia tenkinti.
V – Dėl bylinėjimosi išlaidų
91. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisijos ieškinys patenkintas, Vengrijai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
VI – Išvada
92. Todėl siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip:
1. Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnį ir 6 straipsnio 1 dalį, nes priėmė teisės aktus, pagal kuriuos teisėjai, prokurorai ir notarai privalo baigti tarnybą sulaukę jau nebe 70 m., o 62 m. amžiaus.
2. Priteisti iš Vengrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.