2019 m. rugsėjo 4 d. NRW.Bank pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. birželio 26 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-466/16 NRW.Bank / Bendra pertvarkymo valdyba

(Byla C-662/19 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: NRW.Bank, atstovaujama advokatų J. Seitz, J. Witte ir D. Flore

Kitos proceso šalys: Bendra pertvarkymo valdyba, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2019 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-466/16 ir atsakovės bei kitos apeliacinio proceso šalies sprendimą dėl ieškovės metinės įmokos į restruktūrizavimo fondą už 2016 m.,

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 1 punkte nurodytą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama savo apeliacinį skundą, apeliantė remiasi dviem pagrindais:

Pirma, priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas, jos ieškinys dėl panaikinimo buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, numatyto SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje. Atsakovės sprendimas dėl ieškovės metinės įmokos į restruktūrizavimo fondą už 2016 m. grindžiamas dviem paeiliui priimtais sprendimais – „pirmuoju BPV sprendimu“ ir „antruoju BPV sprendimu“. Abu šie BPV sprendimai buvo skirti Nacionalinei pertvarkymo institucijai (FMSA), o ieškovė nei buvo supažindinta su jais tiesiogiai, nei apie juos informuota. Apie galimą tokių BPV sprendimų egzistavimą (tačiau ne apie jų turinį) ieškovė sužinojo tik gavusi iš FMSA atitinkamus pranešimus dėl mokėtinų įmokų – „pirmąjį FMSA sprendimą“ ir „antrąjį FMSA sprendimą“.

Taigi, priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas, ieškinio dėl panaikinimo pareiškimo terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo momento, kai ieškovė gavo antrąjį FMSA sprendimą. Antrasis BPV sprendimas pakeitė pirmąjį BPV sprendimą.

Tačiau net darant prielaidą, kad antrasis BPV sprendimas pirmąjį BPV sprendimą pakeitė ne visiškai, o tik iš dalies, pagal jurisprudenciją nustatant termino ieškiniui pareikšti eigos pradžią taip pat turėtų būti remiamasi tik antrojo FMSA sprendimo gavimo data.

Be to ieškovė mano, kad – priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas – atsižvelgiant į šios bylos ypatumus, ji neprivalėjo pareikalauti pateikti jai pirmąjį BPV sprendimą ir tokiu būdu susipažinti su jo turiniu bei motyvais. Bet kuriuo atveju tokios pareigos nėra tuomet, kai – kaip šiuo atveju – nėra aiškus nei numanomo reikalavimo prašyti informacijos adresatas, nei dalykas.

Galiausiai tai, kad ieškinys pareikštas laiku, turi būti pripažinta vien dėl teisėtų lūkesčių apsaugos priežasčių, bet kuriuo atveju – remiantis atleistina klaida.

Antra, Bendrasis Teismas klaidingai remiasi tuo, kad ieškovė dėl antrojo BPV sprendimo nepateikė jokių ieškinio pagrindų ir argumentų. Šis išvada pažeidžia ieškovės teisę būti išklausytai, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje. Bendrasis Teismas nesutiko su įvairiomis ieškovės išsakytomis pozicijomis, klaidingai neatsižvelgė į jas priimdamas sprendimą ir taip pažeidė ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

____________