TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. rugsėjo 4 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė apsauga – Darbuotojai migrantai – Europos Sąjungos taisyklės dėl valiutų konvertavimo – Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 – Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H3 – Šeimos išmokų diferencinio priedo, kuris turi būti mokamas darbuotojui, nuolat gyvenančiam valstybėje narėje ir dirbančiam Šveicarijoje, apskaičiavimas – Konvertavimui reikšmingos datos nustatymas“
Byloje C‑473/18
dėl Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtenbergo finansų teismas, Vokietija) 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. liepos 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
GP
prieš
Bundesagentur für Arbeit – Familienkasse Baden-Württemberg West
TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen (pranešėjas), teisėjai J. Malenovský ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių T. Henze ir J. Möller, vėliau – J. Möller,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B.-R. Killmann ir D. Martin,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1), 90 straipsnio ir 2009 m. spalio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimo Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus (OL C 106, 2010, p. 56, toliau – Sprendimas Nr. H3), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant GP ir Bundesagentur für Arbeit – Familienkasse Baden-Württemberg West (Vokietijos federalinė agentūra – Vakarų Badeno-Viurtembergo (Vokietija) šeimos išmokų kasa, toliau – Šeimos išmokų kasa) ginčą dėl diferencinio priedo mokėjimo Vokietijoje atsižvelgiant į Šveicarijoje mokamas vaiko išmokas.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyto Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo, patvirtinto Europos bendrijos vardu 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/309/EB (Euratomas) dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (OL L 114, 2002, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 89; toliau – Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo), 8 straipsnyje numatyta:
„Pagal II priedą Susitariančiosios Šalys numato socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, kurio tikslas:
a) užtikrinti vienodo požiūrio principą;
b) nustatyti taikomus teisės aktus;
<…>
d) mokėti išmokas Susitariančiosios Šalies teritorijoje gyvenantiems asmenims;
<…>“
4 Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas „Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas“, iš dalies pakeistas 2012 m. kovo 31 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 1/2012 (OL L 103, 2012, p. 51) (toliau – Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas), įsigaliojo 2012 m. balandžio 1 d.
5 Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedo 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo Susitariančiosios Šalys sutaria tarpusavyje taikyti Europos Sąjungos teisės aktus, į kuriuos daroma nuoroda šio priedo A skirsnyje su pakeitimais, padarytais tuo skirsniu, arba tokiems teisės aktams lygiavertes taisykles.
2. Šio priedo A skirsnyje nurodytuose teisės aktuose vartojama sąvoka „valstybė (‑ės) narė (‑ės)“, be valstybių, kurioms taikomi atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, papildomai taikoma ir Šveicarijai.“
6 Šio II priedo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Taikant šio priedo nuostatas, Susitariančiosios Šalys deramai atsižvelgia į šio priedo B skirsnyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus.“
7 Minėto II priedo A skirsnyje daroma nuoroda į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), iš dalies pakeistą 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 988/2009 (OL L 284, 2009, p. 43) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), ir Reglamentą Nr. 987/2009. To paties II priedo B skirsnyje daroma nuoroda į Sprendimą Nr. H3.
Sąjungos teisė
8 Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:
„1. Jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės:
a) jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir trečia – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu;
<…>
2. Jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimas sustabdomas mokant tik pirmajame teisės akte numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas [Pagal kitus teisės aktus mokėtinų šeimos išmokų mokėjimas sustabdomas, kiek tai susiję su pirmuosiuose teisės aktuose numatyto dydžio suma, o už tą dalį viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas]. <…>“
9 Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsnis išdėstytas taip:
„Taikant <…> [Reglamentą Nr. 883/2004] ir <…> [Reglamentą Nr. 987/2009], dviejų valiutų keitimo kursu laikomas Europos centrinio banko paskelbtas valiutų perskaičiavimo kursas. [Reglamento Nr. 883/2004 71 straipsnyje numatyta Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo] [a]dministracinė komisija nustato datą, į kurią atsižvelgiant nustatomas keitimo kursas.“
10 Sprendimo Nr. H3 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Daugelyje nuostatų, tokių kaip, pvz., Reglamento [Nr. 883/2004] <…> 68 straipsnio 2 dalies <…> ir Reglamento [Nr. 987/2009] <…>, nurodyti atvejai, kai išmokos <…> mokėjimo, skaičiavimo ar perskaičiavimo tikslu <....> reikia nustatyti valiutos keitimo kursą.“
11 Sprendimo Nr. H3 2–5 punktai išdėstyti taip:
„2. Jei šiame sprendime nenurodyta kitaip, konvertavimo kursas – dienos, kurią įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją, kursas.
3. Valstybės narės įstaiga, nustatydama teisę gauti išmoką ir pirmą kartą ją apskaičiuodama, turi konvertuoti šią sumą į kitos valstybės narės valiutą:
a) kai pagal nacionalin[ės] teisės aktus įstaiga turi atsižvelgti į tam tikrą laikotarpį iki išmokos apskaičiavimo dienos mokėtas sumas, kaip antai uždarbius ar išmokas, ji taiko to laikotarpio paskutinę dieną paskelbtą konvertavimo kursą;
b) kai pagal nacionalin[ės] teisės aktus įstaiga, apskaičiuodama išmoką, atsižvelgia į vieną sumą, ji taiko pirmą mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį turi būti taikoma nuostata, dieną paskelbtą konvertavimo kursą.
4. 3 dalis [punktas] taikoma[s] mutatis mutandis, kai valstybės narės įstaiga, perskaičiuodama išmoką pasikeitus susijusio asmens faktinei ar teisinei padėčiai, tam tikrą sumą turi konvertuoti į kitos valstybės narės valiutą.
5. Kai įstaiga moka išmoką, reguliariai indeksuojamą pagal nacionalinę teisę ir kai tą išmoką įtakoja sumos, išreikštos kita valiuta, įstaiga, perskaičiuodama išmoką, naudoja [taiko] konvertavimo kursą, paskelbtą pirmą mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį turi būti atliktas indeksavimas, dieną, jei nacionalin[ės] teisės aktuose nenumatyta kitaip.“
Vokietijos teisė
12 Taisyklės, susijusios su vaiko išmokomis asmenims, visiškai apmokestinamiems pajamų mokesčiu Vokietijoje, nustatytos Einkommensteuergesetz (Pajamų mokesčio įstatymas, BGBl. 2009 I, p. 3366, toliau – EStG) 62 ir paskesniuose straipsniuose.
13 EStG 65 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 2 punkte numatyta, kad vaiko išmoka nemokama už vaiką, už kurį užsienyje mokamos vaiko išmokai prilyginamos išmokos.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
14 Ieškovė pagrindinėje byloje GP ir jos sutuoktinis gyvena Vokietijoje ir dirba pagal darbo sutartį Šveicarijoje. Jie turi du vaikus. Nuo 2012 m. vasario mėn. sutuoktiniui Šveicarijoje buvo mokamos dvi 200 CHF (maždaug 179 EUR) dydžio mėnesinės vaiko išmokos.
15 2015 m. rugpjūčio 19 d. GP pateikė Šeimos išmokų kasai prašymą išmokėti diferencinį vaiko išmokų priedą.
16 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, apskundus patvirtintu 2015 m. spalio 14 d., Šeimos išmokų kasa atmetė šį prašymą, kiek jis susijęs su laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Remdamasi Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsniu ir Sprendimu Nr. H3, ši įstaiga nusprendė, kad, siekiant nustatyti, ar yra teisė į tokį diferencinį priedą, prireikus – nustatyti tokio diferencinio priedo dydį, reikia taikyti mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį turi būti atlikti skaičiavimai, pirmą dieną paskelbtą valiutos konvertavimo kursą. Kadangi šis skaičiavimas buvo atliktas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priėmimo dieną, taikytinas 2015 m. rugpjūčio 1 d. paskelbtas valiutos konvertavimo kursas. Pagal šį konvertavimo kursą 200 CHF suma atitiko 188,71 EUR sumą, t. y. didesnę sumą negu ta, kurią Vokietijos Federacinė Respublika laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. mokėjo kaip vaiko išmoką, t. y. 184 EUR per mėnesį už du pirmus vaikus. Taigi Šeimos išmokų kasa nusprendė, kad nagrinėjamu laikotarpiu neturi būti mokamas joks diferencinis vaiko išmokos priedas.
17 GP pateikė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtenbergo finansų teismas, Vokietija) – dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. ir spalio 14 d. Šeimos išmokų kasos sprendimų, taip pat dėl jos vėlesnio sprendimo. GP prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad Sprendimo H3 3 punkto b papunktis taikytinas jos byloje ir kad šioje nuostatoje esanti frazė „mėnesį, kurį turi būti taikoma nuostata“ turi būti aiškinama taip, kad šiuo atveju ji yra susijusi su 2012 m. balandžio mėn., t. y. mėnesiu, nuo kurio jos padėčiai taikomi reglamentai 883/2004 ir 987/2009, nes tuomet įsigaliojo Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedas. Todėl pagal Sprendimo Nr. H3 3 punkto b papunktį taikytinas valiutos keitimo kursas yra tas, kuris paskelbtas 2012 m. kovo 1 d. Kadangi pagal šį keitimo kursą Šveicarijoje mokamų vaiko išmokų už du vaikus konvertuota vertė yra 331,90 EUR, t. y. 165,95 EUR už vaiką, GP reikalauja išmokėti 36,10 EUR dydžio (18,05 EUR už vaiką) mėnesinį diferencinį priedą už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.
18 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jame iškeltos bylos baigtis priklauso nuo Sprendimo H3 išaiškinimo. Jis abejoja dėl šio sprendimo 3 punkto b papunkčio taikytinumo, kadangi, atsižvelgiant į jo formuluotę, kalbama apie atitinkamos valstybės narės įstaigos atliekamą sumos konvertavimą į kitos valstybės narės valiutą, kai ši įstaiga turi atsižvelgti į sumą pagal nacionalinės teisės aktus, o šiuo atveju Šeimos išmokų kasa turi Šveicarijos frankais išreikštą sumą konvertuoti į eurus, tai yra konvertuoti į savo pačios valstybės narės valiutą pagal Sąjungos teisę, būtent Reglamentą Nr. 883/2004. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tokių abejonių kyla ir dėl Sprendimo Nr. H3 4 punkto.
19 Jeigu, nesant priešingos Sprendimo H3 nuostatos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų taikyti to sprendimo 2 punkto nuostatas, jis, kiek tai susiję su jame esančia fraze „įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją“, siekia išsiaiškinti, kokia valstybė ir kokia operacija turimos omenyje.
20 Pagaliau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar galima taikyti Sprendimo Nr. H3 5 punktą, dėl kurio, kaip jis mano, taip pat kyla aiškinimo problemų.
21 Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Baden-Württemberg (Badeno-Viurtembergo finansų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Kokia <…> Sprendimo Nr. H3 <…> nuostata turi būti taikoma <…> konvertuojant šeimos išmokas už vaikus (vaiko išmokas arba priemokas) iš vienos valiutos į kitą?
2. Kaip konkrečiai turi būti aiškinama taikytina nuostata nustatant nuo valiutos keitimo kurso priklausančią diferencinės vaiko išmokos sumą:
a) jei turi būti taikomas Sprendimo Nr. H3 2 punktas, kuri diena yra diena, „kurią įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą;
b) jei turi būti taikomas Sprendimo Nr. H3 3 punkto b papunktis (jei reikia, kartu su 4 punktu), kuris mėnuo yra mėnuo, „kurį turi būti taikoma nuostata“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą;
c) jei turi būti taikomas Sprendimo Nr. H3 5 punktas, ar taikyti nacionalinę teisę leidžianti sąlyga yra suderinama su [Reglamento Nr. 987/2009] 90 straipsnyje reglamentuotu įgaliojimu? Jeigu taip, ar frazė „jei nacionalin[ės] teisės aktuose nenumatyta kitaip“ reiškia, kad tai turi būti numatyta formaliu įstatymu, ar pakanka nacionalinės administracinės įstaigos administracinio nurodymo?
3. Ar Vokietijos šeimos išmokų kasos atliekamas Šveicarijos vaiko priemokų konvertavimas yra kuo nors specifiškas:
a) ar, taikant Sprendimą Nr. H3 Šveicarijai, turi reikšmės tai, kad pačioje Vokietijos nacionalinėje teisėje, būtent [EStG] 65 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 2 punkte, numatytas atsisakymas mokėti išmokas;
b) ar valiutų konvertavimui pagal Sprendimą Nr. H3 turi reikšmės, kada Šveicarijos įstaiga paskyrė ar išmokėjo šeimos išmokas;
c) ar valiutų konvertavimui pagal Sprendimą Nr. H3 turi reikšmės, kada Vokietijos įstaiga atsisakė skirti arba paskyrė diferencinę vaiko išmoką?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl trečiojo klausimo
22 Kadangi trečiasis klausimas yra susijęs su galimu Šveicarijos įstaigos atliekamo Šveicarijos frankais mokamų išmokų konvertavimo į valstybės narės valiutą poveikiu Sąjungos teisės nuostatų, kurios nurodytos pirmuose dviejuose klausimuose, taikymui ir aiškinimui, į jį reikėtų atsakyti pirmiausia.
23 Šiuo klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, kiek tai susiję su vaiko išmokos konvertavimu siekiant apskaičiuoti galimai mokėtino diferencinio priedo sumą pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsnio ir Sprendimo Nr. H3 taikymui ir aiškinimui daro poveikį tai, kad šią išmoką Šveicarijos įstaiga išmoka Šveicarijos frankais.
24 Reikia priminti, kad, remiantis Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 8 straipsniu, susitariančiosios šalys pagal Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedą numato socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, siekdamos, be kita ko, nustatyti taikomus teisės aktus ir mokėti išmokas susitariančiųjų šalių teritorijoje gyvenantiems asmenims. Šio II priedo A skirsnyje numatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje taiko reglamentus Nr. 883/2004 ir 987/2009. Kadangi pagal šio II priedo 1 straipsnio 2 dalį „[š]io priedo A skirsnyje nurodytuose teisės aktuose vartojama sąvoka „valstybė (‑ės) narė (‑ės)“, be valstybių, kurioms taikomi atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, papildomai taikoma ir Šveicarijai“, šio reglamento nuostatos taikomos ir Šveicarijos Konfederacijai (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 14 d. Sprendimo Dreyer, C‑372/18, EU:C:2019:206, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tas pats pasakytina ir apie Sprendimo Nr. H3 nuostatas, nes Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo II priedo B skirsnyje numatyta, jog susitariančiosios šalys atsižvelgia į šį sprendimą.
25 Šiomis aplinkybėmis GP, kuri nuolat gyvena Vokietijoje ir dirba Šveicarijoje, kaip ir jos sutuoktinio, kuris gauna Šveicarijos įstaigos mokamas šeimos išmokas, padėtis patenka į reglamentų Nr. 883/2004 bei Nr. 987/2009 ir Sprendimo H3 (pagal analogiją žr. 2019 m. kovo 14 d. Sprendimo Dreyer, C‑372/18, EU:C:2019:206, 30 punktą) taikymo sritį.
26 Remiantis tuo darytina išvada, kad pagal šiuos Sąjungos teisės aktus minėtas išmokas ir jų sumų konvertavimą į atitinkamą valiutą reikia traktuoti taip pat, kaip ir išmokas, kurios gaunamos Sąjungos valstybėje narėje. Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo trečiojo klausimo a punktu, susijusiu su atsisakymo pagal EStG 65 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 2 punktą mokėti Vokietijoje mokamą vaiko išmoką, jeigu panaši išmoka mokama užsienyje (šiuo atveju – Šveicarijoje), reikšmingumu, sutapimą draudžianti valstybės narės nacionalinė teisės norma negali būti taikoma, jeigu konstatuota, kad toks taikymas prieštarauja Sąjungos teisei (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 12 d. Sprendimo Hudzinski ir Wawrzyniak, C‑611/10 ir C‑612/10, EU:C:2012:339, 71 punktą).
27 Reikia pridurti, kad skirtingas reglamentų Nr. 883/2004 bei 987/2009 ir Sprendimo Nr. H3 taikymas tokioje situacijoje, kokia susiklostė pagrindinėje byloje, prieštarautų vienodo požiūrio tikslui, kurį siekiama užtikrinti socialinės apsaugos sistemų koordinavimu, numatytu Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 8 straipsnyje.
28 Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad, kiek tai susiję su vaiko išmokos valiutos konvertavimu siekiant apskaičiuoti galimai mokėtino diferencinio priedo sumą pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį, Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsnio ir Sprendimo Nr. H3 taikymui ir aiškinimui nedaro poveikio tai, kad šią išmoką Šveicarijos įstaiga išmoka Šveicarijos frankais.
Dėl pirmojo klausimo
29 Pirmuoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokia Sprendimo Nr. H3 nuostata taikytina konvertuojant valiutas, kuriomis išreikštos vaiko išmokos, siekiant nustatyti pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį galimai mokėtino diferencinio priedo sumą.
30 Siekiant atsakyti į šį klausimą, visų pirma reikia priminti, kad Sprendimas Nr. H3 yra aktas, kuriuo įgyvendinami reglamentai Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją įgyvendinimo arba taikymo reglamentas, jeigu įmanoma, turi būti aiškinamas taip, kad atitiktų bazinio reglamento nuostatas (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 14 d. Sprendimo Internationaal Verhuis- en Transportbedrijf Jan de Lely, C‑161/08, EU:C:2009:308, 38 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Pie Optiek, C‑376/11, EU:C:2012:502, 34 punktą).
31 Antra, nors Sprendimo Nr. H3 1 konstatuojamojoje dalyje Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalis minima kaip nuostata, kurioje nurodomi „atvejai, kai išmokos <…> mokėjimo, skaičiavimo ar perskaičiavimo tikslu <…> reikia nustatyti valiutos keitimo kursą“, nei to sprendimo 2 punkte, nei 3–5 punktuose, kuriuose nurodomi valiutų kursai, kuriais reikia remtis tam tikrose konkrečiose su išmokomis susijusiose situacijose, aiškiai nenurodoma, kurioms nuostatoms taikomi reglamentai Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009.
32 Tokiomis aplinkybėmis Sprendimo Nr. H3 nuostata, kuri taikytina pirmajame klausime nurodytu atveju, turi būti nustatyta atsižvelgiant į atitinkamos išmokos pobūdį ir tikslą.
33 Pagrindinėje byloje nagrinėjama išmoka, kurią sudaro diferencinis priedas, kuris gali būti mokamas kaip mėnesinės šeimos išmokos, grindžiamas Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams numatytos pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus remiantis įvairiais pagrindais, pirmiausia užtikrinamos teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, o paskui – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu. To straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais; pagal kitus teisės aktus mokėtinų šeimos išmokų mokėjimas sustabdomas, kiek tai susiję su pirmuosiuose teisės aktuose numatyto dydžio suma, o už tą dalį viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas.
34 Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia nesutapties taisykle siekiama užtikrinti keliose valstybėse mokamų išmokų gavėjui bendrą išmokų sumą, atitinkančią pagal vienos iš šių valstybių teisės aktus mokėtinos palankiausios išmokos sumą (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wagener, C‑250/13, EU:C:2014:278, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Siekiant užtikrinti bendros sumos, atitinkančios palankiausios išmokos sumą, išmokėjimą, kai reikia palyginti sumas, išreikštas skirtinga valiuta, reikia remtis valiutų keitimo kursu, kurį Europos centrinis bankas paskelbė tą dieną, kuri yra kiek įmanoma artimesnė išmokų mokėjimo dienai. Tai reiškia, kad, kiek tai susiję su reguliariai – šiuo atveju kas mėnesį – ilgą laikotarpį mokamomis išmokomis, vykdant kiekvieną atskirą mokėjimą taikomas skirtingas keitimo kursas.
36 Iš tiesų, jeigu tokiam laikotarpiui būtų nustatytas vienodas valiutos keitimo kursas, nors šiuo laikotarpiu valiutos keitimo kursai gali reikšmingai svyruoti, kiltų rizika, kad arba išmokų gavėjas praras mokėtinos palankiausios išmokos sumos dalį, arba jam bus išmokėta ją viršijanti suma.
37 Nors, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Vokietijos vyriausybė, būtinybe kaskart atlikti nauju valiutos keitimo kursu grindžiamą skaičiavimą kompetentingoms socialinės apsaugos įstaigoms užkraunama papildoma administracinė našta, aiškios teisinės nuostatos formuluotės ir tikslo, kuriuo ji grindžiama, laikymosi negalima pakeisti kitu skaičiavimo metodu motyvuojant didesniu patogumu (pagal analogiją žr. 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wagener, C‑250/13, EU:C:2014:278, 38 punktą).
38 Dėl Sprendimo Nr. H3 nuostatų, kurios gali būti taikomos nagrinėjant pagrindinę bylą, pažymėtina, kad to sprendimo 2 punkte numatyta, jog jei tame sprendime nenurodyta kitaip, taikytinas konvertavimo kursas – dienos, kurią įstaiga atlieka operaciją, kursas.
39 Konstatuotina, kad šios taisyklės taikymas pagrindinėje byloje nagrinėjamai išmokai gali lemti naujo valiutos keitimo kurso taikymą kiekvienos atitinkamos šeimos išmokos, nelygu atvejis, diferencinio priedo išmokėjimo atveju, o tai, kaip matyti iš šio sprendimo 34–36 punktų, atitinka diferencinio priedo mokėjimo pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį tikslą užtikrinti bendros sumos, atitinkančios palankiausios išmokos sumą, išmokėjimą.
40 Vis dėlto pažymėtina, kad iš Sprendimo Nr. H3 2 punkto formuluotės matyti, jog šis punktas yra pagalbinis, todėl jį reikia taikyti siekiant nustatyti taikytiną valiutos keitimo kursą atsižvelgiant į tame sprendime nurodytus reglamentus Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009, išskyrus atvejus, kai jame nustatyta kitaip. Taigi reikia išnagrinėti, ar Sprendimo Nr. H3 3–5 punktai, kuriuos nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taikytini tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje.
41 Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad pagal pačią Sprendimo Nr. H3 3 punkto formuluotę ši nuostata tokioje situacijoje netaikoma. Iš tiesų, minėta nuostata skirta taikyti tais atvejais, kai valstybės narės įstaiga „sumą turi konvertuoti į kitos valstybės narės valiutą“. Vis dėlto ginčas pagrindinėje byloje yra susijęs su priešinga padėtimi, t. y. vienos valstybės narės socialinio draudimo įstaigos atliktu sumos, išreikštos kitos valstybės valiuta, konvertavimu į savo valstybės valiutą.
42 Be to, minėto 3 punkto a ir b papunkčiuose kalbama apie atsižvelgimą į sumas „pagal nacionalin[ės] teisės aktus“, o tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pareiga atsižvelgti į Šveicarijoje išmokėtų išmokų sumas apskaičiuojant diferencinį priedą, kuris gali būti mokėtinas Vokietijoje, kyla iš Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies ir Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo taikymo.
43 Sprendimo Nr. H3 4 punktas taip pat negali būti taikomas, nes jis irgi susijęs su atvejais, kai valstybės narės įstaiga turi konvertuoti sumą į kitos valstybės valiutą. Be to, iš šios nuostatos formuluotės ir ypač iš frazės „3 dalis [punktas] taikoma [taikomas] mutatis mutandis, kai valstyb[ė] nar[ė] <…> sumą turi konvertuoti į kitos valstybės narės valiutą“ matyti, kad tai yra specialus to sprendimo 3 punkto taikymas.
44 Galiausiai, Sprendimo Nr. H3 5 punktas taikomas siekiant perskaičiuoti išmoką, kuri reguliariai indeksuojama pagal nacionalinės teisės aktus, kai kita valiuta išreikšta suma turi poveikį šiai išmokai. Šios nuostatos formuluotė iš principo nedraudžia ją taikyti nustatant galimai mokėtiną diferencinį priedą, kai valstybės narės šeimos išmoka, kurios mokėjimas pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį sustabdomas, kiek tai susiję su prioritetiniais pripažintuose teisės aktuose numatyta suma, yra reguliariai indeksuojama.
45 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Vokietijos mokama vaiko išmoka – 184 EUR per mėnesį už kiekvieną iš pirmų dviejų vaikų – laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. nesikeitė, o nuo 2015 m. buvo didinama vieną kartą per metus. Iš to matyti, kad laikotarpiu, už kurį šiuo atveju reikalaujama išmokėti diferencinį priedą, būtent nuo 2012 m. balandžio iki 2014 m. gruodžio mėn., ši išmoka nebuvo padidinta.
46 Šiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad minėta išmoka buvo reguliariai indeksuojama, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. H3 5 punktą. Iš tiesų, jeigu būtų pripažinta, kad ši nuostata taikoma, tai lemtų valiutos keitimo kurso, kurio paskelbimo data pernelyg nutolusi nuo daugumos pagrindinėje byloje aptariamų mėnesinių šeimos išmokų, taikymą, o tai neatitiktų Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalies tikslo, nurodyto šio sprendimo 34 punkte.
47 Kaip matyti iš šio sprendimo 40 punkto, kadangi nė vienas iš Sprendimo Nr. H3 3–5 punktų negali būti taikomas pagrindinėje byloje, reikia taikyti 2 punktą.
48 Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Sprendimas Nr. H3 turi būti aiškinamas taip, jog konvertuojant valiutas, kuriomis išreikštos vaiko išmokos, siekiant nustatyti pagal Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalį galimai mokėtino diferencinio priedo sumą, taikytinas minėto sprendimo 2 punktas.
Dėl antrojo klausimo
49 Savo antrojo klausimo a punktu, kuris pateiktas tam atvejui, jei būtų nuspręsta, kad Sprendimo Nr. H3 2 punktas taikytinas tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokia yra sąvokos „dien[a], kurią įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, apimtis.
50 Reikia konstatuoti, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ši sąvoka yra susijusi su diena, kurią darbo vietos valstybės, kuri yra pirmiausia atsakinga už atitinkamos šeimos išmokos mokėjimą, kompetentinga įstaiga atlieka šį mokėjimą. Toks mokėjimas atliekamas bet kuriuo atveju, o gyvenamosios vietos valstybės numatytų išmokų kaip diferencinio priedo mokėjimas atliekamas tik esant konkrečioms sąlygoms, taigi jis yra sąlyginis ir negarantuotas. Tik po to, kai išmoką išmoka darbo vietos valstybė ir šios išmokos suma konvertuojama į gyvenamosios vietos valstybės valiutą, suinteresuotasis asmuo gali pasinaudoti pastarojoje valstybėje mokamu diferenciniu priedu, jei konvertuota suma yra mažesnė už išmokos, mokėtinos pagal šios valstybės teisės aktus, sumą (pagal analogiją žr. 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Wagener, C‑250/13, EU:C:2014:278, 45 ir 47 punktus).
51 Be to, šis aiškinimas atitinka Reglamento Nr. 883/2004 68 straipsnio 2 dalyje numatytos nesutapties taisyklės tikslą, nurodytą šio sprendimo 34 punkte.
52 Todėl į antrojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip, kad Sprendimo Nr. H3 2 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, sąvoka „dien[a], kurią įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra diena, kurią darbo vietos valstybės kompetentinga įstaiga atlieka atitinkamos šeimos išmokos mokėjimą.
53 Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, antrojo klausimo b ir c punktų nagrinėti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:
1. Kiek tai susiję su vaiko išmokos valiutos konvertavimu siekiant apskaičiuoti galimai mokėtino diferencinio priedo sumą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, 68 straipsnio 2 dalį, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką, 90 straipsnio ir 2009 m. spalio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimo Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Reglamento Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus, taikymui ir aiškinimui nedaro poveikio tai, kad šią išmoką Šveicarijos įstaiga išmoka Šveicarijos frankais.
2. 2009 m. spalio 15 d. Sprendimas Nr. H3 turi būti aiškinamas taip, jog konvertuojant valiutas, kuriomis išreikštos vaiko išmokos, siekiant nustatyti pagal Reglamento Nr. 883/2004, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 988/2009, 68 straipsnio 2 dalį galimai mokėtino diferencinio priedo sumą, taikytinas minėto sprendimo 2 punktas.
3. 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Nr. H3 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, sąvoka „dien[a], kurią įstaiga atlieka [atitinkamą] operaciją“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra diena, kurią darbo vietos valstybės kompetentinga įstaiga atlieka atitinkamos šeimos išmokos mokėjimą.
Parašai.