TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. vasario 23 d.
Byla F‑7/09
Marie-Hélène Faria
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — 2006–2007 m. vertinimo procedūra — Prašymas panaikinti vertinimo ataskaitą — Akivaizdi vertinimo klaida — Neturtinės žalos atlyginimas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo M.‑H. Faria iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. jos vertinimo ataskaitą ir, antra, priteisti iš VRDT 100 000 EUR tariamai jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas: Panaikinti VRDT priimtą 2006 m. spalio 1 d.–2007 m. rugsėjo 30 d. ieškovės vertinimo ataskaitą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Be savo bylinėjimosi išlaidų, VRDT padengia tris ketvirtąsias ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia ketvirtadalį savo bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
2. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — Akivaizdi vertinimo klaida
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — Darbo laikas, skirtas dviem skirtingom pareigom
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
4. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — Pareigūno darbo našumo vertinimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — Bendrojo vertinimo dalykas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
6. Pareigūnai — Vertinimas — Vertinimo ataskaita — Akivaizdi vertinimo klaida
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
7. Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas — Tinkamas neturtinės žalos atlyginimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)
1. Tarnautojų teismas negali pakeisti įpareigotų vertinti vertinamo asmens darbą asmenų pateikto vertinimo savuoju, nes Sąjungos institucijos, vertindamos savo pareigūnų darbą, turi didelę diskreciją. Taigi vertinimo ataskaitoje pateikto administracijos vertinimo dėl pareigūno profesinių gebėjimų pagrįstumas nepatenka į Tarnautojų teismo kontrolės, kuri atliekama tik dėl faktinės klaidos, akivaizdžios vertinimo klaidos ar dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, sritį, jei šiame vertinime yra kompleksinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.
(žr. 44 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. birželio 1 d. Sprendimo Seton prieš Komisiją, 36/81, 37/81 ir 218/81, Rink. p. 1789, 23 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. sausio 24 d. Sprendimo Latham prieš Komisiją, T‑63/89, Rink. p. II‑19, 19 punktas; 1994 m. spalio 26 d. Sprendimo Marcato prieš Komisiją, T‑18/93, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑681, 45 punktas; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Pflugradt prieš ECB, T‑179/02, Rink. VT p. I‑A‑149 ir II‑733, 46 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑96/04, Rink. VT p. I‑A‑343 ir II‑1523, 41 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Andrieu prieš Komisiją, T‑285/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑161 ir II‑A‑2‑775, 99 punktas.
2. Siekdamas įrodyti akivaizdžią vertinimo klaidą, padarytą rengiant jo vertinimo ataskaitą, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pareigūnas gali lyginti skirtingas jo minėtos ataskaitos versijas, jei jos baigtos, t. y. pasirašytos vertintojo ir tvirtintojo, ir jei jos sudaro dalį vertinimo ataskaitos parengimo procedūros tiesiogine prasme, įtvirtintos tarnybos patvirtintose Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrosiose įgyvendinimo nuostatose, kurios taikomos, jei suinteresuotasis asmuo nesutinka su skirtingų vertinimo ataskaitos versijų turiniu.
(žr. 45 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 6 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑46/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑69 ir II‑A‑1‑3, 95 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
3. Vertinimo ataskaita yra iš esmės netiksli, jei joje nurodyta, kad per visą referencinį laikotarpį pareigūnas pusę savo darbo laiko skyrė vienai darbo vietai ir pusę – kitai darbo vietai, ir jei joje remiantis šiuo pagrindu vertinamas suinteresuotojo asmens darbas, nors sumuojant kiekvienai darbo vietai skirto darbo laiko procentinę dalį paaiškėja, kad minėtas pareigūnas skyrė kiek mažiau nei dvi trečiąsias savo laiko pirmai darbo vietai ir truputį daugiau nei trečdalį – kitai darbo vietai.
(žr. 48 ir 49 punktus)
4. Dėl įtakos pareigūnų darbo našumui ir elgesiui tarnyboje darbo krūvis, kai jis neįprastai didelis, yra vienas iš kriterijų, į kurį institucijos negali neatsižvelgti vertindamos savo personalo darbą.
Nors naudodamiesi jiems pripažinta diskrecija vertintojai gali nustatyti būdą, kuriuo remdamiesi jie atsižvelgia į neįprastai didelį darbo krūvį, ir nuspręsti, prireikus nekeisti savo vertinimo kriterijų, vis dėlto jie negali neužsiminti apie tokį darbo krūvį, nes vertinimo ataskaitoje nurodyti vertinimai turi bent jau glaustai atskleisti, kad jų rengėjas į tai atsižvelgė.
Tarp įvairių kliūčių ir sunkumų, į kuriuos turi atsižvelgti vertintojai vertindami pareigūno darbo našumo lygį ar jo elgesį tarnyboje, yra kliūtys ir sunkumai, susiję su personalo trūkumu ir dėl to per dideliu darbo krūviu, kuris tenka atitinkamiems pareigūnams.
Dviejų pareigų vykdymas pareigūnui savaime reiškia akivaizdžiai per didelį darbo krūvį, kuris turi būti nurodytas vertinimo ataskaitoje.
(žr. 52 ir 53 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo Aldershoff prieš Komisiją, T‑236/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑13 ir II‑A‑2‑75, 85 punktas.
5. Toje pačioje vertinimo ataskaitoje pateiktame bendrajame vertinime turi atsispindėti ir analitinis vertinimas.
Jei būtų pripažinta, kad gerokai pagerinus analitinį vertinimą negali būti pakeistas bendrasis vertinimas, t. y. tas, į kurį ypač atsižvelgiama vykdant pareigų paaukštinimo procedūrą, tai prieštarautų šių dviejų vertinimo rūšių darnumo reikalavimui.
(žr. 55 ir 57 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. kovo 7 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, T‑110/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑73 ir II‑A‑2‑533, 110 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
6. Vertinimo ataskaitoje, kurioje yra esminis netikslumas, susijęs su atitinkamo pareigūno skirtu laiku kiekvienai pareigai, vertinamai šioje ataskaitoje, kurioje nepateikiama jokia nuoroda į pareigūno darbo krūvį bei kuri neatitinka pirmų šios ataskaitos versijų, yra akivaizdi vertinimo klaida.
(žr. 58 punktą)
7. Vien pareigūno ginčijamo administracijos akto panaikinimas gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kokios pareigūno ar tarnautojo tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimas, nebent neteisėtame akte yra neigiamas pareigūno gebėjimų ar elgesio vertinimas, galintis jį įžeisti.
(žr. 64 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, Rink. VT p. I‑A‑277 ir II‑1267, 91 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.