EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. vasario 12 d.

Byla F‑83/12

Jean-Pierre Bodson ir kt.

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Sutartinis darbo santykių pobūdis – EIB premijų sistemos reforma“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovai prašo, pirma, panaikinti sprendimą, pateiktą 2012 m. balandžio mėn. jų atlyginimo lapeliuose, susijusiuose su premijomis, nes juo įgyvendinamas 2010 m. gruodžio 14 d. Europos investicijų banko (toliau – EIB, arba Bankas) direktorių valdybos sprendimas ir 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. Banko valdymo komiteto sprendimai, kuriais keičiama premijų sistema, ir, antra, priteisti jiems iš EIB sumų, mokėtinų pagal minėtus sprendimus, ir sumų, mokėtinų pagal ankstesnę sistemą, skirtumą su palūkanomis.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. J. P. Bodson ir septyni kiti ieškovai padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Europos investicijų banko patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Prašymas išimti iš bylos medžiagos vienos šalies advokato parengtus dokumentus – Dokumentai, parengti vykstant kolektyvinėms deryboms su institucija atsakove – Konfidencialumo nebuvimas – Atmetimas

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Terminai – Protingo termino reikalavimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalies taikymas pagal analogiją – Neleistinumas – Vertinimas pagal bylos aplinkybes

(SESV 270 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Metinė premija, skiriama administracijos nuožiūra pagal gavėjo pasiekimus – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Europos investicijų banko personalo reglamento II priedas)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl pirmojo atlyginimo lapelio, gauto po darbo užmokesčių sistemos reformos – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Europos investicijų banko personalo reglamento 20 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Reglamentu pagrįsti darbo santykiai – Tarnybų darbo organizavimas ir darbuotojų darbo užmokesčių nustatymas – Administracijos diskrecija

(Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 21 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 13 ir 20 straipsniai; Europos investicijų banko darbo tvarkos taisyklių 31 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Darbo užmokestis – Premijų sistemos reforma – Administracijos diskrecija – Apimtis – Pareiga išsaugoti ankstesnę palankesnę sistemą – Nebuvimas

7.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Tarnybų darbo organizavimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

1.      Kliento ir advokato, kurio su klientu nesieja darbo santykiai, susirašinėjimas yra konfidencialus, jeigu susirašinėjama įgyvendinant arba siekiant įgyvendinti kliento teisę į gynybą.

Teisinė konsultacija, parengta vykstant kolektyvinėms darbuotojų atstovų ir institucijos vadovybės deryboms, kuria nesiekiama imtis represinių ar teisminio ginčo nagrinėjimo priemonių, neturi būti laikoma susirašinėjimu įgyvendinant arba siekiant įgyvendinti advokato kliento teisę į gynybą.

(žr. 46 ir 47 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1982 m. gegužės 18 d. Sprendimo AM & S / Komisija, 155/79, 21 punktas; 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals / Komisija, C‑550/07 P, 41 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. balandžio 4 d. Sprendimo Hilti / Komisija, T‑30/89, 13 punktas.

2.      Dėl ieškinio pateikimo termino pažymėtina, kad tuo atveju, kai Sąjungos teisės nuostatose toks terminas nenumatytas, atitinkami tarnautojai turi teisę tikėtis, kad jiems bus taikomas ne naikinamasis iš anksto nustatytas, bet protingas terminas, kuris turi būti vertinamas atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą, sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį. Vadinasi, apskritai protingo termino sąvoka negali būti suprantama kaip konkretus naikinamasis terminas ir ypač Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas negali būti pagal analogiją kaip naikinamasis terminas taikomas Europos investicijų banko tarnautojams pareiškiant ieškinius dėl jų nenaudai šio banko priimto akto panaikinimo.

Dėl ieškinių, kuriais siekiama panaikinti Banko tarnautojų atlyginimo lapeliuose esančius sprendimus, reikia pažymėti: kadangi terminas pareikšti ieškinį dėl sprendimo, susijusio su tarnautojo tarnybinėmis pajamomis, pradedamas skaičiuoti nuo atlyginimo lapelio, kuriame nurodytas šis sprendimas, pateikimo ir, atsižvelgiant į dėl to atsirandantį netikrumą, susijusį su atsižvelgimu į bet kokią kitą išankstinės informacijos formą, bei aplinkybę, kad sprendimai, kuriuose nustatoma premijų už banko tarnautojų laimėjimus suma, yra pirmosios naujos premijų sistemos, parengtos po ilgų diskusijų su darbuotojų atstovais, įgyvendinimo priemonės, 4 mėnesių ir 10 dienų terminas neturi būti laikomas neprotingu.

(žr. 64–66 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. / EIB, C‑334/12 RX‑II, 28–44 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. liepos 9 d. Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. / EIB, T‑234/11 P‑RENV‑RX, 31 punktas.

3.      Dėl ieškinio, kuriuo siekiama panaikinti atlyginimo lapelyje esantį sprendimą, susijusį su premija už laimėjimus, pažymėtina, kad neturėtų būti pritarta argumentams, kad tokių premijų sistema patenka į administracijos diskreciją ir ji taiko šią sistemą savo nuožiūra, todėl pagal ją tarnautojai neįgyja teisių, nes dėl to, kad administracija turi diskrecija įgyvendinti tam tikrą kompetenciją, iš pareigūnų ir tarnautojų bet kuriuo atveju neatimama tokia esminė garantija, kokia yra teisė į veiksmingą teisminę gynybą, o tik ribojama teismo vykdomos teisminės kontrolės apimtis, nes teismas negali administracijos vertinimo pakeisti savuoju.

(žr. 71 ir 72 punktus)

4.      Dėl pareigūno arba tarnautojo suinteresuotumo pareikšti ieškinį reikia nurodyti, kad atlyginimo lapelis, kuriuo pirmą kartą įgyvendinami nauji bendro pobūdžio aktai dėl pareigūno ar tarnautojo teisių į pinigines išmokas nustatymo, būtinai reiškia, kad dėl jo adresato priimtas individualus administracijos sprendimas, kuriuo sukuriama privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį jo interesams.

(žr. 77–79 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Lebedef ir Jones / Komisija, F‑29/09, 34–36 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

5.      Kai darbo sutartys sudaromos su Sąjungos įstaiga, kuri įpareigota įgyvendinti bendrojo intereso užduotį ir įgaliota reglamentu nustatyti savo darbuotojams taikomas nuostatas, tokių sutarčių šalių valia neišvengiamai apribojama bet kokio pobūdžio pareigomis, kurios kyla iš šio išskirtinio uždavinio ir yra privalomos ir šios įstaigos valdymo organams, ir jo tarnautojams. Pagal Europos investicijų banko reglamento 31 straipsnį šis bankas yra įgaliotas reglamentu nustatyti savo personalui taikomas nuostatas. Tad Banką ir jo pagal sutartis dirbančius darbuotojus iš esmės sieja reglamentu pagrįsti darbo santykiai.

Taigi tam, kad galėtų vykdyti jam tenkančią bendrojo intereso užduotį, Bankas turi diskreciją organizuoti savo tarnybų veiklą ir vienašališkai nustatyti darbuotojų darbo užmokestį, nepaisydamas sutartinio pobūdžio teisės aktų, kuriais grindžiami minėti darbo santykiai.

(žr. 104, 105 ir 107 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pflugradt / ECB, C‑409/02 P, 34–36 punktai.

6.      Kalbant apie Europos investicijų banko premijų sistemos reformą, aplinkybė, kad ankstesnė premijų sistema buvo sumanyta kaip taikytina administracijos nuožiūra ir kintanti, tačiau dėl taikymo praktikoje faktiškai tapo itin stabili, nereiškia, kad suinteresuotieji asmenys įgijo su reforma nesuderinamą teisę.

Iš tikrųjų aplinkybė, kad Sąjungos institucija ilgą laiką laikėsi konkrečios politikos, nesukuria suinteresuotiesiems asmenims teisės į tai, kad išliktų nauda, kurią dėl tokios politikos jie galėjo gauti. Todėl administracija gali bet kada ateityje daryti su tarnybos interesais suderinamus darbuotojų darbo tvarkos pakeitimus, net jeigu jie nepalankūs tarnautojams. Taip a fortiori yra paprastos praktikos atveju.

Be to, reikia priminti, kad biudžetinės galimybės yra veiksniai, į kuriuos administracija atsižvelgia vykdydama personalo valdymo politiką. Todėl noras sutaupyti darbuotojų sąskaita pats savaime nėra neteisėtas pagrindas ir juo nepažeidžiama rūpestingumo pareiga. Dar daugiau, darbuotojų darbo tvarkos pakeitimas galimas su sąlyga, kad jis pateisinamas tarnybos interesais.

Be kita ko, net jeigu tarnautojai gali remtis teisėtais lūkesčiais, kad bus išsaugota ankstesnė premijų sistema ar kad ji bus taikoma nuolat, pažymėtina, jog šios sistemos reformai buvo taikytas pereinamasis penkerių metų laikotarpis, kuris laikytinas pakankamu.

(žr. 118–120, 134 ir 139 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Bellardi-Ricci ir kt. / Komisija, 178/80, 19 punktas; 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ludwigshafener Walzmühle Erling ir kt. / Komisija, 197/80–200/80, 243/80, 245/80 ir 247/80, 40 punktas; 1982 m. kovo 11 d. Sprendimo Grogan / Komisija, 127/80, 34 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli / Komisija, T‑135/05, 10, 86 ir 87 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 9 d. Sprendimo Bellantone / Audito Rūmai, F‑85/06, 64 punktas; 2008 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Bosman / Taryba, F‑145/07, 41 punktas.

7.      Europos investicijų bankas turi didelę diskreciją apibrėžti personalo valdymo politiką ir nustatyti šios politikos įgyvendinimo būdus. Be to, norint įveikti su biudžetu susijusius sunkumus, reikia atsižvelgti į ekonominius pokyčius ir finansinius svyravimus, o šioje srityje Bankas taip pat turi didelę diskreciją. Todėl Sąjungos teismas vykdo tik ribotą kontrolę. Jis turi tik patikrinti, ar Banko vertinimai nėra akivaizdžiai klaidingi ir ar jis akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos.

(žr. 161 ir 162 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo HLH Warenvertrieb ir Orthica, C‑318/03, 75 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. gegužės 16 d. Sprendimo Canga Fano / Taryba, T‑281/11 P, 127 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AJ /Komisija, F‑80/10, 35 punktas.