Language of document :

2018 m. rugsėjo 21 d. Pirelli & C. SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2018 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-455/14 Pirelli & C. / Komisija

(Byla C-611/18 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Pirelli & C. SpA, atstovaujama advokatų M. Siragusa, G. Rizza

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Prysmian Cavi e Sistemi Srl

Apeliantės reikalavimai

Pirelli Teisingumo Teismo prašo:

remiantis Procedūros reglamento 169 straipsnio 1 dalimi panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, išdėstytą 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo byloje T-455/14 Pirelli & C. S.p.A. / Komisija, apie kurį ieškovei buvo pranešta tą pačią dieną per e-Curia sistemą, rezoliucinėje dalyje

ir

remiantis Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalimi, negrąžinant bylos Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo, patenkinti Pirelli pirmojoje instancijoje mutatis mutandis nurodytus reikalavimus, taigi:

visų pirma

panaikinti Sprendimą1 , kiek jis susijęs su Pirelli, o konkrečiai: panaikinti jo 1 straipsnio 5 dalies d punktą, 2 straipsnio g punktą ir 4 straipsnį, kiek jame Pirelli įtraukta į priemonės adresatų sąrašą,

arba

naudojantis savo neribota jurisdikcija pagal Reglamento Nr. 1/20032 31 straipsnį ir SESV 261straipsnį nustatyti, kad solidariai mokėtina Pirelli skola būtų pirmiausia išieškoma iš kito skolininko,

jei Prysmian atskiru apeliaciniu skundu apskųstų 2018 m. liepos 12 d Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-475/14:

panaikinti Sprendimą arba iš dalies pakeisti jo 2 straipsnio g punktą, sumažinant Prysmian ir Pirelli solidariai skirtą baudą,

bet kokiu atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,

jei Bendrojo Teismo sprendimas, išdėstytas 2018 m. liepos 12 d. Sprendimo byloje T-455/14 Pirelli & C. S.p.A. / Komisija, rezoliucinėje dalyje nebūtų panaikintas, naudojantis savo neribota jurisdikcija pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį ir SESV  261 straipsnį nustatyti, kad solidariai mokėtina Pirelli skola būtų pirmiausia išieškoma iš kito skolininko.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas nesilaikė savo pareigos motyvuoto, kiek tai susiję su: Pirelli nurodytu nepakankamu motyvavimu Komisijai atmetant jos detalius argumentus dėl lemiamos įtakos prezumpcijos netaikymo šioje byloje ir dėl to, kad Komisija taikė nevienodą požiūrį, nes tik Goldman Sachs atžvilgiu taikė „dvigubo pagrindo“ metodą.

Bendrasis Teismas padarė klaidą apibrėždamas Komisijai tenkančios pareigos motyvuoti dalyką ir apimtį, nes nenurodė ir nepripažino, kad Sprendimo motyvavimas neatitiko Sąjungos teismo nustatytų reikalavimų. Bendrasis Teismas turėjo panaikinti Sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante, nes nagrinėjamoje priemonėje neišdėstomi visi tikslūs ir konkretūs motyvais, galintys pagrįsti pažeidimo inkriminavimą Pirelli remiantis prezumpcija, nors Pirelli pateikė įrodymų, kad jos ekonominiai, organizaciniai ir teisiniai ryšiai su Prysmian nepanaikino ir neribojo jos patronuojamosios bendrovės savarankiškumo. Be to, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgė į Pirelli argumentus dėl diskriminacijos jos atžvilgiu, nes Komisijai jos atžvilgiu taikė tik lemiamos įtakos prezumpciją (parental liability presumption (PLP)) ir netaikė inkriminavimo metodo apimančio dvigubo pagrindą, kurį paikė kitai patronuojančiajai Prysmian bendrovei, t. y. Goldman Sachs.

Antrasis pagrindas susiję su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 ir 49 straipsnių pažeidimu ir nepakankamu bei nelogišku skundžiamo sprendimo motyvavimu, kiek tai susiję su Komisijos padarytu juridinio asmens Pirelli pagrindinių teisių ir proporcingumo principo pažeidimu.

Bendrojo Teismo nuomonė, kad Pirelli atsakomybė, nustatyta remiantis prezumpcija, yra ne baudžiamoji atsakomybė už kito asmens veikas, o asmeninė „įmonės“, kurią ji sudarė kartu su savo patronuojamąja bendrove Prysmian, kuri tiesiogiai darė pažeidimą, atsakomybė, grindžiama netinkamu dviejų lygiu analizių, kurios negali persidengti, persidengimu: konkurencijos taisyklių taikymas įmonėms ir kaltinamų juridinių asmenų pagrindinių teisių pažeidimas. Be to, skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgta į Pirelli argumentą dėl dvigubos prezumpcijos, išplaukiančios iš PLP, pobūdžio. Iš tikrųjų Sprendime Komisija preziumavo, kad Pirelli darė lemiamą įtaką ne tik Prysmian komercinei politikai, bet ir konkretų antikonkurencinį jos patronuojamosios bendrovės elgesį (apeliantė negalėjo pateikti tai paneigiančių įrodymų). Pirelli taip pat tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas dėl argumento, kad Komisija nepalygino asmenų interesų, kiek tai susiję su PLP, atsižvelgiant į įrodymus konkrečiu atveju ir į teisės į gynybą užtikrinimą, kaip reikalaujama pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją. Galiausiai dėl Pirelli pagrindo, jog Komisijos taikymas jai PLP buvo pagal ESS 5 straipsnio 4 dalį neproporcingas tikslui geriau užtikrinti veiksmingą baudos sumokėjimą ir skirti didesnes baudas siekiant atgrasinti, Bendrasis Teismas atsakė darydamas nuorodas į netinkamą jurisprudenciją.

Trečiasis pagrindas susijęs su solidarios atsakomybės, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, nelogišku motyvavimu, kiek jis susijęs su Pirelli solidarios su Prysmian atsakomybės sumokėti baudą principo taikymo klaidingu vertinimu iš esmės ir su skundžiamo sprendimo nepakankamu motyvavimui, kiek tai susiję su Pirelli solidariai mokėtinos skolos išieškojimu pirmiausia iš kito skolininko.

Nors Pirelli (kaip ir Prysmian) buvo nurodyta sumokėti visą Sprendimu skirtą baudą, apeliantės situacija buvo visiškai kitokia, nei jos buvusios patronuojamosios bendrovės, kuri, kaip aiškiai nurodyta Sprendime, tiesiogiai darė pažeidimą. Kaip teisingai, tačiau dviprasmiškai pripažįstama skundžiamame sprendime, Pirelli buvo priskirta antraeilė ir nepagrindinė atsakomybė, priklausanti nuo Prysmian atsakomybės. Komisija turėjo sušvelninti nepagrįstą ir neproporcingą sankcijos poveikį dėl jos pačios iškreipto požiūrio į Pirelli, kaip patronuojančiosios bendrovės, kuriai visiškai priklauso patronuojamoji bendrovė, prerogatyvas, ir netaikyti jai solidarios atsakomybės sumokėti visą baudą arba įpareigoti ją sumokėti tik dalį Prysmian skirtos baudos, arba taikyti taisyklę, pagal kurią Pirelli baudą mokės tik tada, jei jos nesumokės kitas skolininkas. Bendrasis Teismas ne tik nepateikė jokių motyvų dėl Pirelli nurodyto pagrindo dėl minėtos taisyklės netaikymo, bet ir pažeidė solidarios atsakomybės, proporcingumo ir vienodo požiūrio principus.

Ketvirtasis pagrindas susijęs su SESV 261 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnio pažeidimu dėl atsisakymo taikyti Pirelli savo reikalavimuose Bendrajam Teismui išdėstytą taisyklę, pagal kurią solidariai mokėtina Pirelli skola būtų pirmiausia išieškoma iš kito skolininko.

Pagal minėtas nuostatas Bendrasis Teismas turi tam tikras teises ne tik pakeisti Komisijos skirtos baudos dydį, bet ir jos mokėjimo būdus. Skundžiamame sprendime nurodyta jurisprudencija, pagal kurią Komisijos galimybė skirti baudas neapima galimybės nustatyti atitinkamas solidarių skolininkų mokėtinas dalis, yra netinkama nagrinėjant Pirelli iškeltą klausimą, kurį Bendrasis Teismas iš esmės ignoravo, susijusį su Komisijos ir Bendrojo Teismo (kai atlieka pirmosios sprendimo teisminę kontrolę) galimybe taikyti taisyklę, pagal kurią solidariai mokėtina patronuojančiosios bendrovės, kuriai priklauso visas patronuojamosios bendrovės kapitalas, skola būtų pirmiausia išieškoma iš kito skolininko. Iš tikrųjų ši taisyklė susijusi ne su solidarių skolininkų vidaus santykiais, o su kiekvieno iš jų atskira pareiga Komisijai (išoriniai santykiai).

____________

1     2014 m. balandžio 2 d. Europos Komisijos sprendimas C(2014) 2139 final (byla AT.39610 – Elektros kabeliai).

2     2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).