TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2011 m. gegužės 25 d.

Byla F‑74/07 RENV

Stefan Meierhofer

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Įdarbinimas – Atviras konkursas – Egzamino žodžiu neišlaikymas – Pareiga motyvuoti – Atrankos komisijos darbą reglamentuojančios taisyklės“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo S. Meierhofer iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2007 m. gegužės 10 d. konkurso EPSO/AD/26/05 atrankos komisijos sprendimą, kuriuo jam pranešama apie tai, kad neišlaikė minėto konkurso egzamino žodžiu, bei 2007 m. birželio 19 d. sprendimą nepatenkinti jo prašymo peržiūrėti 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą ir, antra, iš naujo įvertinti šį egzaminą ir įrašyti jį į rezervo sąrašą.

Objektas:      Nereikia priimti sprendimo dėl ieškovo ieškinio tiek, kiek jame teigiama, kad 2007 m. birželio 19 d. sprendimas nepakankamai motyvuotas. Likusią ieškinio dalį atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą ir iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną. Europos Komisija padengia du trečdalius ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą per pirmąjį procesą Tarnautojų teisme, ir savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą per pirmąjį procesą Tarnautojų teisme, per procesą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir šiame procese. Ieškovas padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą per pirmąjį procesą Tarnautojų teisme, ir visas savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme ir šiame procese.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Terminai – Atnaujinimas – Sąlyga – Naujas faktas – Teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad bendrai taikomu administraciniu sprendimu buvo pažeisti Pareigūnų tarnybos nuostatai – Naujų faktų, susijusių su asmenimis, nepasinaudojusiais teisių gynimo priemonėmis, nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Sprendimas neįrašyti į tinkamų kandidatų sąrašą – Pareiga motyvuoti – Nepakankama motyvacija – Trūkumų ištaisymas vykstant teismo procesui – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa; III priedo 6 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Narių kvalifikacija objektyviai vertinti egzaminus žodžiu

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatūrų svarstymas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

1.      Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas institucijos aktas, teisinės pasekmės susijusios tik su ginčo šalimis ir asmenimis, tiesiogiai susijusiais su panaikintu aktu. Taigi tik šių asmenų atžvilgiu teismo sprendimas gali būti laikomas nauju faktu, nuo kurio iš naujo pradedamas skaičiuoti šio akto apskundimo terminas. Be to, neginčijama, jog tai, kad Sąjungos teismo sprendimu buvo konstatuotas bendrai taikomu administraciniu sprendimu padarytas Pareigūnų tarnybos nuostatų pažeidimas, nėra, kalbant apie asmenis, kurie laiku nepasinaudojo jiems suteiktomis teisių gynimo priemonėmis, naujas faktas, kuriuo galėtų būti grindžiamas prašymas peržiūrėti su jais susijusius individualius sprendimus. Tokiu sprendimu nepanaikinamas bendrai taikomas administracinis sprendimas, o tik pripažįstama, kad tam tikros jo nuostatos konkrečiu atveju netaikomos. Kai vykstant procesui pavėluotai pateikiami nauji pagrindai, šie principai gali būti analogiškai taikomi, jeigu teismo sprendimu panaikinami tik sprendimai neįrašyti ieškovų pavardžių į konkurso rezervo sąrašą, tačiau nepanaikinamas minėtas konkursas.

(žr. 39–41 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1965 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Pfloeschner prieš Komisiją, 52/64; 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Brown prieš Teisingumo Teismą, 125/87, 13 punktas; 1988 m. birželio 14 d. Sprendimo Muysers ir Tülp prieš Audito Rūmus, 161/87, 10 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 11 d. Sprendimo Chauvin prieš Komisiją, T‑16/97, 39–45 punktai; 2000 m. vasario 9 d. Sprendimo Gómez de la Cruz Talegón prieš Komisiją, T‑165/97, 51 punktas.

Tarnautojų Teismo praktika: 2009 m. birželio 11 d. Nutarties Ketselidou prieš Komisiją, F‑81/08, 46 ir 47 punktai.

2.      Jeigu ieškinį pareiškia konkurso, per kurį vertinama kvalifikacija ir rengiami egzaminai, kandidatas, neišlaikęs egzamino žodžiu ir neįrašytas į rezervo sąrašą, Komisija laikoma įvykdžiusi savo pareigą motyvuoti, jeigu minimalūs motyvai jau buvo pateikti prieš pareiškiant ieškinį ir jeigu vykstant procesui Komisija pateikė tarpinius balus, ieškovui skirtus per egzaminą žodžiu, kurie yra reikalaujama papildoma informacija.

(žr. 47 punktą)

3.      Konkurso atrankos komisija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir jų III priedo 3 straipsnį turi būti sudaryta taip, kad būtų užtikrintas objektyvus kandidatų egzaminų rezultatų vertinimas atsižvelgiant į jų profesinius gebėjimus. Reikalavimas, kad atrankos komisijos nariai mokėtų kalbą, kuria kandidatai turi laikyti egzaminus žodžiu, priklauso nuo kiekvienam konkursui būdingų aplinkybių, nuo to, ar svarbu mokėti minėtą kalbą norint užimti laisvą darbo vietą, ir nuo atitinkamo egzamino žodžiu tikslo. Kalbant, pavyzdžiui, apie atvirą konkursą, kuris rengiamas siekiant įdarbinti administratorius Europos viešojo administravimo srityje ir per kurį siekiama patikrinti ne kandidato pagrindinės kalbos žinias, bet veikiau jo gebėjimą bendrauti šia kalba daugiakultūrėje aplinkoje, per egzaminą žodžiu atrankos komisijoje neprivalo būti nuolatinis narys arba pakaitinis narys, kurio pagrindinė kalba yra tokia pati kaip ir kandidatų, nes galinčios kilti supratimo problemos gali būti puikiai išspręstos naudojantis vertėjo žodžiu paslaugomis.

Be to, vien tvirtinimo, kad atrankos komisijos pirmininkas nemoka pagrindinės kandidato kalbos ir kad per egzaminą žodžiu jis nesinaudojo ausinėmis, nepakanka nuspręsti, kad atrankos komisijos sudėtis yra neteisėta, nes ieškovas neįrodė, jog dėl su kalba susijusių priežasčių atrankos komisija negalėjo objektyviai įvertinti jo profesinių gebėjimų. Be kita ko, dėl aplinkybės, kad atrankos komisijos pirmininkas nemokėjo šios kalbos, ieškovo padėtis nebuvo mažiau palanki nei kitų kandidatų, kurie, kaip ir jis, buvo pasirinkę šią kalbą, todėl jų situacija tariamo nagrinėjamos kalbos nemokėjimo atžvilgiu buvo vienoda.

(žr. 51, 52, 54–57 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, 37 punktas; 1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Valverde Mordt prieš Teisingumo Teismą, T‑156/89, 105 punktas; 2003 m. gegužės 20 d. Sprendimo Diehl Leistner prieš Komisiją, T‑80/01, 28–31 punktai.

4.      Nagrinėdamas sprendimo neįrašyti kandidato į rezervo sąrašą teisėtumą Tarnautojų teismas tikrina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės normų, t. y. taisyklių, ypač procedūrinių, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą ir reglamentuojančių atrankos komisijos darbą, ypač atrankos komisijos pareigą būti nešališkai ir taikyti vienodo požiūrio į kandidatus principą, ir ar nebuvo piktnaudžiavimo įgaliojimais. Be to, Tarnautojų teismas tikrina, ar egzamino turinys viršija nurodytąjį pranešime apie konkursą arba ar jis neturi nieko bendra su konkurso egzamino tikslais. Tam tikrais atvejais, kai atrankos komisija neturi diskrecijos, ši kontrolė gali apimti faktinių aplinkybių, kuriomis atrankos komisija rėmėsi priimdama savo sprendimą, tikslumo patikrinimą. Tačiau konkurso atrankos komisijos kandidatų žinių ir gebėjimų vertinimui teismo kontrolė netaikoma. Be kita ko, egzaminų žodžiu atžvilgiu atrankos komisija turi plačiausią diskreciją. Tačiau taip nėra, kai kalbama apie atrankos komisijos egzamino raštu įvertinimo balais ir žodžiu neatitikimo tikrinimą. Iš tikrųjų šis atitikimas, kuris garantuoja vienodą požiūrį į kandidatus, yra viena iš taisyklių, reglamentuojančių atrankos komisijos darbą, o tai, ar jos laikomasi, turi patikrinti teismas. Kandidatui atrankos komisijos skirto įvertinimo balais ir žodžiu atitikimą Tarnautojų teismas gali tikrinti vykdydamas atrankos komisijos atlikto kandidatų pasirodymų per egzaminą vertinimo kontrolę.

(žr. 62–64 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. spalio 9 d. Sprendimo Campogrande ir kt. prieš Komisiją, 112/73, 144/73 ir 145/73, 34–53 punktai; 1988 m. kovo 8 d. Sprendimo Sergio ir kt. prieš Komisiją, 64/86, 71/86–73/86 ir 78/86, 22 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gegužės 21 d. Sprendimo Kaps prieš Teisingumo Teismą, T‑153/95, 37 punktas; 1999 m. vasario 11 d. Sprendimo Jiménez prieš VRDT, T‑200/97, 43–57 punktai; 2003 m. sausio 23 d. Sprendimo Angioli prieš Komisiją, T‑53/00, 91, 93 ir 94 punktai; 2003 m. kovo 5 d. Sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, 47–52 punktai; 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, 42 punktas; 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, 277 ir 278 punktai.

Tarnautojų Teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, 33 punktas; 2010 m. gegužės 5 d. Sprendimo Schopphoven prieš Komisiją, F‑48/09, 26 punktas.