Language of document : ECLI:EU:F:2009:132

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 29 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Įdarbinimas – Atrankos procedūra CAST 27/Relex – Neįrašymas į duomenų bazę – Klausimų panaikinimas – Žodinio ir matematinio mąstymo testas – Vienodas požiūris“

Sujungtose bylose F‑20/08, F‑34/08 ir F‑75/08

dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio

Jorge Aparicio, gyvenantis Antiguo Cuscatlan (Salvadoras) ir 18 kitų Europos Bendrijų Komisijos sutartininkų, kurių vardai ir pavardės nurodyti šio sprendimo priede nuo 1 iki 18 numerio, atstovaujami advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal,

ieškovai byloje F‑20/08,

Anne Simon, Europos Bendrijų Komisijos sutartininkė, gyvenanti Nuakšote (Mauritanija), atstovaujama advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal,

ieškovė byloje F‑34/08,

Jorge Aparicio, gyvenantis Antiguo Cuscatlan (Salvadoras) ir 46 kitų Europos Bendrijų Komisijos sutartininkų, kurių vardai ir pavardės nurodyti šio sprendimo priede, atstovaujami advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal,

ieškovai byloje F‑75/08,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir B. Eggers,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Boruta ir S. Van Raepenbusch (pranešėjas),

posėdžio sekretorė S. Cidéron, padėjėja,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. kovo 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Teismo kanceliarijoje elektroniniu paštu gautais ieškiniais:

–        2008 m. vasario 19 d. (originalas gautas 2008 m. vasario 27 d.) byloje Aparicio ir kt. prieš Komisiją, F‑20/08,

–        2008 m. kovo 11 d. (originalas gautas 2008 m. kovo 12 d.) byloje Simon prieš Komisiją, F‑34/08, ir

–        2008 m. rugsėjo 1 d. (originalas gautas 2008 m. rugsėjo 8 d.) byloje Aparicio ir kt. prieš Komisiją, F‑75/08,

ieškovai prašo panaikinti 2007 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimus neįrašyti jų į konkursą laimėjusių asmenų sąrašą bei į įdarbinimo procedūros CAST 27/Relex duomenų bazę.

2        Ieškinį F‑20/08 pareiškę ieškovai ir ieškinį F‑34/08 pareiškusi ieškovė taip pat pareiškė ieškinį F‑75/08 kartu su kitais 26 ieškovais (toliau – kiti ieškovai byloje F‑75/08).

 Teisinis pagrindas

3        Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 82 straipsnyje numatyta:

„<...>

2. Į sutartininko pareigas skiriamas asmuo turi turėti bent:

a) I pareigų grupėje, sėkmingai baigtą privalomąjį išsilavinimą;

b) II ir III pareigų grupėse:

i) aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, patvirtintą diplomu; arba

ii) diplomu patvirtintą vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, bei ne mažiau kaip trejų metų atitinkamą profesinę patirtį; arba

iii) atitinkamo lygio profesinį parengimą arba profesinę patirtį, kai tai pagrįsta tarnybos interesais;

c) IV pareigų grupėje:

i) išsilavinimą, atitinkantį užbaigtas, ne trumpesnes kaip trejų metų universitetines studijas, patvirtintas diplomu; arba

ii) atitinkamo lygio profesinį parengimą, kai tai pagrįsta tarnybos interesais.

<...>

5. [EPSO], gavusi atitinkamą prašymą, teikia pagalbą įvairioms institucijoms atrenkant sutartininkus, visų pirma nustatydama patikrinimų [testų] turinį ir rengdama atrankos tvarką. [EPSO] užtikrina, kad sutartininkų atrankos tvarka būtų skaidri.

6. Kiekviena institucija, jei reikia, patvirtina bendrąsias sutartininkų įdarbinimo tvarkos nuostatas, laikydamasi [Europos Bendrijų pareigūnų] tarnybos nuostatų 110 straipsnio.“

4        2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų (2004 m. liepos 1 d. Administraciniai pranešimai, Nr. 49‑2004) 5 straipsnyje nustatyta:

„Sutartininkų pagal [KTĮS 3a straipsnį] atrankos procedūrą sudaro tokie etapai:

a)      viešojo kvietimo teikti paraiškas, kuriame nurodyti minimalūs tinkamumo dalyvauti konkurse kriterijai, susiję su bendraisiais gebėjimais ir būtina kvalifikacija, ir patikslinama, kad atsižvelgiant į gautų paraiškų skaičių, e punkte numatyta atrankos komisija, nepažeisdama paskelbtų atrankos kriterijų, gali taikyti griežtesnius reikalavimus, paskelbimas;

b)      kandidatų įrašymas į kompiuterinę duomenų bazę, sudarytą šiam tikslui;

c)      [Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba], pasitarusi su tam tikromis tarnybomis ar įstaigomis, apibrėžia specifinius gebėjimus ir reikalaujamą kvalifikaciją;

d)      kandidatai, turintys c punkte nurodytus gebėjimus ir kvalifikaciją, laiko testus, skirtus bendram kandidatų tinkamumui nustatyti, pirmiausia, kiek tai susiję su žodiniu ir matematiniu mąstymu bei kalbų žiniomis. Išlaikę testus kandidatai registruojami duomenų bazėje ir jų kandidatūros bylos čia saugomos dvejus metus;

<...>

2. <...> 1 dalies d punkte nurodyti testai organizuojami EPSO arba jai vadovaujant.

3. Kandidatai informuojami apie 1 dalies d−h punktuose aprašytų procedūrų rezultatus.“

5        2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo, įsteigiančio Europos Bendrijų personalo atrankos biurą 2002/620/EB (OL L 197, p. 53; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 46), 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta:

„Biuras padeda institucijoms, įstaigoms, biurams bei agentūroms, įsteigtiems šia Sutartimi [Sutartimis] ar sutinkamai su ja [remiantis jomis], vykdyti [organizuoti] jų vidaus konkursus ir kitokią tarnautojų atranką.“

 Ginčo aplinkybės

6        Ieškovai yra tarnautojai, remiantis įvairia tvarka paskirti dirbti Komisijos delegacijose trečiosiose šalyse.

7        2007 m. vasario 17 d. raštu Išorės santykių generalinio direktorato (GD) Išorės tarnybos direktorius informavo delegacijų vadovus, kad 2007 m. EPSO organizuos testus pagal sutartis dirbantiems tarnautojams (toliau – Išorės tarnybos raštas). Rašte patikslinama, kad tik tie, kurie išlaikys šiuos testus, galės tęsti karjerą kaip sutartininkai. Šiuos testus turėjo sudaryti trys dalys: žodinio ir matematinio mąstymo testas, žinių apie Europos Sąjungą testas ir gebėjimų patikrinimas. Išorės tarnybos rašte nurodyta, kad:

„Visi [Išorės santykių] ar Išorės tarnybos delegacijų III ir IV pareigų grupių kandidatai bus patikrinti <...> laikant žodinio ir matematinio mąstymo, žinių apie Europos Sąjungą ir gebėjimų testus. Šie testai bus organizuojami tik ispanų, anglų ir prancūzų kalbomis, o pasirinkta kalba negalės būti kandidatų pagrindinė kalba <...>

<...>

Testai nėra atrankinio pobūdžio (kaip yra konkursų tapti Europos pareigūnais atveju). Jie veikiau turi būti laikomi reikalaujamos kvalifikacijos turėjimo patikrinimu, įskaitant: gebėjimus dirbti antra Bendrijos kalba, žinias apie ES institucijas ir jų darbą bei specifinius gebėjimus [Išorės santykių] ar Išorės tarnybos delegacijų veiklos srityje.“

8        2007 m. kovo 28 d. EPSO savo internetinėje svetainėje paskelbė kvietimą teikti paraiškas EPSO/CAST/EU/27/07 (toliau – kvietimas teikti paraiškas) tam, kad sudarytų kandidatų, kurie galėtų būti įdarbinti sutartininkais, duomenų bazę. Ši bazė buvo skirta Bendrijų institucijoms, agentūroms ir Komisijos delegacijoms trečiosiose šalyse. Kvietime teikti paraiškas, be kita ko, nurodyta kad:

„Kandidatai, atitinkantys šiame kvietime nustatytas sąlygas, 2007 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje bus pakviesti laikyti testus, kad būtų įvertinti jų bendrieji gebėjimai, pirmiausia žodinio bei matematinio mąstymo gebėjimai bei žinios apie Europos Sąjungą. Kandidatai laikys testus savo antrąja kalba ir įrodys savo vokiečių, anglų ar prancūzų kalbos žinias.

<...>

Kandidatai, sėkmingai išlaikę visus testus, bus įrašyti į duomenų bazę, kuria galės naudotis institucijos ir agentūros jų įdarbinimo poreikiams tenkinti.“

9        2007 m. balandžio 20 d. Komisijos primininko pavaduotojas ir Komisijos narys, atsakingas už išorės santykius, informavo delegacijose pareigas užimančius tarnautojus, kad:

„Testai nėra konkursas. Nėra ribojamas konkursą laimėsiančių asmenų skaičius, t. y. jie nėra atrankiniai, kaip yra konkursų atveju.

Testuose didžiausias dėmesys skiriamas gebėjimų patikrinimams, nes tai pagrindinis dalykas dirbant delegacijoje. Vis dėlto Komisija taip pat tikisi iš sutartininkų, kad jie įrodys savo žinias apie Europos institucijas ir jų gebėjimą dirbti antrąja Bendrijos kalba <...>, kaip to reikalaujama su personalu susijusiose nuostatose (KTĮS). Taigi šie aspektai taip pat bus EPSO testų dalis.“

10      2007 m. gegužės 25 d. EPSO savo internetinėje svetainėje paskelbė bendrą informaciją apie šių testų struktūrą ir vertinimą. Be kita ko, buvo numatyta:

„Tam, kad būtų įrašyti į galutinę duomenų bazę, visi kandidatai turės laikyti tam tikrus testus:

–        žodinio mąstymo <...> ir matematinio mąstymo <...> testą,

–        žinių apie Europos Sąjungą <...> testą,

–        specifinių žinių testą (kandidato paraiškoje nurodytoje srityje).“

11      Bendroje informacijoje apie testų struktūrą ir vertinimą papildomai nurodoma, kad:

„Testų rezultatai bus apibendrinti, kiekvienas iš testų turės tokią santykinę vertę:

i)      žodinis ir matematinis mąstymas             30 % visų balų;

ii)      žinios apie ES                            20 % visų balų;

iii)      specifinės žinios                   50 % visų balų.“

12      Galiausiai bendroje informacijoje apie testų struktūrą ir vertinimą patikslinama, kad „minimalus įvertinimas“, suteikiantis teisę būti įrašytam į duomenų bazę IV grupės pareigoms, yra toks:

–        žodinio ir matematinio mąstymo testuose – mažiausia 50 %,

–        specifinių žinių teste – mažiausia 55 %;

–        bendras visų testų rezultatas − 60 %.

13      Šioje atrankos procedūroje visi ieškovai pateikė savo paraiškas užimti pareigas „Išorės santykių“ srityje (toliau – CAST 27/RELEX).

14      Kvietime teikti paraiškas nurodyti testai įvyko 2007 m. liepos 13 dieną.

15      2007 m. spalio 25 d. kiekvienas iš kandidatų buvo informuotas, kad neišlaikė testų, nes gavo mažesnį įvertinimą nei nustatytas žodinio ir matematinio mąstymo testo minimalus įvertinimas (toliau – ginčijami aktai).

16      EPSO nusprendė panaikinti žodinio ir matematinio mąstymo testo 31 ir 46 klausimus. Šalys sutaria, kad tai neturėjo jokios įtakos ieškovams.

17      Nuo 2007 m. spalio 30 d. iki lapkričio 25 d. ieškovai bylose F‑20/08 ir F‑34/08 prašė EPSO peržiūrėti jų rezultatus, nes tam tikri žodinio ir matematinio mąstymo testo klausimai buvo netinkamai suformuluoti.

18      Nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. sausio 22 d. EPSO atsisakė patenkinti ieškovų bylose F‑20/08 ir F‑34/08 prašymus.

19      2008 m. sausio 25 d. ieškovai bylose F‑20/08 ir F‑34/08 pateikė „papildomus skundus“, o kiti ieškovai byloje F‑75/08 pateikė panašius skundus dėl su jais susijusių ginčijamų aktų.

20      2008 m. vasario 19 d. ieškovai byloje F‑20/08 pareiškė ieškinį Tarnautojų teisme. Ieškovė byloje F‑34/08 ieškinį šiame teisme pareiškė 2008 m. kovo 11 dieną.

21      2008 m. gegužės 20 d. Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) atmetė visus skundus ir 2008 m. sausio 25 d. pateiktus „papildomus skundus“. 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovai byloje F‑20/08 ir F‑34/08 kartu su kitais ieškovais byloje F‑75/08 pareiškė antrą ieškinį (kalbant apie kai kuriuos iš jų) ir vienintelį ieškinį (kalbant apie kitus iš jų) dėl ginčijamų aktų. Šis ieškinys įregistruotas numeriu F‑75/08.

 Šalių reikalavimai ir procesas

22      Ieškovai bylose F‑20/08, F‑34/08 ir F‑75/08 Tarnautojų teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

23      Byloje F‑75/08 pirmajame reikalavime ieškovai taip pat prašo, kad Tarnautojų teismas pripažintų neteisėtu Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies d punktą.

24      Komisija bylose F‑20/08 ir F‑34/08 Tarnautojų teismo prašo:

–        atmesti ieškinius kaip nepriimtinus, o nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti juos kaip nepagrįstus,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

25      Komisija byloje F‑75/08 Tarnautojų teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

26      2008 m. liepos 1 d. Tarnautojų teismo trečiosios kolegijos primininko nutartimi bylos F‑20/08 ir F‑34/08 buvo sujungtos pagal Procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

27      2009 m. vasario 3 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos primininko nutartimi bylos F‑20/08 ir F‑34/08 bei byla F‑75/08 buvo sujungtos pagal Procedūros reglamento 46 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.

 Dėl teisės

1.     Dėl pirmojo reikalavimo byloje F‑75/08

28      Ieškinio F‑75/08 pirmuoju reikalavimu ieškovai prašo, kad Tarnautojų teismas pripažintų neteisėtu Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies d punktą. Nagrinėdamas prašymą panaikinti individualų asmens nenaudai priimtą aktą Bendrijos teismas yra kompetentingas atskirai pripažinti visuotinai taikomą nuostatą, kuria pagrįstas ginčijamas aktas, neteisėta, tačiau Tarnautojų teismas neturi kompetencijos daryti tokių išvadų savo sprendimų rezoliucinėje dalyje (2009 m. birželio 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07 ir F‑8/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 38 punktas).

2.     Dėl ieškinio priimtinumo

29      Komisija tvirtina, kad nuo 2007 m. spalio 30 d. iki lapkričio 25 d. ieškovų bylose F‑20/08 ir F‑34/04 veiksmus reikia laikyti paprastais peržiūros prašymais. Todėl tariamus 2008 m. sausio 25 d. „papildomus skundus“ reikia laikyti pirmais šių ieškovų pateiktais skundais. Ieškovai 2008 m. vasario 19 d. ir kovo 11 d. atitinkamai pareiškė ieškinius F‑20/08 ir F‑34/08 Tarnautojų teisme nelaukdami, kol STSĮT atsakys į jų skundą; ji tai padarė tik 2008 m. gegužės 20 dieną. Todėl šie ieškiniai pareikšti per anksti ir yra nepriimtini.

30      Komisija savo rašytiniuose proceso dokumentuose taip pat nurodo, kad ieškinys F‑75/08 yra nepriimtinas dėl lis pendens, nes ieškovai bylose F‑20/08 ir F‑34/08, kurie jau prašė panaikinti tuos pačius ginčijamus aktus, jį pareiškė remdamiesi tais pačiais pagrindais kaip ir minėtose bylose. Vis dėlto per posėdį Komisija atsiėmė šį prieštaravimą, nes negalima remtis nepriimtinumu dėl lis pendens, jei pirmasis ieškinys nepriimtinas.

31      Galiausiai Komisija nurodo, kad byloje F‑75/08 34 iš ieškovų prarado suinteresuotumą pareikšti ieškinį, nes jie buvo įrašyti į duomenų bazę, kuria galėjo naudotis Bendrijos institucijos ir agentūros jų įdarbinimo poreikiams tenkinti, po to, kai sėkmingai praėjo 2008 m. organizuotą atranką, kai vis dar dirbo pagal sutartį.

32      Vis dėlto iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad Bendrijos teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos bylos aplinkybes, gali įvertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina ieškinio atmetimą iš esmės, nepriimant sprendimo dėl atsakovų pateiktų prieštaravimų dėl priimtinumo (2002 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Boehringer, C‑23/00 P, Rink. p. I‑1873, 51 ir 52 punktai; 2006 m. kovo 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Yedaş Tarim ve Otomotiv Sanayi ve Ticaret prieš Tarybą ir Komisiją, T‑367/03, Rink. p. II‑873, 30 punktas; 2008 m. balandžio 8 d. Tarnautojų teismo sprendimo Bordini prieš Komisiją, F‑134/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 56 punktas ir minėto sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją 37 punktas). Šios bylos aplinkybėmis Tarnautojų teismas mano, kad pirma reikia išnagrinėti bylą iš esmės, paskui, jei prireiktų, priimti sprendimą dėl prieštaravimo dėl priimtinumo.

3.     Dėl esmės

33      Ieškovai, grįsdami savo tris ieškinius, nurodo tuos pačius argumentus. Atsižvelgus į jų ieškiniuose pateiktus argumentus, manytina, kad iš tiesų jie paremti trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su KTĮS 82 straipsnio 5 dalies, Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kvietimo teikti paraiškas ir principo, pagal kurį atrankos procedūromis turi būti užtikrintas labiausiai kompetentingų tarnautojų įdarbinimas, pažeidimu. Antrasis pagrindas pagrįstas vienodo požiūrio principo pažeidimu. Trečiasis pagrindas –Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 1d straipsniu ir pareiga motyvuoti.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su KTĮS 82 straipsnio 5 dalies, Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kvietimo teikti paraiškas ir principo, pagal kurį atrankos procedūromis turi būti užtikrintas labiausiai kompetentingų tarnautojų įdarbinimas, pažeidimu

 Šalių argumentai

34      Ieškovai teigia, kad pagal Išorės tarnybos raštą ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laišką CAST 27/RELEX tikslai buvo patikrinti kandidatų žinias apie Europos Sąjungą, jų specifines žinias, reikalingas darbui delegacijoje, ir jų gebėjimą dirbti antrąja Bendrijos kalba. Be to, Išorės tarnybos rašte nebuvo nurodyta apie atrankinio žodinio ir matematinio mąstymo testo organizavimą.

35      Ieškovai iš to daro išvadą, kad šis testas buvo nesuderinamas su Komisijos siekiamais atrankos tikslais. Jo atrankinis pobūdis padaro jį dar labiau nesuderinamą.

36      Be to, ieškovai mano, kad Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies d punkte nereikalaujama, jog testą laikantys kandidatai dalyvautų atrankiniame žodinio ir matematinio mąstymo patikrinimo teste. Todėl šiuo atveju šis atrankinis pobūdis yra neteisėtas. Pirma, jis netaikytinas žinių apie Europos Sąjungą testui. Antra, būtų neįmanoma paaiškinti, kodėl tarnautojai, jau dirbantys Komisijoje ir įrodę jų bendrą tinkamumą, pašalinami iš tarnybos remiantis testu, kuris nesuteikia jokios informacijos apie jų kvalifikaciją ir gebėjimus. Trečia, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kandidatai, turintys didelę profesinę patirtį, yra mažiau įpratę laikyti žodinio ir matematinio mąstymo testus nei kiti, jaunesni kandidatai.

37      Galiausiai byloje F‑75/08 ieškovai „PTN 27 straipsniu ir KTĮS 15 [straipsniu]“ (kurį, atsižvelgiant į turinį, reikia suprasti, kaip KTĮS 12 straipsnį) grindžia principą, pagal kurį atrankos procedūromis turi būti užtikrintas labiausiai kompetentingų kandidatų įdarbinimas. Jie teigia, kad atlikdami savo pareigas Komisijos delegacijose juos įdarbinus pagal įvairią tvarką, jie įrodę savo tinkamumą, ir tvirtina, jog Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrosios įgyvendinimo nuostatos prieštarauja šiam principui, jeigu jas reikia aiškinti kaip reikalaujančias organizuoti atrankinius patikrinimus, kurie nėra skirti tik nuopelnų vertinimui.

38      Komisija atsikerta, jog jos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies d punkte reikalaujama atrankinio žodinio ir matematinio mąstymo patikrinimo. Ji taip pat pabrėžia, kad iš kvietimo teikti paraiškas ir bendros informacijos apie šių testų struktūrą ir vertinimą irgi akivaizdu, jog vien kandidatai, išlaikę visus testus, galės būti įrašyti į duomenų bazę.

39      Žodinio ir matematinio mąstymo testas buvo skirtas pašalinti asmenis, turinčius daug žinių ir specifinių gebėjimų, tačiau neturinčius pakankamų gebėjimų juos panaudoti. Jis leido Komisijai užsitikrinti, kad įdarbinti tarnautojai galės atlikti įvairias pareigas. Šis reikalavimas ypač svarbus dirbantiems delegacijoje, nes tarnybos interesas reikalauja, kad vyktų nuolatinė kaita. Galiausiai žodinio ir matematinio mąstymo testas padėjo užtikrinti išorinių ir jau dirbančių kandidatų lygias galimybes, nes pastarieji neturi jokios teisės būti privilegijuoti suteikiant galimybę pasirinkti tam tikros rūšies testus.

40      Be to, Komisija teigia, kad iš bendros informacijos apie šių testų struktūrą ir vertinimą matyti, jog žodinio ir matematinio mąstymo testo balas sudarė tik 30 % visų balų ir todėl buvo mažiau svarus nei specifinių žinių testas, kuris sudarė 50 % visų balų.

41      Komisija taip pat tvirtina, kad nėra prieštaravimų tarp kvietimo teikti paraiškas, Išorės tarnybos rašto bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laiško. Paskutiniame iš minėtų laiškų tik pranešama, kad testais neturėtų būti pašalinami kandidatai remiantis lyginamuoju vertinimu, kaip tai vyksta konkursų, kuriuose iš anksto nustatomas laimėsiančiųjų skaičius, atveju. Minėtame laiške nebuvo nurodyta, kad kandidatai atleisti nuo pareigos sėkmingai išlaikyti visus testus. Bet kuriuo atveju šis laiškas ir Išorės tarnybos raštas buvo skirti tik informuoti dirbančius tarnautojus ir paskatinti dalyvauti testuose. Jais atitinkamos tarnybos negalėtų būti atleistos nuo pareigos laikytis Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio ir kvietimo teikti paraiškas bei jais negalėtų būti suteikta jokia privilegija šiems tarnautojams.

42      Galiausiai Komisija mano, kad kaltinimas, pagal kurį Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrosios įgyvendinimo nuostatos prieštarauja KTĮS, jeigu jos aiškinamos, kaip reikalaujančios organizuoti atrankinius testus, skirtus ne vien nuopelnų vertinimui, nepriimtinas. Šis argumentas nenurodytas 2008 m. sausio 25 d. skunduose, kuriuose asmenys tik tvirtino, kad žodinio ir matematinio testo atrankinis pobūdis buvo nesuderinamas su nagrinėjamo atrankos testo konkrečiu tikslu. Be to, argumentui trūksta tikslumo. Bet kuriuo atveju KTĮS 82 straipsnio 6 dalyje STSĮT suteikta didelė diskrecija nustatyti sutartininkų įdarbinimo sąlygas ir dėl jau išdėstytų priežasčių atrankinis žodinio ir matematinio mąstymo testas suderinamas su tarnybos interesu.

 Tarnautojų teismo vertinimas

–       Pirminė pastaba

43      KTĮS 82 straipsnio 6 dalyje kiekvienai institucijai suteikta didelė diskrecija pasirinkti sutartininkų pagal KTĮS 3a straipsnį atrankos tvarką.

44      Komisija pasinaudojo šia galimybe priimdama jos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrąsias įgyvendinimo nuostatas. Jų 5 straipsnio 1 dalies d punkte, be kita ko, numatyta, kad „kandidatai <...> laiko testus, skirtus bendram kandidatų tinkamumui nustatyti, pirmiausia, kiek tai susiję su žodiniu ir matematiniu mąstymu bei kalbų žiniomis“. Toje pačioje nuostatoje nurodyta, kad kandidatai įrašomi į duomenų bazę, kuria gali naudotis institucijos ir agentūros, jei „išlaiko testus“.

45      Nesant reikalo nagrinėti klausimo, ar kiekvienas iš testų turi būtinai būti atrankinis, bet kuriuo atveju iš teksto matyti, kad Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnyje sutartininkams įdarbinti nustatoma sąlyga, jog kandidatai bent jau bendrai išlaikytų atrankos testus, ir jame nedraudžiama, kad atskiri testai būtų atrankiniai.

46      EPSO paskelbė kvietimą teikti paraiškas ir bendrą informaciją apie testų struktūrą ir vertinimą taikydama Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnį. Pavyzdžiui, kvietime teikti paraiškas buvo konkrečiai nurodyta, kad kandidatai „bus pakviesti laikyti testus, kad būtų įvertinti <...> pirmiausia jų <...> mąstymo gebėjimai“ ir kad tik „sėkmingai išlaikę visus testus bus įrašyti į duomenų bazę“, minėtą 44 punkte. Be to, bendroje informacijoje apie testų struktūrą ir vertinimą nustatyta, jog reikia surinkti mažiausia 50 % balų, kad būtų sėkmingai išlaikytas žodinio ir matematinio mąstymo testas.

47      Vis dėlto ieškovai tvirtina, kad Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnis prieštarautų PTN 27 straipsniu ir KTĮS 12 straipsniu grindžiamam principui, pagal kurį atrankos procedūros turi būti skirtos užtikrinti labiausiai kompetentingų tarnautojų įdarbinimą, jeigu jį reikėtų aiškinti lyg leidžiantį organizuoti žodinio ir matematinio mąstymo testą, be to, atrankinį.

–       Dėl prieštaravimo dėl teisėtumo, susijusio su Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsniu

48      Ieškovų nurodytas prieštaravimas dėl teisėtumo yra nepriimtinas ir nepagrįstas.

49      Pirma, ieškovai negali remtis šiuo prieštaravimu dėl teisėtumo šiose bylose. Iš tiesų pagal PTN 90 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinio skundo ir vėliau pareikšto ieškinio atitikties taisyklę reikalaujama, kad Bendrijos teisme nurodytas pagrindas būtų tas pats, kuriuo remtasi per ikiteisminę procedūrą, kad STSĮT galėtų tiksliai susipažinti su suinteresuotojo asmens argumentais, kuriuos jis suformulavo skųsdamas sprendimą, priešingu atveju ieškinys būtų nepriimtinas. Tokia taisyklė pagrįsta ikiteisminės procedūros tikslu – leisti draugiškai išspręsti pareigūnų ir administracijos ginčus (1976 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sergy prieš Komisiją, 58/75, Rink. p. 1139, 32 punktas ir 1989 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Del Amo Martinez prieš Parlamentą, 133/88, Rink. p. 689, 9 punktas; 2006 m. lapkričio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT, p. I‑A‑2‑297, II‑A‑2‑1527, 32 punktas; 2007 m. lapkričio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Tsirimokos prieš Parlamentą, F‑76/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 45 punktas). Todėl STSĮT turi aiškiai žinoti skundo pareiškusio asmens kaltinimus, kad galėtų jam pasiūlyti galimą draugišką ginčo sprendimą (minėtų sprendimų Campoli prieš Komisiją 32 punktas; Tsirimokos prieš Parlamentą 45 punktas).

50      Tačiau nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad nuo 2007 m. spalio 30 d. iki lapkričio 25 d. ieškovų bylose F‑20/08 ir F‑34/08 pateiktuose prieštaravimuose ir 2008 m. sausio 25 d. „papildomuose skunduose“, net plačiai juos aiškinant, nekritikuojamas Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų teisėtumas. Iš tiesų pirmuosiuose iš esmės kritikuotas žodinio ir matematinio mąstymo testo sunkumas ir atrankinis pobūdis, jo nesiejant su Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis. Neatsižvelgiant į detalesnius argumentus, pateiktus „papildomuose skunduose“, juose buvo tvirtinta, tik kad ginčijamų testų pobūdis neatitiko „atrankai vadovaujančios tarnybos, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius“, nurodytų atrankos tikslų, neginčijant atrankos procedūros pagrindo.

51      Antra, prieštaravimas dėl teisėtumo, susijęs su Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsniu, bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.

52      Iš tiesų PTN 27 straipsnis ir KTĮS 12 straipsnis, kuriais savo argumentus grindžia ieškovai, netaikomi sutartininkams KTĮS 3a straipsnio prasme. Be to, primintina, kad net jei KTĮS 82 straipsnis yra pagrįstas principu, kuriuo remiasi ieškovai ir pagal kurį institucijos turi įdarbinti labiausiai kompetentingus tarnautojus, šiame straipsnyje kiekvienai institucijai suteikta didelė diskrecija pasirinkti kandidatų atrankos tvarką atsižvelgiant į tarnybos interesą (žr. 43 punktą).

53      Komisija nurodo, kad žodinio ir matematinio mąstymo testas buvo skirtas pašalinti kandidatus, kurie tariamai turi daug žinių ir specifinių gebėjimų, susijusių su darbu, tačiau neturi pakankamų gebėjimų juos panaudoti. Ji taip pat teigia, kad šis testas jai leido užsitikrinti, jog įdarbinti tarnautojai, su kuriais tam tikru laiku gali būti sudarytos neterminuotos sutartys, galės atlikti įvairias pareigas. Be to, Komisija patikslina, kad šis reikalavimas ypač svarbus tarnautojams, skiriamiems dirbti delegacijoje, nes tarnybos interesas reikalauja, kad čia vyktų nuolatinė kaita. Ieškovai nepakankamai teisiškai nuginčijo šiuos teiginius. Be to, šie teiginiai atitinka tikrovę. Iš tiesų pagrįsta manyti, kad geriausių kandidatų atranka reikalauja iš administracijos atrinkti tuos, kurie turi ir gilių žinių, ir intelektinių gebėjimų pritaikyti jas praktikoje tuo atveju, jei pasikeistų aplinkybės.

54      Darytina išvada, kad Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies d punktas neprieštarauja KTĮS 82 straipsnį grindžiančiam principui, kiek šiame straipsnyje bent jau nedraudžiama organizuoti atrankinius žodinio ir matematinio mąstymo testus.

55      Todėl prieštaravimą dėl Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio teisėtumo reikia atmesti.

–       Dėl nagrinėjamu atveju taikyto atrankinio žodinio ir matematinio mąstymo testo neteisėtumo

56      Ieškovai ginčija, kad EPSO nagrinėjamu atveju galėjo jiems taikyti atrankinį žodinio ir matematinio mąstymo testą. Šiuo klausimu jie remiasi būtent Išorės tarnybos raštu, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laišku bei savo ypatinga padėtimi.

57      Pagal KTĮS 82 straipsnio 5 ir 6 dalis EPSO padeda įvairioms institucijoms apibrėždama ir organizuodama sutartininkų atrankos procedūras pagal šių institucijų nustatytą bendrą tvarką. Be to, iš Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies matyti, kad EPSO turi laikytis STSĮT reikalaujamų gebėjimų ir specifinės kvalifikacijos aprašymų.

58      Vis dėlto iš šių nuostatų ir Sprendimo 2002/620 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad EPSO, organizuodama atrankos testus, turi didelę diskreciją.

59      Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, pirma, kad Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laiške ir ypač Išorės tarnybos rašte yra neaiškumų dėl to, ar ginčijami testai nebus „atrankiniai“. Todėl reikia juos aiškinti taip, kad atrankos testai neprarastų prasmės. Be to, šis raštas ir laiškas turi būti skaitomi taip pat atsižvelgiant į Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnį (žr. 45 punktą), kuriame sutartininkų įdarbinimas siejamas bent jau su bendru testų išlaikymu. Iš tiesų Išorės tarnybos teiginiais ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, vienašaliais pareiškimais negali būti nukrypta nuo Komisijos narių kolegialiai priimtų Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų.

60      Tačiau Komisija teisingai nurodo, kad Išorės tarnybos raštas bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laiškas gali būti suprasti lyg nurodantys, jog ginčijami testai nebus atrankiniai, kaip yra konkursų atveju, nes nebus iš anksto nustatytas laimėsiančių asmenų skaičius, tačiau nenurodantys, kad šie testai iš viso nebus atrankiniai.

61      Toks Išorės tarnybos rašto bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laiško supratimas atitinka atrankos testų tikslą ir yra suderinamas su Komisijos sutartininkų įdarbinimo ir darbo tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsniu.

62      Todėl Išorės tarnybos raštas bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Komisijos nario, atsakingo už išorės santykius, laiškas neleidžia nuspręsti, kad EPSO, organizuodama privalomą atrankinį žodinį ir matematinį testą, nesilaikė jai Komisijos nustatytų veikimo ribų.

63      Antra, kalbant apie būtinybę atrinkti geriausius kandidatus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kvietime teikti paraiškas buvo numatyta, kaip nurodyta Išorės tarnybos rašte, kad testai bus laikomi antrąja kandidatų kalba. Be to, net jeigu buvo atrankinis, ginčijamas žodinio ir matematinio mąstymo testas apskritai buvo mažiau svarus nei žinių patikrinimo testai. Jo įvertinimas sudarė tik 30 % bendro balų skaičiaus. Taigi, neatsižvelgiant į atrankinį pobūdį, jis buvo mažiau reikšmingas nei specifinių žinių patikrinimo testas, kuris taip pat buvo atrankinis ir kurio minimalus įvertinimas buvo 55 % bei kuris sudarė 50 % bendro balų skaičiaus. Be to, reikia atsižvelgti ir į „žinių apie ES“ testą. Nors pats šis testas nebuvo atrankinis, jo įvertinimas vis dėlto sudarė 20 % bendro balų skaičiaus. Taigi net blogas šio testo rezultatas galėjo turėti įtakos bendram kandidatų įvertimui, nes buvo reikalaujama, kad bendras testų įvertinimas būtų ne mažesnis nei 60 %.

64      Galiausiai reikia pabrėžti, kad atrankos testo darbui „Išorės santykių“ srityje organizavimas, specifinių žinių bei žodinio ir matematinio mąstymo testų atrankinis pobūdis bei tai, jog jų įvertinimas sudarė 80 % bendro balų skaičiaus, o bendrųjų žinių testas nebuvo atrankinis ir jo balai sudarė tik 20 % visų balų sumos, atskleidžia, kad EPSO siekė teikti pirmenybę tarnautojų, turinčių, pirma, konkrečių žinių išorės santykių srityje ir, antra, gebėjimų, dėl kurių jie gali šias žinias pritaikyti ir prireikus patenkinti kitus poreikius, įdarbinimui.

65      Atsižvelgiant į šiuos patikslinimus, darytina išvada, kad įgyvendindamos savo kompetenciją Komisija ir EPSO neperžengė didelės diskrecijos ribų, nuspręsdamos organizuoti žodinio ir matematinio mąstymo testą ir jam suteikdamos atrankinį pobūdį bei įpareigodamos jį laikyti jau dirbantiems tarnautojams.

66      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmasis pagrindas yra nepagrįstas ir todėl turi būti atmestas.

 Dėl antrojo pagrindo, pagrįsto vienodo požiūrio principo pažeidimu

 Šalių argumentai

67      Pirma, ieškovai, pastebi, kad žodinio ir matematinio mąstymo testas buvo prastos kokybės, kaip tai patvirtino panaikintas 46 klausimas. Ši prasta kokybė labai paveikė jų rezultatus, nes jie turėjo sugaišti per daug laiko neaiškiems klausimams, o tai trikdė laikant kitus testus.

68      Antra, ieškovai tvirtina, kad sprendimu skirti papildomą balą visiems kandidatams už kiekvieną panaikintą klausimą negalėjo būti užtikrintas vienodas požiūris ir testų objektyvumas.

69      Ieškovai pažymi, kad EPSO panaikino 153 klausimus gebėjimų, susijusių su įvairiomis sritimis, testuose. Jie konkrečiai nurodo testus, susijusius su tokiomis sritimis: „kaimo plėtra, maisto sauga ir aplinka“, „ekonomikos plėtra, privatus ir komercinis sektorius“, „geras valdymas ir saugumas“. Skyrus balą už kiekvieną iš šių klausimų buvo iš esmės pakeistas testų pobūdis ir panaikintas vienodas požiūris į kandidatus. Iš tiesų suteikus šiuos balus, kandidatai, užsiregistravę į gebėjimų sričių testus, kuriuose buvo panaikinti klausimai, atsidūrė palankesnėje padėtyje nei kandidatai, užsiregistravę į kitos srities testus, kuriuose nebuvo panaikinti jokie klausimai. Be to, atsižvelgiant į panaikintų klausimų skaičių specifinių žinių testas šiose srityse tapo nepagrindinis. Galiausiai EPSO panaikino klausimus tik testų versijose kai kuriomis kalbomis. Dėl to kandidatai, kurie laikė testus kitomis kalbomis ir turėjo atsakyti į šiuos klausimus, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje.

70      Komisija atsikerta, kad EPSO, kaip ir konkursų atrankos komisijos, turi didelę diskreciją. EPSO naudojasi šia diskrecija būtent, kai per testus, kurie dėl didelio dalyvių skaičiaus, laikantis proporcingumo bei gero administravimo principų negali būti rengiami iš naujo, buvo padaryta pažeidimų ar klaidų.

71      Komisija teigia, kad šiuo atveju didelės dalies testų rengimas iš naujo būtų neproporcingas ir sprendimas panaikinti žodinio ir matematinio mąstymo testo 31 bei 46 klausimus buvo adekvatus.

72      Bet kuriuo atveju Komisija ginčija, kad klausimų panaikinimas galėtų sukelti ieškovų diskriminaciją.

73      Pirma, Komisija nurodo, kad vienodas požiūris į kandidatus ginčijamuose testuose negalėjo būti taikomas taip kaip konkursuose, nes iš anksto nebuvo nustatytas laimėsiančių asmenų skaičius ir nebuvo lyginamojo vertinimo.

74      Antra, Komisija pabrėžia, kad panaikinant probleminius klausimus buvo laikytasi vienodo požiūrio principo kiekvienoje pareigų grupėje ir kiekvienoje srityje.

75      Trečia, kalbant apie žodinio ir matematinio mąstymo testą, organizuotą „Išorės santykių“ pareigų sričiai, Komisija pastebi, kad 46 klausimo formuluotėje klaida buvo padaryta tik anglų kalbos versijoje. Todėl tariamas ieškovų sutrikdymas galėjo paveikti tik tarnautojus, kurie laikė testą šia kalba. Be to, Komisija primena, kad diskriminacija, kuri gali paveikti akto teisėtumą, negali atsirasti dėl pačių suinteresuotųjų asmenų individualaus elgesio. Galiausiai ji pabrėžia, kad 46 klausimas iš pradžių panaikintas tik angliškoje versijoje, o vėliau jis panaikintas ir versijose kitomis kalbomis, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į kandidatus. 31 klausimas buvo panaikintas tokiu pačiu būdu ir visiems kandidatams.

76      Ketvirta, dėl klausimų specifinių žinių testuose panaikinimo Komisija tvirtina, kad nė vienas ieškovas neišlaikė žodinio ir matematinio mąstymo testo ir ši aplinkybė juos išskyrė iš kitų kandidatų. Jie neturėjo jokio suinteresuotumo kritikuoti specifinių žinių testo klausimų panaikinimo pagrįstumo.

 Tarnautojų teismo vertinimas

77      Teismo praktikoje pripažinta, kad atrankos komisija turi didelę diskreciją, kai susiduria su pažeidimais ar klaidomis, padarytais vykstant atviriems konkursams, kuriuose dalyvauja daug kandidatų, dėl ko laikantis proporcingumo bei gero administravimo principų iš naujo negali būti rengiami konkursų testai (2001 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Giulietti ir kt. prieš Komisiją, T‑167/99 ir T‑174/99, Rink. VT, p. I‑A‑93 ir II‑441, 58 punktas).

78      Nors EPSO nėra atrankos komisija ir ginčijamas testas nebuvo konkursas, ši teismų praktika gali būti jai taikoma, nes organizuodama atrankos testus EPSO turi didelę diskreciją (žr. 58 punktą).

79      Be to, neginčijama, kad šiuo atveju į kvietimą teikti paraiškas atsiliepė daug kandidatų.

80      Susidūrusi su probleminiais klausimais šios bylos aplinkybėmis EPSO galėjo manyti, kad pakanka vien juos panaikinti, nes sprendimas iš naujo rengti visus testus būtų neproporcingas ir prieštarautų gero administravimo principui.

81      Vis dėlto reikia patikrinti, ar šis panaudotas panaikinimo metodas nepanaikino vienodo požiūrio į kandidatus.

82      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vienodo požiūrio principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lindorfer prieš Tarybą, C‑227/04 P, Rink. p. I‑6767, 63 punktas ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, C‑71/07 P, Rink. p. I‑5887, 50 punktas). Be to, vienodo požiūrio principo pažeidimas reiškia, kad dėl ginčijamo vertinimo tam tikri asmenys patenka į nepalankesnę padėtį nei kiti (1962 m. liepos 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Klöckner-Werke ir Hoesch prieš Vyriausiąją valdybą, 17/61 ir 20/61, Rink. p. 615, 652, ir 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Atlantique et Lorraine ir kt., C‑127/07, Rink. p. I‑0000, 39 punktas; 2006 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Deutsche Bahn prieš Komisiją, T‑351/02, Rink. p. II‑1047, 137 punktas).

83      Šioje byloje pirmiausia reikia priminti, kad kvietime teikti paraiškas nei Komisija, nei EPSO iš anksto nenustatė konkretaus laimėsiančių asmenų skaičiaus. Todėl atrankos testuose nereikėjo tiesiogiai lyginti kandidatų. Taigi, kaip pažymi Komisija, vienodas požiūris į juos netaikomas taip kaip konkurso atveju.

84      Vis dėlto šiomis aplinkybėmis negalima atmesti, kad kuriems kandidatams, susidūrusiems su probleminiais klausimais, kuriuos panaikinant suteikiamas papildomas balas, tai galėjo būti naudinga, leidžiant jiems lengviau pasiekti nustatytą testų išlaikymo balą.

85      Kalbant apie žodinio ir matematinio mąstymo testą, reikia nurodyti, jog nustatyta, kad buvo panaikinti vien 31 ir 46 klausimai. Ieškovai tvirtina, kad 46 klausimas jiems sukėlė tiek problemų, kad tai trikdė laikant kitus testus. Per posėdį jie patikslino, kad tam tikri kandidatai „praleido“ šį klausimą, nors kiti turėjo į jį atsakyti. Vis dėlto net darant prielaidą, kad šis klausimas trikdė suinteresuotuosius asmenis ar kėlė jiems daugiau problemų nei kitiems asmenims, tiek, kad buvo paveiktas jų gebėjimas laikyti visą testą, ši situacija atsirado dėl jų pačių elgesio kilus sunkumams. Ieškovų teiginiai visai neįrodo, kad jie buvo diskriminuoti taikant pasirinktą panaikinimo metodą, o atvirkščiai, pabrėžia, jog yra skirtumų tarp jų ir kitų kandidatų (šiuo klausimu žr. 2001 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gerochristos prieš Komisiją, T‑189/99, Rink. VT, p. I‑A‑11 ir II‑53, 26 punktą). Be to, du minėti klausimai buvo panaikinti visose kalbinėse testų versijose būtent tam, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į kandidatus.

86      Be to, kaltinimai dėl 153 klausimų panaikinimo specifinių žinių, susijusių su įvairiomis sritimis, testuose neturi reikšmės. Iš tiesų ieškovai neišlaikė žodinio ir matematinio mąstymo testo, kurio atrankinis pobūdis buvo priimtinas, kaip tai įrodyta nagrinėjant pirmąjį pagrindą.

87      Šiomis aplinkybėmis EPSO pasirinktas sprendimas panaikinti probleminius klausimus negalėjo panaikinti vienodo požiūrio į kandidatus ieškovų nenaudai.

88      Todėl antrasis pagrindas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

 Dėl trečiojo pagrindo, pagrįsto PTN 1d straipsnio ir pareigos motyvuoti pažeidimu

 Šalių argumentai

89      Ieškovai teigia nustatę tam tikrus pažeidimus, dėl kurių ginčijamais aktais pažeidžiamas vienodo požiūrio principas. Todėl remiantis 2001 m. balandžio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Torre ir kt. prieš Komisiją (T‑159/98, Rink. VT, p. I‑A‑83 ir II‑395, 46 ir 47 punktai) ir 2003 m. kovo 5 d. Sprendimu Staelen prieš Parlamentą (T‑24/01, Rink. VT, p. I‑A‑79 ir II‑423, 47 ir 58 punktai) Komisija turėtų įrodyti, kad šie pažeidimai neturėjo įtakos testų galutiniam rezultatui. Tačiau Komisija nepateikė šių įrodymų.

90      Ieškovai šia aplinkybe grindžia pareigos motyvuoti ir PTN 1d straipsnio 5 dalies pažeidimą.

91      Komisija atsako, kad negalėjo paneigti ieškovų teiginių, nes jie nenurodė jokių diskriminacijos požymių.

92      Be to, atsiliepime į ieškinį byloje F 75/08 Komisija tvirtina, kad kaltinimas, pagrįstas pareigos motyvuoti pažeidimu, yra nepriimtinas, nes nebuvo nurodytos jį pagrindžiančios aplinkybės. Bet kuriuo atveju jis yra nepagrįstas, nes ieškovai žinojo ginčijamus aktus pagrindžiančias priežastis, kandidatams suteikus informacijos vykstant atrankos procedūrai pateiktuose atsakymuose į nuo 2007 m. spalio 30 d. iki lapkričio 25 d. „peržiūros prašymus“ bei atsakymuose į 2008 m. sausio 25 d. pateiktus skundus.

 Tarnautojų teismo vertinimas

93      Pirmiausia reikia nurodyti, kad ieškovai grindžia trečiąjį pagrindą būtent PTN 1d straipsnio 5 dalimi, kuri netaikoma sutartininkams.

94      Be to, šis pagrindas atrodo susijęs su antruoju ir trečiuoju pagrindais. Kadangi Tarnautojų teismas konstatavo, kad jie nepagrįsti dėl 43 ir paskesniuose punktuose bei 77 ir paskesniuose punktuose nurodytų motyvų, nereikia aiškintis, ar ieškovai įrodė pažeidimus, dėl kurių būtų galima preziumuoti, jog ginčijamais aktais pažeistas vienodo požiūrio principas. Šis pagrindas yra nesvarbus. Iš tiesų, kadangi iš pirmųjų dviejų pagrindų nagrinėjimo matyti, kad nebuvo nustatytas joks pažeidimas vykstant testams, Komisija negalėjo daryti prielaidos, kad buvo padaryti pažeidimai, ir įrodyti, jog jie nepadarė įtakos minėtų testų galutiniam rezultatui ir dėl jų neatsirado diskriminacijos.

95      Galiausiai pagrindas yra neaiškus. Iš jo formuluotės ir ypač nuorodos į minėtus 2001 m. balandžio 24 d. Sprendimą Torre ir kt. prieš Komisiją ir 2003 m. kovo 5 d. Sprendimą Staelen prieš Parlamentą matyti, kad ieškovai tarsi kaltina Komisiją neįrodžius Tarnautojų teisme, jog tariamais jų nurodytais pažeidimais nebuvo padaryta įtaka ginčijamų testų rezultatams.

96      Jei būtent taip reikėtų suprasti šį pagrindą, reikėtų pripažinti, kad ieškovai painioja, pirma, pareigą motyvuoti, kuria jie remiasi ir kuri pagal PTN 25 straipsnį ir KTĮS 11 bei 81 straipsnius yra būtinas formalumas priimant administracinius sprendimus asmens nenaudai, kuriuos galima apskųsti Tarnautojų teismui, ir, antra, teisminius ginčus bei teisės į gynybą įgyvendinimą vykstant teisminiam procesui, kuriai minėtos nuostatos netaikomos.

97      Todėl trečiasis pagrindas turi būti atmestas.

98      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

99      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį nepažeidžiant šio reglamento II dalies 8 skyriaus kitų nuostatų pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

100    Iš šio sprendimo matyti, kad ieškovai pralaimėjo bylą. Be to, Komisija reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, iš ieškovų reikia priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

101    Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovai byloje F‑20/08 ir ieškovė byloje F‑34/08 pareiškė šiuos ieškinius ir ieškinį F‑75/08, kuris buvo taip pat pareikštas ir kitų ieškovų byloje F‑75/08.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinius F-20/08, F-34/08 ir F-75/08.

2.      J. Aparicio ir kiti ieškovai, nurodyti priede nuo 1 iki 18 numerio, padengia bylinėjimosi išlaidas byloje F-20/08 ir devyniolika keturiasdešimt šeštųjų dalių bylinėjimosi išlaidų byloje F‑75/08. A. Simon padengia bylinėjimosi išlaidas byloje F‑34/08 ir vieną keturiasdešimt šeštąją dalį bylinėjimosi išlaidų byloje F‑75/08. Ieškovai, nurodyti priede nuo 19 iki 40 numerio ir nuo 42 iki 46 numerio, padengia dvidešimt šešias keturiasdešimt šeštųjų bylinėjimosi išlaidų dalių byloje F‑75/08.

Kanninen

Boruta

Van Raepenbusch

Paskelbta 2009 m. rugsėjo 29 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė

 

      Pirmininkas

W. Hakenberg

 

      H. Kanninen

Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu

PRIEDAS

Kadangi šioje(-se) byloje(-ose) ieškovų yra labai daug, jų vardai ir pavardės šiame priede nenurodomi.


* Proceso kalba: prancūzų.