Language of document :

2019 m. birželio 13 d. Deutsche Lufthansa AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-492/15 Deutsche Lufthansa AG / Europos Komisija

(Byla C-453/19 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Deutsche Lufthansa AG, atstovaujama advokato A. Martin-Ehlers

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Land Rheinland-Pfalz, Ryanair DAC

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo

pripažinti, kad ieškinys buvo priimtinas ir pagrįstas, kadangi ieškovė priemonę Nr. 12 (Mokėjimas į FFHG1 kapitalo rezervą) užginčijo nurodydama motyvus, pagal kuriuos šia priemone buvo teikiama pagalba FFHG veiklai;

be to, panaikinti 2019 m. balandžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-492/15;

patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktą reikalavimą ir panaikinti 2014 m. spalio 1 d. Komisijos pagrindinį sprendimą SA.211212 (išskyrus priemonę Nr. 12, tiek, kiek ja buvo finansuojama pagalba FFHG veiklai);

subsidiariai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą, ir

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės nurodo šiuos pagrindus:

Individuali pagalba, dėl kurios buvo pradėta patikrinimo procedūra:

Ieškovei jau priėmus Sprendimą COFAZ3 buvo daromas konkretus poveikis ir todėl ji turėjo teisę pareikšti ieškinį. Taip yra todėl, kad Komisija neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes ir papildomas lengvatas, nors ieškovė jai apie šias priemones ir pranešė. Taip Komisija pažeidė ieškovės procesines teises.

Jeigu turėtų būti taikoma vadinamoji Mory-jurisprudencija4 , tuomet subsidiariai turėtų būti taikoma pirmoji alternatyva. Dėl pažeistų ieškovės procesinių teisių, Komisija negali būti vertinama taip, lyg ji būtų atlikusi tinkamą procedūrą. Ir šiuo atveju ieškovei daromas konkretus poveikis ir todėl ji turi teisę pareikšti ieškinį.

Subsidiariai pripažinti ieškinį priimtinu ir tuomet, kai turėtų būti taikoma antroji vadinamosios Mory-jurisprudencijos alternatyva, pagal kurią ieškovė turi įrodyti, kad minėta pagalba darė reikšmingą neigiamą poveikį jos rinkos padėčiai. Šiuo atveju, be kita ko, perkeliama įrodinėjimo pareiga, arba bent įrodinėjimo pareiga sušvelninama ieškovės naudai, nes Komisija savavališkai iškraipė jai žinomas reikšmingas bylos aplinkybes. Galiausiai alternatyviai reikia pažymėti, kad ieškovė iš tikrųjų įrodė tokį reikšmingą neigiamą poveikį. Kitas Bendrojo Teismo teisinis vertinimas išeina iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos ribų ir yra grindžiamas klaidingu atitinkamos rinkos suvokimu. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas iškraipė ir sutrumpino ieškovės ir Komisijos nurodytas faktines aplinkybes, pakeitė ginčijamo sprendimo turinį ir pažeidė taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareiga.

Pagalbos schema:

Taip pat ir pagalbos schemos atveju, apeliantės manymu, skundas, atsižvelgiant į „Montessori“-jurisprudenciją5 , turi būti pripažintas priimtinu.

Individuali pagalba netaikant patikrinimo procedūros:

Individualios pagalbos netaikant patikrinimo procedūros atveju skundas bet kuriuo atveju pagal pirmąją vadinamosios Mory-jurisprudencijos alternatyvą turi būti pripažintas priimtinu, būtent todėl, kad Komisija šiuo klausimu neatliko jokios išsamios patikrinimo procedūros.

____________

1     Flughafen Frankfurt-Hahn GmbH.

2     Komisijos sprendimas (ES) 2016/789 dėl Vokietijos suteiktos valstybės pagalbos SA.21121 (C29/08) (ex NN 54/07), susijusios su Frankfurto Hano oro uosto finansavimu ir oro uosto finansiniais ryšiais su Ryanair (OL L 134, 2016, p. 46).

3     1990 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Société CdF Chimie azote et fertilisants SA ir Société chimique de la Grande Paroisse (SCGP) SA / Komisija (C-169/84, ECLI:EU:C:1990:301).

4     2015 m. rugsėjo 17 d., Teisingumo Teismo sprendimas Mory SA ir kt. / Europos Komisija (C-33/14 P, ECLI:EU:C:2015:609).

5     2018 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Scuola Elementare Maria Montessori Srl ir kt. (C-622/16 P–C-624/16 P, ECLI:EU:C:2018:873).