TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. gruodžio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – 4 straipsnio 1 dalis – Platinimo teisė – Pažeidimas – Parduoti skirtos prekės su autorių teisės ir gretutinės teisės saugomais atvaizdais – Sandėliavimas komerciniais tikslais – Nuo prekybos vietos atskirtas sandėlis“
Byloje C‑572/17
dėl Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. rugsėjo 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš
Imran Syed
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro ketvirtosios kolegijos pirmininko pareigas einantis septintosios kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja), C. Lycourgos, E. Juhász ir C. Vajda,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Riksåklagaren, atstovaujamo M. Hedström ir K. Skarp,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir K. Simonsson,
susipažinęs su 2018 m. spalio 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230, klaidų ištaisymas OL L 314, 2008, p. 16) 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurią riksåklagaren (karališkasis prokuroras, Švedija) iškėlė Imran Syed dėl teisių į prekių ženklus ir literatūros ir meno kūrinių nuosavybės teisių pažeidimo.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 1996 m. gruodžio 20 d. Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) Ženevoje priėmė PINO autorių teisių sutartį (toliau – ATS). Ši sutartis Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimu 2000/278/EB (OL L 89, 2000, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208) ir Europos Sąjungoje įsigaliojo 2010 m. kovo 14 d. (OL L 32, 2010, p. 1).
4 ATS 6 straipsnio „Platinimo teisė“ 1 dalyje nustatyta:
„Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę suteikti leidimą padaryti jų kūrinių originalus ar jų kopijas viešai prieinamus, juos parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn.“
Sąjungos teisė
5 Direktyvos 2001/29 4 straipsnio „Platinimo teisė“ 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį viešą jų kūrinių originalo ar jo kopijų platinimą parduodant ar kitais būdais.“
Švedijos teisė
6 Lag (1960:729) om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk (Įstatymas (1960:729) dėl intelektinės nuosavybės teisių į literatūros ir meno kūrinius, toliau – Įstatymas (1960:729)) Direktyva 2001/29 buvo perkelta į Švedijos teisę.
7 Šio įstatymo 53 straipsnyje numatyta:
„Asmuo, tyčia ar dėl didelio neatsargumo atliekantis su literatūros ar meno kūriniu susijusius veiksmus, kuriais pažeidžiama autorių teisė į šį kūrinį, numatyta šio įstatymo 1 ir 2 skyriuose, arba padaromas 41 straipsnio antroje pastraipoje ar 50 straipsnyje numatytas pažeidimas, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
8 Pagal šio įstatymo 2 straipsnį su literatūros ar meno kūriniu susijęs veiksmas gali būti, be kita ko, kūrinio naudojimas padarant jį prieinamą visuomenei be autoriaus teisių turėtojo sutikimo. Šio straipsnio trečios pastraipos 4 punkte pažymėta, kad kūrinys padaromas prieinamas visuomenei visų pirma siūlant pirkti, nuomojant, teikiant panaudos pagrindais ar kitaip viešai platinant jo kopijas.
9 Nurodytame įstatyme aiškiai nedraudžiama sandėliuoti saugomų prekių turint tikslą jas parduoti.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 I. Syed Stokholme (Švedija) valdė mažmeninės prekybos parduotuvę, kurioje prekiavo, be kita ko, drabužiais ir aksesuarais su roko muzikos atvaizdais. Be parduotuvėje parduodamų prekių, I. Syed tokių prekių laikė su parduotuve sujungtame sandėlyje ir kitame sandėlyje, esančiame Stokholmo priemiestyje Bandhagen (Švedija). Neginčijama, kad prekės į I. Syed parduotuvę buvo reguliariai tiekiamos iš šių sandėlių.
11 Nustatyta, kad prekiaujant kai kuriomis iš šių prekių buvo pažeistos teisės į prekių ženklus ir autorių teisės. Tingsrätt (pirmosios instancijos teismas, Švedija) I. Syed buvo iškelta baudžiamoji byla dėl teisių prekių ženklus ir Įstatymo (1960:729) pažeidimo. Åklagaren (prokuroras, Švedija) teigė, kad I. Syed pažeidė pareiškėjų autorių teises, nes neteisėtai padarė viešai prieinamus drabužius ir vėliavas su autorių teisės saugomais atvaizdais. Taigi, prokuroro nuomone, visos parduotuvėje ir sandėliuose buvusios prekės su šiais atvaizdais buvo parduodamos arba viešai platinamos, todėl tokiais veiksmais buvo pažeistas Įstatymas (1960:729).
12 Tingsrätt (pirmosios instancijos teismas) pripažino I. Syed kaltu pažeidus teisę į prekių ženklus dėl visų aptiktų prekių. Šis teismas taip pat pripažino jį kaltu pažeidus Įstatymą (1960:729), kiek tai susiję su jo valdomoje parduotuvėje esančiomis prekėmis su autorių teisės saugomais atvaizdais, taip pat su abiejuose sandėliuose laikytomis prekėmis, tapačiomis toms, kurios buvo parduodamos parduotuvėje. Pripažindamas I. Syed kaltu taip pat dėl šių prekių, tingsrätt (pirmosios instancijos teismas) nusprendė, kad sąvoka „prekių pardavimas“, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjų autorių teisės, ne tik taikoma prekėms, kurios tam tikru metu buvo I. Syed parduotuvėje, bet ir apima joms tapačias prekes, laikomas sandėliuose. Tačiau teismas nusprendė, jog negalima pripažinti, kad sandėliuose buvusios kitos prekės taip pat buvo parduodamos. Už visus šiuos pažeidimus tingsrätt (pirmosios instancijos teismas) skyrė I. Syed laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas, ir 80 dienos normų dydžio piniginę baudą.
13 Išnagrinėjęs apeliacinį skundą Svea hovrätt, Patent‑ och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, Patentų ir komercinių bylų kolegija, Švedija) nusprendė, kad I. Syed pažeidė Įstatymą (1960:729) tik tiek, kiek tai susiję su parduotuvėje buvusiomis prekėmis, išskyrus sandėliuose laikytas prekes. Šis teismas padarė išvadą, kad I. Syed sandėliavo prekes turėdamas tikslą jas parduoti. Vis dėlto negalima pripažinti, kad šios prekės buvo siūlomos pirkti arba viešai platinamos. Be to, anot apeliacinio teismo, prekių turėjimas sandėliuose nebuvo rengimasis arba kėsinimasis pažeisti Įstatymą (1960:729). I. Syed skirtos bausmės buvo sumažintos ir jam skirtas laisvės atėmimas ir 60 dienos normų dydžio piniginė bauda.
14 Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija), kuris šioje byloje pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, riksåklagaren (karališkasis prokuroras) prašė pripažinti I. Syed kaltu pažeidus Įstatymą (1960:729) dėl tų pačių prekių, kurias savo nuosprendyje nurodė tingsrätt (pirmosios instancijos teismas). Jis taip pat prašė Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas) pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme I. Syed tvirtino, jog pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tam, kad siūlymu pirkti būtų pažeista autorių teisių turėtojo platinimo teisė, reikalingi plačiajai visuomenei skirti aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama perduoti kiekvieną konkretų daiktą. Tokie aktyvūs veiksmai negali apimti prekių įsigijimo ir sandėliavimo. Aiškinant priešingai būtų išplėsta baudžiamosios atsakomybės taikymo sritis ir pažeistas teisėtumo principas.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nei Įstatyme (1960:729), nei Direktyvoje 2001/29 aiškiai nedraudžiama sandėliuoti prekių su autorių teisių saugomais atvaizdais, turint tikslą jas parduoti. Jis priduria, kad iš 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca (C‑516/13, EU:C:2015:315) matyti, kad Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta platinimo teisė gali būti pažeista tam tikromis priemonėmis ar veiksmais, kurių imtasi prieš vykdant pirkimo–pardavimo sutartį. Vis dėlto kyla klausimas, ar prekės su saugomais atvaizdais, kurias asmuo laiko savo sandėlyje, gali būti laikomos siūlomomis pirkti, jeigu šis asmuo jam priklausančioje mažmeninės prekybos parduotuvėje prekiauja joms tapačiomis prekėmis.
17 Šiomis aplinkybėmis Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Jeigu parduotuvėje neteisėtai prekiaujama prekėmis su saugomais atvaizdais, ar autoriaus išimtinė platinimo teisė pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį gali būti pažeista taip pat dėl to, kad prekėmis prekiaujantis asmuo sandėliuose laiko prekes su tapačiais atvaizdais?
2. Ar turi reikšmės tai, kur prekės laikomos: su parduotuve sujungtame sandėlyje ar kitoje vietoje?“
Dėl prejudicinių klausimų
18 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: dėl to, kad prekybininkas sandėlyje laiko prekes su sandėliavimo valstybėje narėje galiojančios autorių teisės saugomais atvaizdais, gali būti pažeidžiama išimtinė šios teisės turėtojo platinimo teisė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, jei prekybininkas, negavęs autorių teisių turėtojo leidimo, parduotuvėje siūlo pirkti prekes, identiškas toms, kurias jis laiko sandėlyje be šio teisių turėtojo leidimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat prašo Teisingumo Teismo paaiškinti, ar šiuo tikslu reikia atsižvelgti į atstumą tarp sandėlio ir prekybos vietos.
19 Pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi suteikti autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį viešą jų kūrinių originalo ar jo kopijų platinimą parduodant ar kitais būdais.
20 Primintina, jog, kadangi Direktyva 2001/29 siekiama Sąjungoje įgyvendinti įsipareigojimus, jai tenkančius, be kita ko, pagal ATS, ir kadangi pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės aktai, esant galimybei, turi būti aiškinami atsižvelgiant į tarptautinę teisę, visų pirma tuomet, kai tokiais teisės aktais siekiama įgyvendinti Sąjungos sudarytą tarptautinį susitarimą, šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „platinimas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į ATS 6 straipsnio 1 dalį (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Todėl formuluotę „viešą <…> platinimą parduodant“, esančią minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje, reikia suprasti kaip reiškiančią tą patį, kaip ir ATS 6 straipsnio 1 dalies formuluotė „padaryti <…> viešai prieinamus, juos parduodant“ (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
22 Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes Teisingumo Teismas konstatavo, kad viešam platinimui būdingos kelios operacijos, apimančios veiksmus bent jau nuo pardavimo sutarties sudarymo iki jos įvykdymo pristatant prekes vienam iš visuomenės narių. Todėl prekybininkas yra atsakingas už visas savo arba savo vardu įvykdytas operacijas, dėl kurių įvyksta viešas platinimas valstybėje narėje, kurioje platinamoms prekėms taikoma autorių teisių apsauga (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Iš šios jurisprudencijos, visų pirma iš Teisingumo Teismo pavartotų žodžių „bent jau“, matyti, jog negalima atmesti prielaidos, kad sąvoka „platinimas“ taip pat gali apimti operacijas ar veiksmus iki pardavimo sutarties sudarymo ir juos leidžiama atlikti tik autorių teisių turėtojams (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
24 Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors viešo platinimo buvimas turi būti laikomas įrodytu, jeigu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo ar išsiuntimo sutartis, taip yra ir pasiūlymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kuris saisto jį pateikusį asmenį, atveju, nes toks pasiūlymas dėl savo pobūdžio yra iki pardavimo atliekamas veiksmas (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 27 punktas).
25 Teisingumo Teismas taip pat iš esmės nusprendė, kad tokiu veiksmu gali būti pažeista išimtinė platinimo teisė, numatyta Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalyje, net jei dėl šio veiksmo pirkėjui neperduodama nuosavybės teisė į saugomą kūrinį arba jo kopiją (2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 32 punktas).
26 Taigi Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą platinimo teisę galima pažeisti veiksmu, atliekamu prieš parduodant autorių teisės saugomą kūrinį ar jo kopiją be šios teisės turėtojo leidimo ir turint tikslą įvykdyti tokį pardavimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 28 punktą).
27 Nors pardavimo įvykdymas nėra būtinas tam, kad būtų konstatuotas platinimo teisės pažeidimas, vis dėlto reikia įrodyti, kad atitinkamos prekės iš tiesų yra skirtos viešai platinti be šios teisės turėtojo leidimo, be kita ko, prekiaujant jomis valstybėje narėje, kurioje atitinkamas kūrinys yra saugomas (pagal analogiją žr. 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Dimensione Direct Sales ir Labianca, C‑516/13, EU:C:2015:315, 29 ir 32 punktus).
28 Pagrindinėje byloje I. Syed sandėlyje laikė prekes su autorių teisės saugomais atvaizdais ir be šios teisės turėtojo leidimo prekiavo joms tapačiomis prekėmis parduotuvėje.
29 Būtina nustatyti, ar toks sandėliavimas gali būti laikomas iki pardavimo atliekamu veiksmu, kuriuo gali būti pažeista išimtinė platinimo teisė, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalyje.
30 Šiuo aspektu pažymėtina, kad prekių su autorių teisės saugomais atvaizdais sandėliavimas gali būti laikomas tokiu veiksmu, jeigu įrodyta, kad tokios prekės faktiškai skirtos viešai parduoti be autorių teisių turėtojo leidimo.
31 Todėl tai, kad asmuo, kuris parduotuvėje prekiauja prekėmis su autorių teisės saugomais atvaizdais be šios teisės turėtojo leidimo, sandėlyje laiko joms tapačias prekes, gali būti netiesioginis įrodymas, kad sandėliuotos prekės taip pat skirtos parduoti šioje parduotuvėje, todėl toks sandėliavimas gali būti laikomas iki pardavimo atliekamu veiksmu, kuriuo gali būti pažeista šio turėtojo platinimo teisė.
32 Vis dėlto vien iš fakto, kad sandėlyje laikomos prekės yra tapačios suinteresuotojo asmens parduotuvėje parduodamoms prekėms, negalima daryti išvados, kad sandėliavimas yra veiksmas, atliekamas turint tikslą parduoti valstybės narės, kurioje šios prekės yra saugomos autorių teisės, teritorijoje.
33 Negalima atmesti galimybės, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, visos sandėlyje laikomos prekės ar jų dalis nėra skirtos parduoti valstybės narės, kurioje yra saugomi ant jų pavaizduoti kūriniai, teritorijoje, net jei šios prekės yra tapačios toms, kurios parduodamos prekybininko parduotuvėje.
34 Jeigu tokiu atveju būtų vadovaujamasi šio sprendimo 32 punkte nurodytų požiūriu, nebūtų atsižvelgta į faktinę atitinkamų prekių paskirtį ir visos sandėlyje laikomos prekės būtų vertinamos vienodai, nors jų paskirtis iš esmės gali skirtis.
35 Todėl dėl tokio požiūrio išimtinės platinimo teisės suteikta apsauga taptų platesnė, nei numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas.
36 Vadinasi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į turimus įrodymus, turi įvertinti, ar visos prekės (o gal tik jų dalis), tapačios toms, kuriomis buvo prekiaujama parduotuvė, buvo skirtos parduoti šioje parduotuvėje.
37 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas mano, kad tikslinga pateikti šias gaires.
38 Nustatant atitinkamų prekių paskirtį, reikia atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, kurios gali padėti įrodyti, kad šios prekės yra laikomos sandėlyje turint tikslą jas parduoti valstybėje narėje, kurios teritorijoje ant jų esantys atvaizdai yra saugomi autorių teisės, be šios teisės turėtojo leidimo.
39 Nors, vertinant šias aplinkybes, atstumas tarp sandėlio ir prekybos vietos gali būti netiesioginis įrodymas, kad atitinkamos prekės yra skirtos parduoti šioje prekybos vietoje, vien šis netiesioginis įrodymas negali būti lemiamas. Tačiau į jį galima atsižvelgti išsamiai analizuojant visas potencialiai svarbias aplinkybes, kaip antai nuolatinį prekių tiekimą iš atitinkamo sandėlio į parduotuvę, apskaitą, pardavimų ir užsakymų mastą, palyginti su sandėlyje laikomų prekių kiekiu, arba galiojančias pirkimo–pardavimo sutartis.
40 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: dėl to, kad prekybininkas sandėlyje laiko prekes su sandėliavimo valstybėje narėje galiojančios autorių teisės saugomais atvaizdais, gali būti pažeidžiama šioje nuostatoje apibrėžta išimtinė šios teisės turėtojo platinimo teisė, jei prekybininkas, negavęs autorių teisių turėtojo leidimo, parduotuvėje siūlo pirkti prekes, tapačias toms, kurias jis laiko sandėlyje, su sąlyga, kad sandėliuotos prekės faktiškai skirtos parduoti valstybės narės, kurioje šie atvaizdai saugomi, teritorijoje. Atstumas tarp sandėlio ir prekybos vietos savaime negali būti lemiamas veiksnys nustatant, ar sandėliuotos prekės yra skirtos parduoti tos valstybės narės teritorijoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: dėl to, kad prekybininkas sandėlyje laiko prekes su sandėliavimo valstybėje narėje galiojančios autorių teisės saugomais atvaizdais, gali būti pažeidžiama šioje nuostatoje apibrėžta išimtinė šios teisės turėtojo platinimo teisė, jei prekybininkas, negavęs autorių teisių turėtojo leidimo, parduotuvėje siūlo pirkti prekes, tapačias toms, kurias jis laiko sandėlyje, su sąlyga, kad sandėliuotos prekės faktiškai skirtos parduoti valstybės narės, kurioje šie atvaizdai saugomi, teritorijoje. Atstumas tarp sandėlio ir prekybos vietos savaime negali būti lemiamas veiksnys nustatant, ar sandėliuotos prekės yra skirtos parduoti tos valstybės narės teritorijoje.
Parašai.