TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. liepos 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Jurisdikcija – 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka – Prievolės vykdymo vietos teismo jurisdikcija – Paslaugų teikimo vieta – Prekių vežimo tarp dviejų valstybių narių sutartis – Maršrutas, susidedantis iš kelių etapų ir vykdomas įvairiomis transporto priemonėmis“
Byloje C‑88/17
dėl Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija) 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. vasario 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Zurich Insurance plc,
Metso Minerals Oy
prieš
Abnormal Load Services (International) Ltd
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai J. Malenovský, M. Safjan (pranešėjas), D. Šváby ir M. Vilaras,
generalinis advokatas E. Tanchev,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Abnormal Load Services (International) Ltd, atstovaujamos asianajaja M. Komonen,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir P. Lacerda,
– Šveicarijos vyriausybės, atstovaujamos M. Schöll,
– Europos Komisijos, atstovaujamos P. Aalto ir M. Heller,
susipažinęs su 2018 m. balandžio 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk. 4 t., p. 42) 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antros įtraukos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Airijoje įsteigtos draudimo bendrovės Zurich Insurance plc (toliau – Zurich) ir pagal Suomijos teisę įsteigtos bendrovės Metso Minerals Oy (toliau – Metso) ginčą su Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrove Abnormal Load Services (International) Ltd (toliau – ALS) dėl nuostolių, padarytų praradus krovinį, kai jį gabeno ALS, atlyginimo.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 44/2001 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(11) Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, ku[rio]se bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio [asmens] buveinė, siekiant didesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijos prieštaravimų.
(12) Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.“
4 Šio reglamento 5 straipsnio, esančio II skyriaus 2 skirsnyje „Speciali jurisdikcija“, 1 dalyje numatyta:
„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:
1) a) sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose;
b) pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra:
– parduodant prekes – valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį,
– teikiant paslaugas – valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį;
c) a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
5 Metso, kaip siuntėja, ir ALS, kaip vežėja, sudarė sutartį dėl cilindrinio kūgio formos smulkintuvo vežimo iš Porio (Suomija) į Šefildą (Jungtinė Karalystė).
6 Iš pradžių smulkintuvas žemagrindžiu sunkvežimiu buvo nuvežtas iš Porio į Raumos (Suomija) uostą; šiame uoste jis buvo iškrautas ir sava eiga pakrautas į laivą. Nugabentas jūra smulkintuvas vėl sava eiga iškeltas iš laivo Halo (Jungtinė Karalystė) uoste ir pakrautas į kitą sunkvežimį. Galiausiai iš Halo smulkintuvas išgabentas sausuma, tačiau pasimetė nepasiekęs gavėjo Šefilde.
7 Zurich išmokėjo Metso smulkintuvo vertę atitinkančią kompensaciją, atskaičius draudimo sutartyje numatytą perviršį.
8 Satakunnan käräjäoikeus (Satakuntos apylinkės teismas, Suomija) pareikštu ieškiniu Zurich ir Metso pareikalavo priteisti iš ALS atlyginti joms smulkintuvo vertės dydžio nuostolius. ALS teigė, kad ieškinys nepriimtinas, nes teismas, kuriame jis pareikštas, neturi jurisdikcijos.
9 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi Satakunnan käräjäoikeus (Satakuntos apylinkės teismas, Suomija) pareiškė turintis jurisdikciją nagrinėti šį ginčą.
10 2013 m. kovo 22 d. sprendimu tas teismas priteisė iš ALS sumokėti Zurich ir Metso jų ieškinyje nurodytą sumą.
11 ALS dėl to sprendimo padavė apeliacinį skundą Vaasan hovioikeus (Vasos apeliacinis teismas, Suomija). 2015 m. kovo 30 d. sprendimu tas teismas nusprendė, kad Suomijos teismai neturi jurisdikcijos pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punktą nagrinėti minėto ginčo, ir atmetė ieškinį kaip nepriimtiną.
12 Zurich ir Metso apskundė Vaasan hovioikeus (Vasos apeliacinis teismas, Suomija) sprendimą Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas, Suomija). Tas teismas mano, kad nagrinėjamu atveju, kai prekių vežimo sutartyje numatytos smulkintuvo išsiuntimo ir pristatymo vietos yra dviejose skirtingose valstybėse narėse, reikia išnagrinėti, ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad yra tik viena vežimo paslaugos teikimo vieta, t. y. vieta, kur vežimas baigiasi arba kur prekės yra pristatomos gavėjui, ir ar nagrinėjamos vežimo sutarties savybės yra tokios pačios kaip vežimo sutarties, dėl kurios priimtas 2009 m. liepos 9 d. Sprendimas Rehder (C‑204/08, EU:C:2009:439), o to pasekmė būtų tai, kad ieškovas turėtų galimybę rinktis bent iš dviejų skirtingų jurisdikcijų.
13 Šiomis aplinkybėmis Korkein oikeus (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Kaip turi būti nustatoma paslaugos suteikimo vieta ar vietos, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, tuo atveju, kai sudaroma sutartis dėl prekių vežimo tarp valstybių narių ir prekės vežamos keliais etapais įvairių rūšių transporto priemonėmis?“
Dėl prejudicinio klausimo
14 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad pagal sutartį dėl prekių vežimo tarp valstybių narių keliais etapais naudojant įvairių rūšių transportą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, ir prekės išsiuntimo vieta, ir jos pristatymo vieta yra vežimo paslaugos teikimo vieta, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.
15 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal specialiosios jurisdikcijos dėl paslaugų teikimo taisyklę, numatytą Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroje įtraukoje, jurisdikciją turinčiu teismu pripažįstamas teismas, esantis „valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų [turėjo] būti suteiktos pagal sutartį“.
16 Kalbant apie „[vietos] valstybėje narėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų [turėjo] būti suteiktos pagal sutartį“, nustatymą, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai yra kelios paslaugų teikimo vietos skirtingose valstybėse narėse, vykdymo vieta iš principo reikia laikyti vietą, kuri užtikrina glaudžiausią sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, o šis glaudžiausias ryšys paprastai yra pagrindinėje paslaugų teikimo vietoje (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Wood Floor Solutions Andreas Domberger, C‑19/09, EU:C:2010:137, 33 punktą).
17 Dėl tos pačios nuostatos, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdė atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, Teisingumo Teismas, išanalizavęs paslaugas, kurios teikiamos vykdant iš vežimo oru sutarties kylančias prievoles, padarė išvadą, kad vienintelės vietos, kurios tiesiogiai susijusios su minėtomis paslaugomis, teikiamomis vykdant su tos sutarties dalyku susijusias prievoles, yra lėktuvo išvykimo ir atvykimo vietos (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 40 ir 41 punktus).
18 Remdamasis tuo, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad lėktuvo išvykimo vieta ir atvykimo vieta vienodai laikytinos pagrindinio paslaugų, kurios yra minėtos vežimo oru sutarties dalykas, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Rehder, C‑204/08, EU:C:2009:439, 43 ir 47 punktus).
19 Nagrinėjamu atveju reikia išnagrinėti, ar pagal prekių vežimo sutartį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, paslaugų teikimo vieta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies b punkto antrą įtrauką, užtikrinančia glaudų vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, reikia laikyti ne tik prekės pristatymo vietą, bet ir jos išsiuntimo vietą.
20 Šiuo klausimu, kaip savo išvados 50–53 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, reikia konstatuoti, kad pagal prekių vežimo sutartį prekių išsiuntimo vieta yra glaudžiai susijusi su esminėmis minėtos sutarties paslaugomis.
21 Iš tiesų, kai prekės yra gabenamos, būtent išsiuntimo vietoje vežėjas privalo suteikti svarbią išsiuntimo vietoje suderintos paslaugos dalį, t. y. priimti prekes, tinkamai jas pritvirtinti ir saugoti nuo pažeidimo.
22 Dėl netinkamo sutartinių prievolių, susijusių su prekės išsiuntimo vieta, kaip antai ir pareigos pritvirtinti krovinį, vykdymo gali būti netinkamai įvykdytos sutartinės prievolės vežimo paskirties vietoje.
23 Vadinasi, reikia konstatuoti, kad paslaugos teikimo vieta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalies b punkto antrą įtrauką, užtikrinančia glaudų vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo ryšį, reikia laikyti ne tik prekės pristatymo vietą, bet ir jo išsiuntimo vietą.
24 Ši išvada atitinka nuspėjamumo reikalavimą, nes sudaro sąlygas ir ieškovui, ir atsakovui nustatyti prekės išsiuntimo ir pristatymo vietos teismus (jie nurodyti vežimo sutartyje) kaip teismus, kuriuose gali būti pareikštas ieškinys (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Nickel & Goeldner Spedition, C‑157/13, EU:C:2014:2145, 41 punktą).
25 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad pagal sutartį dėl prekių vežimo tarp valstybių narių keliais etapais su sustojimais naudojant įvairių rūšių transportą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, ir prekės išsiuntimo vieta, ir jos pristatymo vieta yra vežimo paslaugos teikimo vieta, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antra įtrauka turi būti aiškinama taip, kad pagal sutartį dėl prekių vežimo tarp valstybių narių keliais etapais su sustojimais naudojant įvairių rūšių transportą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, ir prekės išsiuntimo vieta, ir jos pristatymo vieta yra vežimo paslaugos teikimo vieta, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.
Parašai.