TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. liepos 5 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Specialioji jurisdikcija – 5 straipsnio 3 punktas – Byla, susijusi su civilinės teisės pažeidimu, deliktu ar kvazideliktu – Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis – Žalos atsiradimo vieta ir vieta, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė – Prašymas atlyginti žalą, tariamai padarytą skirtingose valstybėse narėse įvykdytais antikonkurenciniais veiksmais – 5 straipsnio 5 punktas – Filialo veikla – Sąvoka“
Byloje C‑27/17
dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. sausio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
likviduojama AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“
prieš
VAS „Starptautiskā lidosta „Rīga““,
AS „Air Baltic Corporation“,
dalyvaujant:
AB „ŽIA Valda“,
AB „VA Reals“,
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Rosas, C. Toader (pranešėja), A. Prechal ir E. Jarašiūnas,
generalinis advokatas M. Bobek,
posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. lapkričio 16 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, atstovaujamos advokato R. Audzevičiaus,
– VAS „Starptautiskā lidosta „Rīga“ “, atstovaujamo advokatų R. Simaičio, M. Intos ir S. Novicka,
– AS „Air Baltic Corporation“, atstovaujamos advokatų R. Zaščiurinskaitės, D. Pāvila, D. Bublienės, I. Norkaus ir G. Kaminsko,
– AB „ŽIA Valda“ ir AB „VA Reals“, atstovaujamų advokato P. Dockos,
– Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir R. Dzikovič,
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos I. Kucina ir J. Davidoviča,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin, G. Meessen ir A. Steiblytės,
susipažinęs su 2018 m. vasario 28 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 ir 5 punktų išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant likviduojamos pagal Lietuvos teisę įsteigtos bendrovės AB „flyLAL‑Lithuanian Airlines“ (toliau – flyLAL) ir į bylą įstojusių šalių AB „ŽIA Valda“ ir AB „VA Reals“ ginčą su dviem pagal Latvijos teisę įsteigtomis bendrovėmis VAS „Starptautiskā lidosta „Rīga“ (toliau – Rygos oro uostas) ir AS „Air Baltic Corporation“ (toliau – Air Baltic) siekiant, kad Rygos oro uosto ir Air Baltic tariamai antikonkurenciniai veiksmai būtų pripažinti prieštaraujančiais SESV 101 ir 102 straipsniams ir kad šios bendrovės atlygintų jais padarytą žalą.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Briuselio konvencija
3 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (OL L 299, 1972, p. 32) su pakeitimais, padarytais vėlesnėmis konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos (toliau – Briuselio konvencija), 5 straipsnyje nustatyta:
„Susitariančiojoje valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui byla kitoje Susitariančiojoje valstybėje gali būti keliama:
<...>
3. dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ar kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisme;
<...>
5. dėl ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio padalinio veikla, byla gali būti iškelta jų buvimo vietos teismuose.“ (Neoficialus vertimas)
Reglamentas Nr. 44/2001
4 Reglamento Nr. 44/2001 11, 12 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
,,(11) Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriuose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio [asmens] buveinė, siekiant didesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijos prieštaravimų.
(12) Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.
<...>
(15) Siekiant harmoningai vykdyti teisingumą, reikia sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai. <...>“
5 Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalis, pagal kurią bendroji jurisdikcija suteikiama atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismams, suformuluota taip:
„Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“
6 Šio reglamento 5 straipsnyje numatyta:
„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:
<...>
3) civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, [teismuose];
<...>
5) ginčo, susijusio su filialo, agentūros arba kitokio įmonės padalinio veikl[a], gali būti nagrinėjam[a] vietos, kurioje veikia toks filialas, agentūra arba kitoks įmonės padalinys, teismuose.
<...>“
Lietuvos Respublikos teisė
7 Civilinio proceso kodekso 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Bendrovė flyLAL vykdė skrydžius, be kita ko, iš Vilniaus (Lietuva) oro uosto ir į jį.
9 2004 m. Latvijos oro vežėjas Air Baltic pradėjo vykdyti skrydžius į šį oro uostą ir iš jo, o dalis šių skrydžių buvo tomis pačiomis kryptimis, kuriomis skrydžius vykdė flyLAL.
10 flyLAL patyrus finansinių nuostolių, jai iškelta bankroto byla.
11 Manydama, kad Air Baltic, taikydama grobuonišką kainodarą tam tikriems maršrutams į Vilniaus oro uostą ir iš jo, kurie buvo finansuojami iš Rygos (Latvija) oro uosto Air Baltic naudai teikiamų oro uosto paslaugų mokesčio nuolaidų, išstūmė ją iš rinkos, 2008 m. rugpjūčio 22 d. flyLAL kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Rygos oro uostui ir bendrovei Air Baltic, kuriuo prašė priteisti 57 874 768,30 EUR žalos, tariamai padarytos antikonkurenciniais šių bendrovių veiksmais, atlyginimą. flyLAL taip pat nurodė, kad po to, kai ji buvo priversta pasitraukti iš rinkos, daugumą skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį Air Baltic nukreipė į Rygos tarptautinį oro uostą. flyLAL akcininkės ŽIA Valda ir VA Reals įstojo į pagrindinę bylą flyLAL pusėje.
12 Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Latvijas Republikas Konkurences padome (Latvijos Respublikos konkurencijos taryba) 2006 m. lapkričio 22 d. sprendime pripažino, kad nuo 2004 m. lapkričio 1 d. Rygos oro uosto taikyta nuolaidų sistema, pagal kurią numatytos iki 80 % nuolaidos dėl orlaivio pakilimo, nutūpimo ir apsaugos paslaugų, prieštarauja EB 82 straipsnio antros pastraipos c punktui (dabar – SESV 102 straipsnio antros pastraipos c punktas), ir įpareigojo jį nustoti taikyti šią praktiką. Šia nuolaidų sistema naudojosi dvi oro transporto bendrovės, kurių viena – Air Baltic.
13 2016 m. sausio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismas iš dalies tenkino flyLAL reikalavimus – priteisė iš Air Baltic 16 121 094 EUR nuostolių atlyginimo ir 6 % dydžio metines procesines palūkanas. Tačiau jis atmetė flyLAL ieškinį, kiek jis pareikštas Rygos oro uostui, taip pat ŽIA Valda ir VA Reals reikalavimus.
14 Kadangi Rygos oro uostas ir Air Baltic ginčijo Lietuvos teismų tarptautinę jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje, Vilniaus apygardos teismas tame sprendime pirmiausia nurodė, kad šį klausimą jau išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi.
15 Toje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Rygos oro uosto ir Air Baltic atskiruosius skundus dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Air Baltic ir Rygos oro uostui priklausantį nekilnojamąjį ir (arba) kilnojamąjį turtą ir turtines teises – ir pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčą pagrindinėje byloje pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 ir 5 punktus. Augstākās tiesas Senāts (Aukščiausiojo Teismo Senatas, Latvija) buvo pateiktas prašymas dėl minėtos nutarties pripažinimo ir vykdymo Latvijoje; nagrinėdamas šį prašymą, minėtas teismas pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą, o dėl to priimtas 2014 m. spalio 23 d. Sprendimas flyLAL-Lithuanian Airlines (C‑302/13, EU:C:2014:2319).
16 Tuomet Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 ir 5 punktus, nes, pirma, antikonkurenciniai veiksmai, kuriais padaryta žala flyLAL, be kita ko, „grobuoniškų“ kainų taikymas, skrydžių laikų derinimas, neteisėta reklama, tiesioginių skrydžių nutraukimas ir keleivių srauto nukreipimas į Rygos tarptautinį oro uostą, įvykdyti Lietuvoje ir, antra, Air Baltic veikė Lietuvoje per savo filialą.
17 Dėl 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo flyLAL, Rygos oro uostas ir Air Baltic, taip pat ŽIA Valda ir VA Reals pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – Lietuvos apeliaciniame teisme.
18 Šis teismas primena, kad iš 2014 m. spalio 23 d. Sprendimo flyLAL‑Lithuanian Airlines (C‑302/13, EU:C:2014:2319) matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje yra civilinio ir komercinio pobūdžio ir patenka į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo sritį. Vis dėlto jis tvirtina turįs abejonių dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 ir 5 punktų aiškinimo. Jis nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 782 straipsnį jam tenka pareiga šioje procedūros stadijoje patikrinti, ar jis turi jurisdikciją.
19 Dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalyje numatytos sąvokos „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priminęs Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kuria remiantis ši sąvoka apima ir vietą, kur atsirado žala, ir vietą, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė, teigia, pirma, kad kyla sunkumų nustatant veiksmo, kuris sukėlė žalą, vietą, nes veiksmai, kurie visi kartu ir kiekvienas atskirai galėjo sukelti žalos, buvo atlikti skirtingose valstybėse narėse, būtent Lietuvoje ir Latvijoje.
20 Šiuo atžvilgiu jis pažymi, kad neginčijama, jog Air Baltic buvo taikyta 80 % Rygos oro uosto teikiamų paslaugų kainos nuolaida. Ši nuolaidų sistema nagrinėta 2006 m. lapkričio 22 d. Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos sprendime, kuriame konstatuotas EB 82 straipsnio antros pastraipos c punkto (dabar – SESV 102 straipsnio antros pastraipos c punktas) pažeidimas. Anot atsakovių pagrindinėje byloje, šios nuolaidos buvo pagrįstos Latvijos valdžios institucijų priimtais teisės aktais ir jos įgyvendintos tik Latvijoje – visų pirma, jos taikytos, taip pat buvo teikiamos paslaugos Rygos oro uoste ir Air Baltic gavo naudos. Tačiau flyLAL teigia, kad ši nuolaidų sistema ne tik yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, bet ir yra grindžiama atsakovių pagrindinėje byloje antikonkurenciniu susitarimu, sudarytu pažeidžiant EB 81 straipsnį (dabar – SESV 101 straipsnis). Jos teigimu, dėl iš šio susitarimo gauto pelno ir taikomo kryžminio subsidijavimo Air Baltic galėjo vykdyti antikonkurencinius veiksmus Vilniaus oro uoste, įskaitant grobuoniškų kainų taikymą ir skrydžių laikų derinimo, neteisėtos reklamos ir tiesioginių skrydžių nutraukimo flyLAL pasitraukus iš atitinkamos rinkos operacijas. Todėl, jos nuomone, žala atsirado Lietuvoje.
21 Antra, dėl žalos atsiradimo vietos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia dėmesį į tai, kad flyLAL tariamai patirtą žalą sudaro 2004–2008 m. laikotarpiu skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį rinkoje negautos pajamos. Todėl šiam teismui kyla klausimas dėl šios žalos kvalifikavimo, taip pat dėl jos atsiradimo vietos, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl žalos, kurią sudaro tik finansiniai nuostoliai, kurią iliustruoja 1995 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Marinari (C‑364/93, EU:C:1995:289), 2004 m. birželio 10 d. Sprendimas Kronhofer (C‑168/02, EU:C:2004:364) ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimas Universal Music International Holding (C‑12/15, EU:C:2016:449).
22 Trečia, minėtam teismui kyla klausimas dėl sąvokos „filialo veikla“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktą, aiškinimo.
23 Šiuo atžvilgiu jis neabejoja, kad Air Baltic filialas Lietuvoje, kurio veikla yra tarptautinis keleivių, krovinių ir pašto gabenimas oru, atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas sąlygas, kad pagal šį straipsnį galėtų būti kvalifikuojamas kaip „filialas“. Jis taip pat pažymi, kad iš to filialo nuostatų matyti, jog jis turėjo teisę nustatyti Air Baltic skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį kainas. Vis dėlto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nėra duomenų, rodančių, kad filialas iš tiesų jas nustatydavo.
24 Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar Air Baltic filialo Lietuvoje veikla gali pateisinti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkto taikymą.
25 Šiomis aplinkybėmis Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 3 [punkto] sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ turi būti suprantama kaip neteisėto atsakovių susitarimo, pažeidžiančio Europos bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio [antros pastraipos] c dalį (SESV 102 straipsnio [antros pastraipos] c dalį), sudarymo vieta, ar veiksmų, kuriais iš tokio susitarimo gauta finansinė nauda panaudota taikant grobuonišką kainą (atliekant kryžminį subsidijavimą) konkuruojant su ieškove tose pačiose atitinkamose rinkose, atlikimo vieta?
2. Ar šioje byloje ieškovės žala (negautos pajamos), patirta dėl nurodytų atsakovių neteisėtų veiksmų, gali būti laikoma žala [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 3 [punkto] prasme?
3. Ar Air Baltic filialo Lietuvos Respublikoje veikla pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes laikytina filialo veikla, kaip ji suprantama pagal [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 5 [punktą]?“
Dėl prejudicinių klausimų
Pirminės pastabos
26 Siekiant atsakyti į klausimus, reikia priminti, kad tik nukrypstant nuo Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurią jurisdikcija priskiriama valstybės narės, kurios teritorijoje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismams, šio reglamento II skyriaus 2 skirsnyje numatyti tam tikri specialiosios jurisdikcijos priskyrimo atvejai, tarp kurių yra ir nustatytieji minėto reglamento 5 straipsnio 3 ir 5 punktuose. Kadangi tiek vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismų jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, tiek filialo, atstovybės arba kitokio padalinio buvimo vietos teismų jurisdikcija dėl ieškinių, susijusių su jų veikla, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 5 straipsnio 5 punktą, grindžiama specialiosios jurisdikcijos taisyklėmis, jos turi būti aiškinamos savarankiškai ir siaurai, o tai neleidžia įtraukti daugiau atvejų, nei aiškiai numatyta tame reglamente (šiuo klausimu dėl filialo veiklos žr. 1978 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Somafer, 33/78, EU:C:1978:205, 7 ir 8 punktus; dėl deliktinės atsakomybės žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
27 Remiantis suformuota jurisprudencija, minėto reglamento 5 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės yra pagrįstos itin glaudžia sąsaja tarp ginčo ir teismų, kuriems gali tekti jį nagrinėti, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą pastariesiems dėl gero teisingumo administravimo ir veiksmingo proceso organizavimo priežasčių (šiuo klausimu dėl filialo veiklos žr. 1978 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Somafer, 33/78, EU:C:1978:205, 7 punktą ir 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo Lloyd's Register of Shipping, C‑439/93, EU:C:1995:104, 21 punktą; dėl deliktinės atsakomybės žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 26 punktą ir 2017 m. spalio 17 d. Sprendimo Bolagsupplysningen ir Ilsjan, C‑194/16, EU:C:2017:766, 26 punktą).
28 Kiek tai konkrečiai susiję su Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte esančia sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, remiantis suformuota jurisprudencija, ši formuluotė reiškia ir vietą, kurioje žala atsirado, ir vietą, kurioje atsirado šią žalą lėmusi aplinkybė, todėl ieškinys atsakovui ieškovo nuožiūra gali būti pareikštas vienos iš šių dviejų vietų teisme (žr., be kita ko, 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Wintersteiger, C‑523/10, EU:C:2012:220, 19 punktą; 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 45 punktą ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Į pateiktus klausimus reikia atsakyti atsižvelgiant į minėtus aspektus.
Dėl antrojo klausimo
30 Antruoju klausimu, kuris nagrinėtinas pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nuo šių veiksmų nukentėjusios šalies nurodomos negautos pajamos gali būti žala, kuria galima pagrįsti „vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, valstybės narės teismų jurisdikciją. Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo tokios žalos atsiradimą, remiantis šio sprendimo 28 punkte priminta jurisprudencija, šį klausimą reikia suprasti kaip susijusį, be kita ko, su žalos atsiradimo vietos nustatymu.
31 Kaip generalinis advokatas priminė išvados 37 punkte, reikia atskirti pradinę žalą, tiesiogiai susijusią su žalą lėmusia aplinkybe, kurios atsiradimo vieta galėtų pateisinti jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, nuo paskesnių neigiamų padarinių, kuriais negali būti pagrįstas jurisdikcijos suteikimas pagal šią nuostatą.
32 Šiuo klausimu 1995 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Marinari (C‑364/93, EU:C:1995:289) 14 ir 15 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvokos „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ negalima aiškinti plačiai – taip, kad ji apimtų visas vietas, kuriose galima patirti neigiamus veiksmo, kuriuo faktiškai jau padaryta žala kitoje vietoje, padarinius. Todėl jis nurodė, kad šios sąvokos negalima aiškinti kaip apimančios vietą, kurioje, kaip teigia nukentėjusysis, jis patyrė turtinę žalą, atsiradusią dėl pradinės žalos, kuri atsirado ir kurią jis patyrė kitoje valstybėje.
33 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pirma, ar negautas pajamas, kaip nurodomos flyLAL, galima laikyti „pradine žala“, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją, ar tai tik paskesnė finansinė žala, kuria viena negalima pagrįsti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymo.
34 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, taip pat atsižvelgiant į faktinių aplinkybių vertinimą, kurį turės atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, flyLAL nurodomas negautas pajamas sudaro nuostoliai, kuriuos ji tariamai patyrė dėl to, kad buvo sudėtinga pelningai vykdyti skrydžius iš Vilniaus oro uosto ir į jį po to, kai Air Baltic pradėjo taikyti grobuoniškas kainas; šios kainos buvo finansuojamos iš oro uosto mokesčių nuolaidų, kuriomis Air Baltic anksčiau pasinaudojo sudariusi antikonkurencinį susitarimą su Rygos oro uostu. Šiuo atveju, kaip per teismo posėdį nurodė flyLAL, kalbama būtent apie skrydžių maršrutais iš Vilniaus oro uosto ir į jį, kuriems turėjo įtakos šie veiksmai, pardavimų sumažėjimą.
35 Nagrinėdamas tariamą draudimo perparduoti už pasirinktinės distribucijos tinklo ribų pažeidimą, padarytą interneto svetainėse siūlant šiame tinkle parduodamus produktus, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad pardavimo apimties sumažėjimas ir dėl to įgaliotojo platintojo negautas pelnas yra žala, kuria galima grįsti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Concurrence, C‑618/15, EU:C:2016:976, 33 ir 35 punktus).
36 Taip pat reikia konstatuoti, kad negautos pajamos, kurias sudaro, be kita ko, dėl SESV 101 ir 102 straipsniams prieštaraujančių antikonkurencinių veiksmų tariamai sumažėję pardavimai, gali būti laikomos „žala“ pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, kuria iš principo galima pagrįsti valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismų jurisdikciją.
37 Antra, antrasis klausimas susijęs su tokios žalos padarymo vietos nustatymu.
38 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, pirma, kad atsakovių pagrindinėje byloje tariamai antikonkurenciniai veiksmai buvo susiję su skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį rinka ir, pasak flyLAL, lėmė konkurencijos iškraipymą šioje rinkoje. Antra, tokiais veiksmais padaryta žala flyLAL.
39 Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su oro transporto bendrovės patirtais nuostoliais dėl skrydžių iš valstybės narės, kurioje ši bendrovė įsteigta, sostinės ir į ją, labiausiai paveikta rinka turi būti laikoma tos valstybės narės, kurioje, tikėtina, ši bendrovė vykdo pagrindinę su šiais skrydžiais susijusios pardavimo veiklos dalį, t. y. Lietuvos, rinka.
40 Kai antikonkurencinių veiksmų paveikta rinka yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje tariamai atsirado nurodoma žala, reikia konstatuoti, kad žalos atsiradimo vieta pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą yra šioje valstybėje narėje. Šis sprendimas, grindžiamas šių dviejų elementų sutaptimi, iš tiesų atitinka jurisdikcijos taisyklėmis siekiamus artimumo ir nuspėjamumo tikslus, nes, viena vertus, valstybės narės, kurioje yra paveikta rinka, teismai geriausiai gali išnagrinėti tokius ieškinius dėl žalos atlyginimo ir, kita vertus, antikonkurencinius veiksmus vykdantis ūkio subjektas gali pagrįstai tikėtis, kad jam byla bus iškelta vietos, kurioje jo veiksmai iškraipė sąžiningos konkurencijos taisykles, teismuose.
41 Be to, kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 52 punkte, toks žalos atsiradimo vietos nustatymas atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) (OL L 199, 2007, p. 40) 7 konstatuojamojoje dalyje numatytus suderinamumo reikalavimus, nes, remiantis to paties reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktu, kai reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas konkurencijos teise, taikytina teisė turėtų būti šalies, kurios rinka yra arba gali būti paveikta.
42 Kadangi ginčas pagrindinėje byloje yra susijęs su keliais atsakovais, reikia, be kita ko, priminti, kad šis jurisdikcijos pagrindas taip pat taikytinas, kai žala padaryta kelių asmenų, atsižvelgiant į tai, kad remiantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktu gali būti nustatyta, kad dėl visų tariamai atsakingų asmenų jurisdikciją turi vietos, kurioje atsirado nurodoma žala, teismas, su sąlyga, kad ji atsirado teismo, į kurį kreiptasi, veiklos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Hi Hotel HCF, C‑387/12, EU:C:2014:215, 40 punktą).
43 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, be kita ko, reiškia dėl pardavimų sumažėjimo negautų pajamų vietą, tai yra šių veiksmų paveiktos rinkos, kurioje nukentėjusioji šalis tvirtina patyrusi šį pardavimų sumažėjimą, vietą.
Dėl pirmojo klausimo
44 Nors pirmasis klausimas, vadovaujantis jo formuluote, susijęs su grobuoniškų kainų taikymu, priskiriamu SESV 102 straipsniui, jis taip pat susijęs su prieš tai sudarytu antikonkurenciniu susitarimu, prieštaraujančiu SESV 101 straipsniui.
45 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ gali būti suprantama kaip SESV 101 straipsniui prieštaraujančio antikonkurencinio susitarimo sudarymo vieta arba kaip vieta, kurioje atlikti veiksmai, kuriais panaudota iš tokio susitarimo gauta finansinė nauda, be kita ko, taikant grobuoniškas kainas, o tai reiškia SESV 102 straipsnyje nurodytą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
46 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą ieškovui suteikiama teisė kreiptis į vietos, kurioje atsirado žala, teismą arba į vietos, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, teismą, taigi pagal tą teisės nuostatą galima kreiptis į teismą remiantis vienu iš šių dviejų jurisdikcijos pagrindų.
47 Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjama grandinė įvykių, kurių kiekvienas atskirai galėtų būti nurodytą „žalą lėmusi aplinkybė“, tačiau taip pat išlieka tikimybė, kad žala galėjo atsirasti dėl jų tarpusavio sąveikos. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, pirma, antikonkurencinius veiksmus, kuriais Rygos oro uostas suteikė Air Baltic lengvatinių nuolaidų dėl orlaivio pakilimo, nutūpimo ir apsaugos paslaugų ir taip sustiprino jos dominuojančią padėtį skrydžių į tarptautinį Rygos oro uostą ir iš jo rinkoje, ir tariamai šiuo tikslu šio oro uosto ir Air Baltic sudarytą antikonkurencinį susitarimą ir, antra, veiksmus, kuriais panaudota iš tokio susitarimo gauta finansinė nauda, be kita ko, Air Baltic taikant grobuoniškas kainas tam tikriems skrydžiams iš Vilniaus oro uosto ir į jį. Kadangi pagrindinėje byloje teigiama, kad buvo neteisėtas susitarimas pagal SESV 101 straipsnį, grobuoniškų kainų taikymas galėtų būti tiesiog šio susitarimo įgyvendinimas arba sudaryti savo ruožtu atskirą SESV 102 straipsnio pažeidimą.
48 Taigi šiomis itin sudėtingomis aplinkybėmis konkretus žalą lėmusios aplinkybės nustatymas priklauso, be kita ko, nuo to, ar nurodomi antikonkurenciniai veiksmai yra antikonkurencinis susitarimas pagal SESV 101 straipsnį ir (arba) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pagal SESV 102 straipsnį.
49 Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių dėl ryšio tarp įvairių nagrinėjamų antikonkurencinių veiksmų šioje byloje vertinimą, kurį turės atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikia pažymėti, kad jei iš pagrindinės bylos faktinių aplinkybių paaiškės, jog nurodomą žalą lėmusi aplinkybė yra antikonkurencinis susitarimas, tariamai sudarytas pažeidžiant SESV 101 straipsnį, jurisdikcija nagrinėti juo tariamai padarytos žalos atlyginimo klausimą kaip „vietos, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė“, teismui ir dėl visų šio susitarimo sudarytojų, gali būti priskirta pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą vietos, kur šis susitarimas buvo galutinai sudarytas, teismui (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 50 punktą). Tokiu atveju tariamo antikonkurencinio susitarimo sudarymo vieta galėtų būti Latvija.
50 Taip turėtų būti nuspręsta ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Air Baltic taikytos grobuoniškos kainos tam tikriems skrydžiams iš Vilniaus oro uosto ir į jį buvo tik šio susitarimo įgyvendinimo veiksmai.
51 Tačiau jei grobuoniškų kainų taikymas būtų atskiras SESV 102 straipsnio pažeidimas, jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą turėtų tos vietos, kur atitinkami antikonkurenciniai veiksmai buvo įgyvendinti, teismas.
52 Iš tiesų, kitaip nei žalos, atsiradusios dėl neteisėto įvairių dalyvių kartelio, atveju, žalą lėmusi aplinkybė, kai piktnaudžiauta dominuojančia padėtimi, grindžiama ne susitarimu, o piktnaudžiavimo įgyvendinimu, t. y. dominuojančios įmonės veiksmais, skirtais jam praktiškai įgyvendinti, visų pirma atitinkamoje rinkoje siūlant ir taikant grobuoniškas kainas.
53 Jeigu įvykiai pagrindinėje byloje buvo dalis bendros strategijos, kuria siekta išstumti flyLAL iš skrydžių iš Vilniaus oro uosto ir į jį rinkos, ir visi jie prisidėjo prie nurodytos žalos padarymo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi pagrindinėje byloje nagrinėjamoje įvykių grandinėje nustatyti įvykį, kuris itin svarbus įgyvendinant tokią strategiją.
54 Ši analizė atliekama tik tam, kad būtų nustatyti susiejimo su teismo valstybe veiksniai, pateisinantys jo jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą (2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 44 punktas), ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu turi atlikti tik prima facie vertinimą, nenagrinėdamas bylos iš esmės, nes, kaip generalinis advokatas iš esmės nurodė išvados 89–92 punktuose, civilinės deliktinės atsakomybės elementai, įskaitant žalą sukėlusį įvykį, nustatomi pagal taikytiną nacionalinę teisę.
55 Požiūris, kad susiejimo veiksnį reikia nustatyti remiantis nacionalinėje materialinėje teisėje įtvirtintais vertinimo kriterijais, prieštarautų teisinio saugumo tikslui, nes, atsižvelgiant į taikytiną teisę, asmens veiksmai, atlikti kitoje valstybėje narėje nei teismo, į kurį kreiptasi, valstybė, galėtų būti vertinami, siekiant priskirti jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, kaip žalą lėmusi aplinkybė arba ne (2013 m. gegužės 16 d. Sprendimo Melzer, C‑228/11, EU:C:2013:305, 35 punktas).
56 Kaip generalinis advokatas pažymėjo išvados 96 punkte, pasirinkus konkretų įvykį kaip svarbų nustatant jurisdikciją, būtų užkirstas kelias jurisdikciją priskirti keliems teismams. Tai atitinka 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą specialųjį jurisdikcijos pobūdį ir būtinybę ją aiškinti siaurai, taip pagerinant jos nuspėjamumą.
57 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ gali būti suprantama kaip SESV 101 straipsniui prieštaraujančio antikonkurencinio susitarimo sudarymo vieta arba kaip vieta, kurioje buvo siūlomos ir taikomos grobuoniškos kainos, jeigu ši veikla yra SESV 102 straipsnio pažeidimas.
Dėl trečiojo klausimo
58 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip turėtų būti aiškinama „ginčo, susijusio su filialo <...> veikla“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktą, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje.
59 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas išskyrė du kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar su filialo veikla susijęs ieškinys sietinas su tam tikra valstybe nare. Pirma, sąvoka „filialas“ reiškia, kad egzistuoja veiklos centras, kuris yra pastovaus pobūdžio pagrindinės įstaigos pratęsimas. Šis centras turi turėti vadovybę ir materialinių išteklių, kad galėtų derėtis su trečiosiomis šalimis ir joms nereiktų tiesiogiai kreiptis į pagrindinę įmonę. Antra, ginčas turi būti susijęs arba su veiksmais, susijusiais su šio filialo veikla, arba su jo prisiimtais įsipareigojimais pagrindinės įmonės vardu, kai šie įsipareigojimai turi būti įvykdyti valstybėje, kurioje yra šis filialas (šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Mahamdia, C‑154/11, EU:C:2012:491,48 punktą).
60 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, neabejotina, kad šioje byloje dėl pirmojo kriterijaus jurisprudencijoje nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Šiam teismui kyla klausimas tik nagrinėjant antrąjį kriterijų: ar ginčas pagrindinėje byloje susijęs su Air Baltic Lietuvoje turimo filialo „veikla“.
61 Šiuo klausimu minėtas teismas nurodo, kad nors, vadovaujantis šio filialo nuostatais, filialui buvo suteikta teisė užmegzti ekonominius santykius su trečiaisiais asmenimis ir, visų pirma, nustatyti savo paslaugų kainas, nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų nustatydavo skrydžių kainas pagrindinėje byloje aptariamose skrydžių rinkose. Be to, jis nerengė atskiros nuo pagrindinės bendrovės finansinės atskaitomybės.
62 Kadangi Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžianti nukrypti nuo jo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios jurisdikcijos taisyklės, kaip priminta šio sprendimo 26 punkte, jis turi būti aiškinamas siaurai.
63 Todėl, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 137 ir 142 punktuose, kad civilinės teisės pažeidimais grindžiamuose ieškiniuose ginčas būtų susijęs su filialo veikla, filialas turi iš tikrųjų dalyvauti atliekant kai kuriuos iš civilinės teisės pažeidimą sudarančių veiksmų.
64 Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti galimą Air Baltic filialo vaidmenį vykdant tariamus antikonkurencinius veiksmus. Atsižvelgiant į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytus duomenis, jis turėtų, be kita ko, ištirti, ar šio filialo vykdytą veiklą sudarė tariamų grobuoniškų kainų siūlymas ir taikymas ir ar šis dalyvavimas tariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veikloje buvo pakankamai reikšmingas, kad galėtų būti laikomas glaudžiai susijusiu su ginču pagrindinėje byloje.
65 Dėl aplinkybės, kad Air Baltic filialas nerengė atskirų nuo pagrindinės bendrovės apskaitos dokumentų, pažymėtina, kad tai nėra reikšmingas kriterijus nustatant, ar šis filialas iš tikrųjų dalyvavo grobuoniškų kainų taikymo veikloje, kurios vykdymu flyLAL kaltina Air Baltic.
66 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „ginčas, susijęs su filialo veikla“ apima ieškinį dėl piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi taikant grobuoniškas kainas tariamai padarytos žalos atlyginimo, kai dominuojančią padėtį užimančios įmonės filialas iš tikrųjų ir reikšmingai dalyvavo piktnaudžiavimo veikloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, be kita ko, reiškia dėl pardavimų sumažėjimo negautų pajamų vietą, tai yra šių veiksmų paveiktos rinkos, kurioje nukentėjusioji šalis tvirtina patyrusi šį pardavimų sumažėjimą, vietą.
2. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad, nagrinėjant ieškinį dėl antikonkurenciniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, sąvoka „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ gali būti suprantama kaip SESV 101 straipsniui prieštaraujančio antikonkurencinio susitarimo sudarymo vieta arba kaip vieta, kurioje buvo siūlomos ir taikomos grobuoniškos kainos, jeigu ši veikla yra SESV 102 straipsnio pažeidimas.
3. Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „ginčas, susijęs su filialo veikla“ apima ieškinį dėl piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi taikant grobuoniškas kainas tariamai padarytos žalos atlyginimo, kai dominuojančią padėtį užimančios įmonės filialas iš tikrųjų ir reikšmingai dalyvavo piktnaudžiavimo veikloje.
Paskelbta 2018 m. liepos 5 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge
Kancleris | | Antrosios kolegijos pirmininkas |
A. Calot Escobar | | M. Ilešič |