Language of document : ECLI:EU:C:2012:161

GENERALINIO ADVOKATO

YVES BOT IŠVADA,

pateikta 2012 m. kovo 22 d.(1)

Byla C‑12/11

Denise McDonagh

prieš

Ryanair Ltd

(Dublin Metropolitan District Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Oro transportas – Kompensavimas ir pagalba keleiviams atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju – „Ypatingų aplinkybių“ sąvoka pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 – Oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui“





1.        Nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma patikslinti pareigos rūpintis keleiviais, tenkančios oro vežėjams pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsnius, apimtį(2).

2.        Iš tiesų Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad atšaukus skrydį oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal reglamento 9 straipsnį. Oro vežėjas privalo įvykdyti šią pareigą, net jei skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių.

3.        Ši byla susijusi su 2010 m. kovo–gegužės mėn. Islandijoje įvykusiu Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimu, dėl kurio buvo uždaryta oro erdvė ir atšaukta daugiau kaip 100 000 skrydžių, turėjusių poveikio beveik 10 milijonų oro transporto keleivių.

4.        Ši byla iš esmės susijusi su klausimu, ar oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos rūpintis keleiviais, kai skrydis buvo atšauktas dėl oro erdvės uždarymo išsiveržus ugnikalniui. Kitaip tariant, ar Reglamente Nr. 261/2004 pavartota sąvoka „ypatingos aplinkybės“ apima tokį įvykį, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui, dėl kurio oro vežėjams kyla pareiga rūpintis keleiviais, kurių skrydis atšauktas, pagal šio reglamento 5 ir 9 straipsnius, ar toks įvykis yra dar ypatingesnis nei ypatinga aplinkybė, todėl atleidžia oro vežėją nuo tokios pareigos?

5.        Be to, Dublin Metropolitan District Court (Airija) klausia, ar šiose nuostatose numatyta pareiga rūpintis yra ribota laiko ar finansų atžvilgiu, kai skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, jis klausia, ar minėtos nuostatos negalioja dėl to, kad jos prieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams, 1999 m. gruodžio 9 d. Monrealyje pasirašytoje Konvencijoje dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru transporto taisyklių suvienodinimo(3) įtvirtintam „reikiamos [teisingos] interesų pusiausvyros“ principui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 bei 17 straipsniams(4).

6.        Šioje išvadoje bus paaiškintos priežastys, dėl kurių manau, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad aplinkybės, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui, yra ypatingos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

7.        Paskui nurodysiu, kodėl manau, kad šiose nuostatose nėra numatytas nei implicitinis atleidimas nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, nei implicitinis jos apribojimas, ir kodėl tokia išvada nepaneigia minėtų nuostatų galiojimo.

I –    Teisinis pagrindas

A –    Tarptautinės teisės aktai

8.        Monrealio konvencija Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta Sprendimu 2001/539/EB(5) ir įsigaliojo Europos Sąjungoje 2004 m. birželio 28 d.

9.        Monrealio konvencijos preambulės trečioje ir penktoje pastraipose nurodyta:

„Pripažindamos būtinybę užtikrinti tarptautinio vežimo oru vartotojų interesų apsaugą ir teisingos kompensacijos, paremtos restitucijos principu, būtinybę;

<…>

„Įsitikinusios, kad bendri valstybių veiksmai, skirti tolesniam tam tikrų tarptautinį vežimą oru reglamentuojančių taisyklių derinimui ir sisteminimui, pasitelkiant naują Konvenciją, yra tinkamiausias būdas reikiamai [teisingai] interesų pusiausvyrai pasiekti.“

B –    Sąjungos teisės aktai

10.      Reglamento Nr. 261/2004 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Bendrijos veiksmais oro transporto srityje, be kita ko, turėtų būti siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį.

11.      Šio reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

12.      Reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta:

„1.      Atšaukus skrydį:

<…>

b)      oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, taip pat nukreipimo kitu maršrutu atveju, jei pagrįstai tikimasi, kad naujojo skrydžio išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po atšaukto skrydžio planuoto išvykimo, – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;

c)      atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį <…>“

3.      Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<…>“

13.      Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje įtvirtinta:

„1.      Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams nemokamai pasiūloma:

a)      maistas ir gaivinamieji gėrimai, atsižvelgiant į laukimo laiką;

b)      apgyvendinimas viešbutyje tais atvejais:

–      kai būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų, arba

–      kai būtina pasilikti ilgiau nei buvo numatęs keleivis;

c)      transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal.

2.      Be to, keleiviams pasiūloma du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.

3.      Taikant šį straipsnį, skrydį vykdantis oro vežėjas skiria daug dėmesio riboto judrumo asmenų ir juos lydinčių asmenų, taip pat vaikų, kurie vyksta be suaugusiųjų, poreikiams patenkinti.“

II – Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės

14.      2010 m. kovo 20 d. Islandijoje išsiveržė Eyjafjallajökull ugnikalnis. 2010 m. balandžio 14 d. jis pasiekė sprogimo stadiją ir 2010 m. balandžio 15 d. dėl pavojaus, kurį kėlė šio išsiveržimo sukelti vulkaninių pelenų debesys, buvo uždaryta kelių valstybių narių oro erdvė.

15.      Nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. aviacijos reguliavimo institucijos uždarė beveik visos Šiaurės Europos oro erdvę, įskaitant, be kita ko, Airijos ir Didžiosios Britanijos oro erdves. Iki pat 2010 m. gegužės 17 d. nereguliariai ir su pertraukomis buvo uždaryta kelių ES valstybių narių, į kurias ir iš kurių oro bendrovė Ryanair Ltd.(6) vykdė skrydžius, oro erdvė.

16.      Dėl tokio oro erdvės uždarymo vien nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki 21 d. oro transporto bendrovės buvo priverstos atšaukti apie 100 000 skrydžių ir per šį laikotarpį neišvyko apie 10 milijonų keleivių.

17.      Kiek tai susiję su Ryanair, dėl vulkaninių pelenų debesų ji turėjo atšaukti apie 9 500 skrydžių, dėl ko nepervežta apie 1,4 milijonų keleivių. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Ryanair buvo pasirengusi teikti paslaugas savo keleiviams, tačiau jai nebuvo leista to daryti dėl minėto oro erdvės uždarymo.

18.      Commission for Aviation Regulation in Ireland (Airijos aviacijos reguliavimo komisija) nurodė, kad Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas ir dėl jo uždaryta oro erdvė yra ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą 261/2004. Todėl, kaip numatyta šio reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti, neturi teisės reikalauti kompensacijos pagal reglamento 7 straipsnį.

19.      D. McDonagh yra viena iš keleivių, kurių skrydis buvo atšauktas dėl ugnikalnio išsiveržimo. Ji nusipirko Ryanair lėktuvo bilietą 2010 m. balandžio 17 d. skrydžiui iš Faro į Dubliną.

20.      Dėl uždarytos oro erdvės jos skrydis atšauktas išvykimo dieną. Skrydžiai tarp Airijos ir kontinentinės Europos buvo atnaujinti tik 2010 m. balandžio 22 d. Galiausiai D. McDonagh galėjo grįžti į Airiją 2010 m. balandžio 24 d.

21.      2010 m. balandžio 17–24 d. Ryanair nepasirūpino D. McDonagh taip, kaip numatyta Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje. Ji mano, kad Ryanair privalo sumokėti jai kompensaciją ar atlyginti 1 129,41 eurų nuostolius, kuriuos sudaro jos išlaidos maistui, gaiviesiems gėrimams, apsigyvenimas ir transportas. Todėl ji pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

III – Prejudiciniai klausimai

22.      Dublin Metropolitan District Court turi abejonių dėl Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsnio aiškinimo ir šių nuostatų galiojimo. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar tokios aplinkybės, kaip antai Europos oro erdvės uždarymas išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui Islandijoje, dėl ko daug kur ir ilgai buvo sutrikdytos kelionės oro transportu, yra daugiau nei „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą 261/2004?

2.      Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar šiomis aplinkybėmis netaikoma su [šio reglamento] 5 ir 9 straipsniuose numatyta pareiga rūpintis susijusi atsakomybė?

3.      Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar [minėto reglamento] 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes jais pažeidžiami proporcingumo bei nediskriminavimo principai, Monrealio konvencijoje įtvirtintas „reikiamos [teisingos] interesų pusiausvyros“ principas ir <…> Chartijos 16 bei 17 straipsniai?

4.      Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 ir 9 straipsniuose įtvirtinta pareiga rūpintis turi būti aiškinama lyg ji turėtų implicitines ribas, pavyzdžiui, galiojimo laiko ir (arba) pinigų atžvilgiu, kai skrydis atšaukiamas dėl „ypatingų aplinkybių“?

5.      Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar [šio reglamento] 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes prieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams, Monrealio konvencijoje įtvirtintam „reikiamos [teisingos] interesų pusiausvyros“ principui ir <…> Chartijos 16 bei 17 straipsniams?“

IV – Analizė

23.      Pirmiausia pirmuoju ir antruoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsnius reikia aiškinti taip, kad tokios aplinkybės, kaip antai Europos oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui, yra daugiau nei „ypatingos aplinkybės“, todėl oro transporto bendrovei netaikoma pareiga rūpintis keleiviais, kurių skrydis dėl šio uždarymo buvo atšauktas.

24.      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tuo atveju, jei minėtas uždarymas yra už ypatingas aplinkybes ypatingesnė aplinkybė, tačiau tai neatleidžia oro transporto bendrovės nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas, šio reglamento 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes jais pažeidžiami proporcingumo bei nediskriminavimo principai, Monrealio konvencijoje įtvirtintas „reikiamos interesų pusiausvyros“ principas ir Chartijos 16 bei 17 straipsniai.

25.      Paskui ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo nuspręsti, ar minėto reglamento 5 ir 9 straipsniams būdingos implicitinės pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas dėl „ypatingų aplinkybių“, ribos, pavyzdžiui, galiojimo laiko ir (arba) pinigų atžvilgiu.

26.      Jei taip nėra, penktuoju klausimu jis klausia, ar šios nuostatos negalioja, nes prieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams, Monrealio konvencijoje įtvirtintam „reikiamos [teisingos] interesų pusiausvyros“ principui ir <…> Chartijos 16 bei 17 straipsniams.

A –    Dėl pirmojo–trečiojo klausimų

27.      Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog skrydį vykdantis oro vežėjas privalo rūpintis keleiviu, kurio skrydis buvo atšauktas. Kitaip nei šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta pareiga išmokėti kompensaciją, pareiga rūpintis šiuo keleiviu kyla ir tuomet, kai skrydis yra atšauktas dėl „ypatingų aplinkybių“(7).

28.      Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tokios aplinkybės, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus Eyjafjallajökull ugnikalniui, nėra ypatingesnės nei ypatingos aplinkybės, todėl skrydį vykdantis oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis dėl šio uždarymo buvo atšauktas.

29.      Aš taip nemanau. Atvirkščiai, mano nuomone, sąvoka „ypatingos aplinkybės“ taip pat apima visus išimtinius įvykius, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų būtinų priemonių.

30.      Šios sąvokos apibrėžimo Reglamente Nr. 261/2004 nėra. Jo 14 konstatuojamojoje dalyje pateikti tik keli įvykių, kurie gali būti laikomi ypatingomis aplinkybėmis, informacinio pobūdžio(8) pavyzdžiai, būtent politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

31.      Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, sąvokų, kurių apibrėžimo nepateikia Sąjungos teisė, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, tuo pačiu metu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jos pavartotos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus. Be to, jeigu šios sąvokos įtvirtintos nuostatoje, kuri laikoma tam tikro principo išimtimi, konkrečiai kalbant, Sąjungos vartotojų apsaugos teisės normų išimtimi, jos turi būti aiškinamos siaurai(9).

32.      Bendrinėje kalboje žodis „ypatingas“ apibrėžiamas kaip kažkas, kas vyksta ne pagal bendrąją tvarką, yra nenormalu, išskirtina ir neįprasta. Mano nuomone, šio termino pasirinkimas aiškiai parodo Sąjungos teisės aktų leidėjo norą „ypatingų aplinkybių“ sąvoka apibūdinti visas aplinkybes, kurių oro vežėjas nekontroliuoja. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Wallentin-Hermann nusprendė, kad ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardytieji šio reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurio šis vežėjas neturi galimybių realiai valdyti dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių(10).

33.      Beje, pažymėsiu, kad rengdamas Reglamentą Nr. 261/2004 Sąjungos teisės aktų leidėjas iš pradžių vartojo ne „ypatingų aplinkybių“, o force majeure sąvoką(11), paprastai vartojamą kvalifikuojant įvykius, kuriems žmogus neturi įtakos, nes jie yra nenuspėjami, neišvengiami ir susiję su jį supančiu pasauliu.

34.      Mano nuomone, šie faktai parodo Sąjungos teisės aktų leidėjo norą sąvoka „ypatingos aplinkybės“ apibūdinti visas aplinkybes, kurių oro vežėjas nekontroliuoja, nesvarbu, koks šių aplinkybių pobūdis ar dydis. Todėl manau, kad nėra aplinkybių rūšies, kaip antai siūlomos Ryanair, kuri būtų ypatingesnė nei „ypatingos aplinkybės“. Manytina, kad įvykis, kaip antai Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas, yra ypatinga aplinkybė, kaip ji suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl oro vežėjui kyla pareiga rūpintis dėl šio išsiveržimo atšauktų skrydžių keleiviais.

35.      Be to, kadangi šio reglamento 5 ir 9 straipsnių redakcija yra aiški, o materialusis pagrindas – skirtingas, nepakeitus jų teksto negalima sukurti atskiros „labai ypatingų“ įvykių kategorijos, kuri atleistų oro vežėją nuo visų jo prievolių.

36.      Tokią analizę, manau, patvirtina minėto reglamento tikslas ir šių straipsnių kontekstas.

37.      Kaip Teisingumo Teismas priminė 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendime Sturgeon ir kt.(12), iš šio reglamento 1–4 konstatuojamųjų dalių, ypač jo 2 konstatuojamosios dalies, aišku, kad juo siekiama užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas ar atidėjimas, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos(13).

38.      Todėl oro vežėjo pareiga pasirūpinti keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas, būtent pasiūlyti jiems gaivinamųjų gėrimų, maisto, apgyvendinimą arba aprūpinti ryšio su trečiaisiais asmenimis priemonėmis, siekiama vietoje patenkinti neatidėliotinus keleivių poreikius, nesvarbu, kokia yra skrydžio atšaukimo priežastis(14), ir pagerinti šių keleivių interesų apsaugą(15).

39.      Šios pareigos rūpintis raison d'être pagal savo pobūdį ir siekiamą tikslą skiriasi nuo pareigos išmokėti kompensaciją, oro vežėjui tenkančios, kai jis laiku neįspėja keleivių apie atitinkamo skrydžio atšaukimą, raison d'être.

40.      Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 7 straipsnį mokamos kompensacijos tikslas – ištaisyti visiems keleiviams beveik tapačią žalą, kurią sukėlė atšauktas skrydis ir kurią sudaro prarastas laikas, ir už kurią dėl laiko negrįžtamumo galima tik išmokėti kompensaciją(16). Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai siekė paskatinti oro vežėjus iš anksto pranešti atitinkamo skrydžio keleiviams apie atšaukimą, kad šie išvengtų bet kokių sunkumų ir nemalonumų, taip pat galėtų laiku įgyvendinti savo planus(17). Oro vežėjas gali būti atleistas nuo tokios pareigos tik jei skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, nes Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog tokiu atveju jis neatsako už skrydžio atšaukimą(18).

41.      Visai kitoks yra Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnyje numatytos pareigos rūpintis raison d'être. Šio rūpinimosi siūlant maistą, gaivinamuosius gėrimus, o prireikus apgyvendinimą tikslas – leisti keleiviams tęsti kelionę patenkinamomis sąlygomis ir išvengti situacijos, kuomet laukiant nukreipimo kitu maršrutu ar ieškant kito sprendimo jie būtų palikti likimo valiai.

42.      Taigi rūpinimasis – tai oro transporto keleiviams, kurie, kaip laikoma, tokiomis aplinkybėmis yra ypač pažeidžiami, teikiama pagalba. Ši pagalba yra juo labiau būtina, kai keleiviai dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių įstringa oro uoste.

43.      Būtent todėl, mano nuomone, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad, kitaip nei oro vežėjui tenkanti pareiga išmokėti kompensaciją, kuri neatsiranda, jei vežėjas įrodo, kad skrydis buvo atšauktas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, kurių nebuvo galima išvengti, pareiga rūpintis turi išlikti neatsižvelgiant į įvykį, dėl kokio atšauktas skrydis, ir į tai, ar oro vežėjas atsako už šį įvykį.

44.      Man atrodo, kad rūpinimasis oro transporto keleiviais yra juo labiau svarbus ir esminis situacijoje, kai jų skrydis atšaukiamas išsiveržus ugnikalniui, dėl to uždarius kelių valstybių narių oro erdvę ir tokiai situacijai tęsiantis ne vieną dieną, nes tokiomis aplinkybėmis laukdami šios oro erdvės atidarymo kai kurie keleiviai yra priversti likti oro uoste, kuris dažnai yra toli nuo jų namų.

45.      Jei pripažintume, kad tokiomis aplinkybėmis oro vežėjas neprivalo rūpintis savo keleiviais, kiltų didėlė grėsmė Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies b punkto ir 9 straipsnio, taip pat sistemos, kurią jie sudaro ir kuria, priminsime, siekiama užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, veiksmingumui.

46.      Todėl manau, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsnius reikia aiškinti taip, kad aplinkybės, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui, yra ypatingos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

47.      Dėl šių argumentų manau, kad į antrąjį ir trečiąjį klausimus nereikia atsakyti.

B –    Dėl ketvirtojo ir penktojo klausimų

48.      Pateikdamas šiuos klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniuose numatyta pareiga rūpintis turi būti ribojama laiko ar pinigų atžvilgiu, jeigu skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių. Jei į šį klausimą būtų atsakyta neigiamai, jis klausia, ar 5 ir 9 straipsniai negalioja, nes prieštarauja proporcingumo ir nediskriminavimo principams, Monrealio konvencijoje įtvirtintam „reikiamos [tinkamos] interesų pusiausvyros“ principui ir Chartijos 16 bei 17 straipsniams.

49.      Ryanair teigia, kad oro vežėjui nustatyta pareiga rūpintis turi būti ribojama, kai skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių. Pavyzdžiui, Ryanair mano, kad apgyvendinimas turėtų būti apribotas tam tikro dydžio suma, mokama už kiekvieną parą, būtent 80 eurų per naktį, bet ne daugiau kaip už tris naktis. Lygiai taip pat jis mano, kad pareiga pasiūlyti maistą ir gaivinamuosius gėrimus turėtų būti apribota laiko ar pinigų atžvilgiu, o pervežimo tarp oro uosto ir apgyvendinimo vietos išlaidos neturėtų viršyti kelionės viešuoju transportu kainos.

50.      Nemanau, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniuose nustatytos tokios rūpinimosi keleiviais, kurių skrydis dėl ypatingų aplinkybių buvo atšauktas, implicitinės ribos.

51.      Visų pirma, kaip pažymi Prancūzijos vyriausybė(19), Sąjungos teisės aktų leidėjas sąmoningai nusprendė neatleisti oro vežėjo nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas, jei atšaukta dėl ypatingų aplinkybių(20).

52.      Be to, kaip buvo pažymėta 44 punkte, rūpinimasis yra ypač svarbus, kai susiklosto tam tikrą laiką trunkančios ypatingos aplinkybės. Būtent tuomet, kai laukimas atšaukus skrydį tęsiasi ypač ilgai, reikia įsitikinti, kad oro transporto keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas, visą laukimo laikotarpį gali gauti pirmojo būtinumo produktų ir paslaugų. Šiuo klausimu pažymėsiu, kad Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje rūpinimasis ne tik nėra netiesiogiai apribotas, bet ir numatyta, jog keleiviams nemokamai pasiūloma „maisto ir gaivinamųjų gėrimų, atsižvelgiant į laukimo laiką“(21). Taigi šiame straipsnyje visai nekalbama apie rūpinimosi apribojimą laiko ar pinigų atžvilgiu.

53.      Dar kartą manome, kad dėl tokio apribojimo, kaip antai siūlomas Ryanair, reglamento 5 ir 9 straipsniai taptų iš dalies neveiksmingi, nes praėjus kelioms dienoms atitinkami oro transporto keleiviai būtų palikti likimo valiai.

54.      Mano nuomone, tokia analizė negali paneigti šių nuostatų galiojimo, kaip siekia Ryanair.

55.      Dėl proporcingumo principo Teisingumo Teismas minėtame Sprendime IATA ir ELFAA, vertindamas Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 6 straipsnių, kuriuose daroma nuoroda į jo 9 straipsnį, galiojimą, turėjo progą pažymėti, kad žalos atlyginimo standartiškai ir nedelsiant priemonės, pavyzdžiui, keleivių nukreipimas kitu maršrutu arba gaiviųjų gėrimų, maisto, apgyvendinimo pasiūlymas arba aprūpinimas ryšio su trečiaisiais asmenimis priemonėmis, skiriasi, nelygu keleivių patirtos žalos dydis, todėl šios priemonės nėra akivaizdžiai netinkamos vien dėl to, kad vežėjai negali remtis ypatingų aplinkybių išlyga(22).

56.      Anot Europos Komisijos, Reglamento Nr. 261/2004 9 straipsnyje įtvirtinta pareiga rūpintis turi būti taikoma neužkraunant atitinkamiems oro vežėjams neproporcingos ir nepateisinamos naštos, todėl pagalba turi būti proporcinga ir pagrįsta ir teikiama atsižvelgiant į konkrečias atvejo aplinkybės, rūpinimosi ir nukreipimo kitu maršrutų sąnaudas(23). Komisija taip pat paskelbė kelis kriterijus, į kuriuos oro vežėjai gali atsižvelgti, kaip antai atstumas tarp oro uosto ir gyvenamosios vietos, atstumas tarp apgyvendinimo vietos ir oro uosto bei apgyvendinimo atitinkamoje zonoje prieinamumas ir vidutinė kaina(24).

57.      Manau, kad, taikydami tokius kriterijus oro vežėjai, iš tiesų netiesiogiai apribotų rūpinimąsi. Manome, kad prireikus, t. y. kilus ginčui, būtent nacionalinis teismas turi atsižvelgti į šiuos kriterijus ir nustatyti, ar sumos, kurių keleiviai reikalauja remdamiesi pareiga rūpintis, kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis yra pagrįstos.

58.      Be to, atrodo, kad nėra neproporcinga nustatyti oro vežėjams tokią pareigą rūpintis, nes, kaip pažymėjo Jungtinės Karalystės vyriausybė, jie gali įtraukti dėl šios pareigos patirtas sąnaudas į lėktuvo bilieto kainą(25).

59.      Šiuo atžvilgiu įdomu pastebėti, kad pati Ryanair nuo 2011 m. balandžio 4 d. įvedė mokestį „UE 261“, mokamą už kiekvieną keleivį ir kiekvieną skrydį, kad padengtų savo sąnaudas, susijusias su pareiga rūpintis keleiviais, kurių skrydis atšauktas dėl force majeure aplinkybių(26). Dėl jo Ryanair aiškiai mini oro erdvės uždarymą dėl ugnikalnio išsiveržimo Islandijoje. Ji taip pat pažymi, kad keleiviai sutinka su šiuo mokesčiu, kai rezervuodami pasirašo su ja sutartį, ir kad minėtas mokestis bus sumažintas 2012 m., jei 2011 m. su pareiga rūpintis susijusios sąnaudos bus mažesnės. Ir, atvirkščiai, jis bus padidintas 2012 m., jei 2011 m. sąnaudos bus didesnės. Kadangi Ryanair perkelia keleiviams patirtas kompensacijų mokėjimo sąnaudas, o tai jos teisė, neaišku, kaip ji nukenčia nuo neteisingos pusiausvyros.

60.      Oro vežėjas, kaip patyręs subjektas, turi numatyti tokias su pareiga rūpintis susijusias sąnaudas, kad prireikus įvykdytų šią pareigą. Be to, išnagrinėję Komisijos pateiktus skaičius(27), iš kurių matyti, kad iš beveik 10 milijonų keleivių, nukentėjusių dėl oro erdvės uždarymo išsiveržus ugnikalniui Islandijoje, „tik“ apie 10 000 keleivių pateikė skundus, manome, jog tokia pareiga oro vežėjams nebuvo nepakeliama našta, nes daugelis jų įvykdė pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tenkančias pareigas(28).

61.      Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, man neatrodo, kad šio reglamento 5 ir 9 straipsniai prieštarauja proporcingumo principui.

62.      Paskui Ryanair nurodo, kad pareiga rūpintis keleiviais atšaukus skrydį dėl ypatingų aplinkybių taip pat prieštarauja principui, pagal kurį kompensacija vartotojams turi būti pagrįsta teisinga interesų pusiausvyra, t. y. Monrealio konvencijos preambulės trečioje ir penktoje pastraipose numatytam principui.

63.      Šuo klausimu Teisingumo Teismas minėtame Sprendime IATA ir ELFAA nusprendė: kadangi Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje, būtent straipsnyje, kuriame daroma nuoroda į to paties reglamento 9 straipsnį, numatyta pagalba keleiviams ir rūpinimasis jais skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju yra standartiškai ir nedelsiant teiktinos žalos atlyginimo priemonės, Monrealio konvencija nenustato naudojimosi jomis sąlygų(29). Tiesa, 2010 m. gegužės 6 d. Sprendime Walz(30) Teisingumo Teismas pažymėjo, jog pagal teisingos interesų pusiausvyros principą reikalaujama, kad įvairiais atvejais, kai vežėjas yra laikomas atsakingu, turi egzistuoti aiškios žalos atlyginimo ribos, kad oro vežėjams nebūtų numatyta labai sunki, sunkiai nustatytina ir apskaičiuotina žalos atlyginimo našta, kuri galėtų sudaryti kliūčių ar paralyžiuoti šio vežėjo ūkinę veiklą(31). Tačiau byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, buvo nagrinėjama ne pareiga rūpintis keleiviais, o jų teisė gauti konkretų patirtos žalos atlyginimą, kaip numatyta Monrealio konvencijos III skyriuje(32). Taigi šis sprendimas priimtas dėl kitokių teisinių aplinkybių nei šioje byloje.

64.      Todėl Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniai neprieštarauja Monrealio konvencijoje numatytam teisingos interesų pusiausvyros principui.

65.      Dėl klausimo, ar aplinkybė, kad šiomis nuostatomis, kiek jomis numatyta pareiga rūpintis keleiviais, kuri nenustatyta kitų rūšių transporto veiklą vykdantiems subjektams, pažeidžiamas bendrasis nediskriminavimo principas, pakanka priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog, atsižvelgiant visų pirma į įvairių rūšių transporto veikimo principus, prieinamumo sąlygas ir tinklų pasiskirstymą, jie nėra vienas kitą pakeičiantys, kalbant apie jų naudojimo sąlygas. Taigi atskirų rūšių transporto veiklos sektoriuose veikiančių įmonių situacija nėra panaši(33). Beje, oro transporto srityje dėl skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui nukentėjusiųjų keleivių situacija objektyviai skiriasi nuo kitų transporto priemonių keleivių situacijos tokiu pačiu atveju(34). Remdamasis tuo Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 261/2004 5–7 straipsniai nėra negaliojantys dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo(35).

66.      Galiausiai Ryanair mano, kad pareiga pasirūpinti keleiviais, kai skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių, kelia grėsmę oro vežėjų laisvei užsiimti veikla, taip pat jų teisei valdyti jiems priklausančius nuosavybės objektus, jais naudotis ir disponuoti, t. y. atitinkamai Chartijos 16 ir 17 straipsniuose įtvirtintoms teisėms. Todėl Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniai negalioja.

67.      Ji iš esmės mano, kad dėl pareigos rūpintis ji gali netekti dalies savo darbo vaisių ir investicijų(36).

68.      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

69.      Šiuo klausimu, kaip pažymėjo Prancūzijos vyriausybė, SESV 169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjunga remia vartotojų interesus ir užtikrina jų aukšto lygio apsaugą(37). Be to, Chartijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos politika užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį. Šios išvados 37 punkte taip pat pažymėta, kad Reglamentu Nr. 261/2004 siekiama užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas ar atidėjimas, nes visi jie yra panašių dėl oro transporto patiriamų rimtų nemalonumų ir nepatogumų aukos.

70.      Be to, kaip buvo paaiškinta šios išvados 55–61 punktuose, pareiga rūpintis oro transporto keleiviais, kuri pagal šio reglamento 5 ir 9 straipsnius tenka oro vežėjams, jei skrydis atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių, pagal savo pobūdį negali kelti grėsmės proporcingumo principui.

71.      Todėl minėto reglamento 5 ir 9 straipsniai, mano nuomone, neprieštarauja Chartijos 16 ir 17 straipsniams.

72.      Atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus, manau, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 ir 9 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad juose nenumatytas nei implicitinis atleidimas nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, nei implicitinės šios pareigos ribos. Ši išvada negali paneigti šių nuostatų galiojimo.

V –    Išvada

73.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Dublin Metropolitan District Court:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 ir 9 straipsniai turi būti aiškinami taip:

–        tokios aplinkybės, kaip antai oro erdvės uždarymas išsiveržus ugnikalniui, yra ypatingos aplinkybės, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 261/2004;

–        juose nenumatytas implicitinis atleidimas nuo pareigos rūpintis keleiviais, kurių skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, ir implicitinės šios pareigos ribos. Ši išvada negali paneigti šių nuostatų galiojimo.


1 – Originalo kalba: prancūzų.


2 – 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10).


3 – Toliau – Monrealio konvencija.


4 – Toliau – Chartija.


5 – 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimas 2001/539/EB dėl Europos bendrijos priimamos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) (OL L 194, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 5 t., p. 491).


6 – Toliau – Ryanair.


7 – Žr. 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimą Eglītis ir Ratnieks (C‑294/10, Rink. p. I‑3983, 23 ir 24 punktai).


8 – Žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Wallentin-Hermann (C‑549/07, Rink. p. I‑11061, 22 punktas).


9 – Ten pat (17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).


10 – Ten pat (23 punktas).


11 – Žr. 2003 m. kovo 18 d. Tarybos bendrąją poziciją (EB) Nr. 27/2003 (OL C 125 E, p. 63) ir 2003 m. kovo 25 d. Komisijos ir Europos Parlamento pranešimą dėl Tarybos patvirtintos bendrosios pozicijos priimant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju [SEC(2003) 361 galutinis, p. 4]. Būtent Tarybos siūlymu sąvoka „ypatingos aplinkybės“ dėl teisinio aiškumo buvo pasirinkta vietoje sąvokos force majeure. Taip pat žr. Europos Parlamento poziciją, patvirtintą per pirmąjį skaitymą 2002 m. spalio 24 d. (p. 5).


12 – C‑402/07 ir C‑432/07, Rink. p. I‑10923.


13 – 44 punktas.


14 – 2006 m. sausio 10 d. Sprendimas IATA ir ELFAA (C‑344/04, Rink. p. I‑403, 86 punktas).


15 – Ten pat (48 punktas).


16 – Minėtas Sprendimas Sturgeon ir kt. (52 punktas).


17 – Žr. Pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (COM(2001) 784 galutinis, 22 punktas ir aiškinamasis memorandumas).


18 – Ten pat (aiškinamojo memorandumo 20 punktas).


19 – Žr. pastabų 43–49 punktus.


20 – Žr. minėtą Sprendimą IATA ir ELFAA (51–54 punktai).


21 – Pasvyruoju šriftu išskirta mano.


22 – Žr. 86 punktą.


23 – Žr. pastabų 31 punktą.


24 – Žr. šių pastabų 33 punktą.


25 – Žr. pastabų 23 punktą.


26 – Atitinkamą spaudos pranešimą galima rasti internete adresu: http://www.ryanair.com/ie/news/briefing-note-cancellation-levy


27 – Žr. 2011 m. balandžio 12 d. MEMO/11/235 „Vulkaninių pelenų debesys: pasirengimas krizei, metai po oro eismo sutrikimų“.


28 – Ten pat (p. 5 ir 6).


29 – Žr. 46 punktą.


30 – C‑63/09, Rink. p. I‑4239.


31 – 35 ir 36 punktai.


32 – Žr., be kita ko, 17 punktą.


33 – Žr. minėtą Sprendimą IATA ir ELFAA (96 punktas).


34 – Ten pat (97 punktas).


35 – Ten pat (99 punktas).


36 – Žr. pastabų 45 punktą.


37 – Žr. pastabų 79 punktą.