Language of document : ECLI:EU:F:2011:51

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2011 m. gegužės 10 d.

Byla F‑59/10

Yvette Barthel ir kt.

prieš

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

„Viešoji tarnyba – Atskirieji procesiniai klausimai – Prieštaravimas dėl priimtinumo – Pavėluotai pateiktas skundas – Nepriimtinumas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu, pareikštas ieškinys, kuriuo Y. Barthel, M. Reiffers ir L. Massez prašo panaikint sprendimą atmesti jų prašymą nuo 2006 m. gruodžio 20 d. skirti 1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, apibrėžiančio turinčių teisę gauti išmokas už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas, išmokų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas (OL L 38, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 78), iš dalies pakeisto, be kita ko, 2006 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1873/2006, 1 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatytą išmoką už pamaininį darbą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Priteisti iš Teisingumo Teismo padengti savo ir ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Privalomasis pobūdis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Implicitinis sprendimas atmesti prašymą, kuris nebuvo apskųstas per nustatytą terminą – Vėliau priimtas eksplicitinis sprendimas – Patvirtinamasis aktas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Nuomonė, pateikiama priėmus implicitinį sprendimą atmesti prašymą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Atleistina klaida – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

5.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Pareiga atlyginti – Atsižvelgimas į teisingumo reikalavimą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalis ir 88 straipsnis)

1.       Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatyti skundo ir ieškinio pareiškimo terminai, kuriais siekiama užtikrinti aiškumą ir teisinių santykių saugumą, taip pat išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą, yra privalomojo pobūdžio ir negali būti palikti šalių bei Sąjungos teismo, kuris netgi savo iniciatyva turi patikrinti, ar buvo jų laikomasi, diskrecijai.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. birželio 29 d. Sprendimo Politi prieš Europos mokymo fondą, C‑154/99 P, 15 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2009 m. sausio 15 d. Nutarties Braun‑Neumann prieš Parlamentą, T‑306/08 P, 36 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Peláez Jimeno prieš Parlamentą, F‑13/09, 18 punktas.

2.      Eksplicitinis sprendimas atmesti prašymą, priimamas po to paties prašymo implicitinio atmetimo, yra patvirtinamasis aktas.

(žr. 25 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 8 d. Nutarties Sevenier prieš Komisiją, F‑62/08, 33–40 punktai, patvirtinta išnagrinėjus apeliacinį skundą 2010 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Sevenier prieš Komisiją, T‑368/09 P, 28–37 punktai.

3.      Kai priėmus implicitinį sprendimą atmesti administracija konsultuojasi institucijoje, pateikta nuomonė, patvirtinanti pradinę implicitinio sprendimo autoriaus nuomonę, kai nenurodoma nauja faktinė arba teisinė aplinkybė, kuri nebuvo žinoma administracijai implicitinio sprendimo atmesti priėmimo momentu, nėra naujas motyvas, kuriuo remiantis galima teigti, kad administracija peržiūrėjo implicitinį sprendimą.

(žr. 27 punktą)

4.      Taikant Sąjungos teisės aktus dėl skundo ir ieškinio pareiškimo terminų, nuo jų nukrypti leidžiančios atleistinos klaidos sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir gali būti susijusi tik su ypatingomis aplinkybėmis, kuriomis, be kita ko, susijusi institucija elgėsi taip, kad vien arba daugiausia jos veiksmai galėjo sukelti teisės subjekto, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto asmens, pagrįstą susipainiojimą.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. gruodžio 15 d. Nutarties Apostolov prieš Komisiją, F‑8/09, 21 punktas ir nurodyta teismų praktika.

5.      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai neturi jų padengti. Vadovaujantis Procedūros reglamento 88 straipsniu, šaliai, net jeigu ši laimėjo bylą, gali būti nurodyta padengti visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio netgi prieš pradedant procesą.

Reikia taikyti šias nuostatas ir priteisti iš bylą laimėjusios institucijos visas bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu ji nebuvo rūpestinga per ikiteisminę procedūrą ir prieš priimdama eksplicitinį sprendimą atmesti suinteresuotojo pareigūno prašymą nepaisė Pareigūno tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalyje numatyto keturių mėnesių termino.

(žr. 32–35 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Le Maire prieš Komisiją, F‑27/05, 53 punktas.