Language of document : ECLI:EU:F:2011:136

TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 14 d.

Byla F‑12/09

A

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Profesinė liga – Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniuose nustatytų procedūrų sąsaja – Laikinoji išmoka – Medicininių išlaidų atlyginimas – Teisė susipažinti su asmenine byla“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A iš esmės prašo, pirma, panaikinti: 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą, kuriuo Paskyrimų tarnyba atsisakė nuspręsti dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies b punkto „įgyvendinimo“ jo atžvilgiu; 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo Paskyrimų tarnyba atsisakė pateikti jam tam tikrus dokumentus, kurie yra arba turėtų būti pridėti prie jo sveikatos bylos; panaikinti 2008 m. gegužės 29 d. ir 2008 m. liepos 14 d. sprendimus, kuriais atsisakoma kompensuoti tam tikras jo kelionės išlaidas, antra, atlyginti žalą, patirtą dėl visų pažeidimų, kuriuos, jo manymu, Komisija padarė vykdydama procedūrą dėl profesinės jo ligos kilmės pripažinimo.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Invalidumas – Išmoka – Teisė gauti išmoką – Sąlygos – Visų sužeidimų sugijimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 19 straipsnio 3 ir 4 dalys)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Skundai, kurie pagrįsti tais pačiais pagrindais, tačiau kurių dalykas teisiškai skirtingas – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Netinkamumas eiti pareigas – Nuolatinis 100 % invalidumas – Skirtingos sąvokos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 ir 78 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Profesinės ligos kilmės nustatymas – Procedūra – Pareigūno galimybė susipažinti su sveikatos bylos dokumentais – Netiesioginė galimybė

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 ir 73 straipsniai; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 17 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Išlaidų padengimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis ir 73 straipsnių 3 dalis; Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 9 straipsnis)

1.      Pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo taisyklių 19 straipsnio 3 dalį invalidumo laipsnį apibrėžiantis sprendimas priimamas po to, kai apdraustojo sužeidimai sugyja. Todėl teisė gauti išmokas už nuolatinį visišką ar dalinį invalidumą, atitinkamai nurodytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, atsiranda tik po to, kai apdraustojo sužeidimai sugyja.

Tačiau Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pripažįstama profesinė liga, Paskyrimų tarnyba skiria laikinąją išmoką, atitinkančią neginčijamą nuolatinio invalidumo laipsnio dalį; ši išmoka įskaičiuojama į galutinai nustatytas išmokas. Net jeigu draudimo taisyklių 19 straipsnio 4 dalyje tai aiškiai nenurodyta, iš sisteminio šios nuostatos aiškinimo išplaukia, kad ji turi būti taikoma tuo atveju, kai pripažįstama profesinė liga, tačiau su šia liga susiję susirgimai dar nėra išgydyti. Iš tikrųjų draudimo taisyklių 19 straipsnio 4 dalies nuostata eina iš karto po tų pačių taisyklių 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią invalidumo laipsnį apibrėžiantis sprendimas priimamas po to, kai apdraustojo sužeidimai sugyja.

Iš šių nuostatų matyti, kad jeigu administracija pripažįsta profesinę apdraustojo ligos kilmę, jos pareigos skiriasi atsižvelgiant į tai, ar ši liga buvo išgydyta, ar ne. Pirmuoju atveju administracija privalo nustatyti žalą apdraustojo fizinei ir psichinei sveikatai. Ši pareiga nelemia sprendimo, kurį ji turi priimti šiuo klausimu, nes gali būti, kad apdraustasis suserga profesine liga nepatirdamas tokios žalos. Antruoju atveju administracija privalo patikrinti, ar apdraustojo neginčijama nuolatinio invalidumo laipsnio dalis yra tokia, dėl kurios jis įgyja teisę gauti laikiną išmoką. Ši administracijos pareiga taip pat nelemia sprendimo, kurį ji turi priimti šiuo klausimu, nes negalima atmesti, kad atlikus patikrinimą bus konstatuota, jog nuolatinio invalidumo dalis dar nėra galutinė.

Jeigu administracija pripažino profesinę apdraustojo ligos kilmę, ji privalo nuspręsti dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 2 dalyje ir draudimo taisyklių 19 straipsnio 4 dalyje nustatytų finansinių išmokų. Administracija neišnaudotų Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsniu ir draudimo taisyklėmis jais suteiktų įgaliojimų, jeigu gavusi apdraustojo prašymą pripažinti profesinę jo ligos kilmę tik pripažintų profesinę ligos kilmę, nenurodydama su tuo susijusių finansinio pobūdžio pasekmių.

(žr. 99–102 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Strack prieš Komisiją, F‑119/07, 89 punktas.

2.      Pareigūnas gali teisėtai remtis tuo pačiu pagrindu, tuo pačiu argumentu ar ta pačia faktine aplinkybe grįsdamas kelis reikalavimus, kurių dalykas teisiškai yra skirtingas.

(žr. 136 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, sujungtos bylos F‑124/05 ir F‑96/06, 205 punktas.

3.      Nuolatinis invalidumas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnį, atitinkantis netinkamumą eiti pareigas, kuriuo pateisinamas kompensuojamųjų pajamų skyrimas invalidumo išmokos forma, iš esmės skiriasi nuo nuolatinio invalidumo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, kuris laikomas žala fizinei ir psichinei sveikatai, nesant būtinybės nagrinėti netinkamumo eiti pareigas, todėl ir kompensuojamųjų pajamų mokėjimo klausimo. Todėl būti visiškai netinkamu eiti pareigas – šis negalėjimas eiti pareigų numatytas Pareigūnų tarnybos nuostatų 78 straipsnyje – ir pasiekti nuolatinį 100 % invalidumą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį yra du visiškai skirtingi dalykai. Iš tikrųjų, jeigu visiškas invalidumas pagal minėtą 73 straipsnį paprastai lemia visišką negalėjimą eiti pareigas, taip nebūtinai yra atvirkštinės situacijos atveju, nes pareigūnas gali būti visiškai netinkamas eiti pareigas pagal minėtą 78 straipsnį, tačiau jo dalinis nuolatinis invalidumas pagal minėtą 73 straipsnį gali būti nedidelis.

(žr. 149 ir 150 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 27 d. Sprendimo Plug prieš Komisiją, T‑47/97, 73 ir 74 punktai.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnyje numatyta, kad kiekvieno pareigūno atžvilgiu sudaroma ir vedama asmens byla, kurioje yra visi su administracine pareigūno padėtimi susiję dokumentai ir ataskaitos dėl jo gebėjimų, naudingumo ar elgesio bei pareigūno pateiktos pastabos dėl minėtų dokumentų. Institucija negali naudotis arba remtis dokumentais pareigūno atžvilgiu, jei šie dokumentai jam nebuvo perduoti susipažinti prieš pridedant juos prie asmens bylos. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti pareigūno teisę į gynybą.

Dėl galimybės susipažinti su medicininiais dokumentais, susijusiais su profesinės ligos pripažinimo procedūra, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklėse nustatyta speciali procedūra, pagal kurią pareigūno prašymu jo pasirinktam gydytojui galima pateikti visą medicinos ataskaitą, kuria remdamasi Paskyrimų tarnyba ketina priimti sprendimą, taip pat galima kreiptis į Medicinos komisiją, kurios narys yra pareigūno pasirinktas gydytojas. Iš tiesų gerbiant pareigūno teises būtina sudaryti jam galimybę susipažinti su medicininio pobūdžio dokumentais, kurie su juo susiję. Tačiau ši pareigūno teisė turi būti derinama su medicininės paslapties, į kurią atsižvelgdamas kiekvienas gydytojas gali spręsti dėl pranešimo jo gydomiems ar tiriamiems asmenims apie galimų jų ligų kilmę, būtinybe. Draudimo taisyklėse nustatant netiesioginę prieigą prie medicininių dokumentų per pareigūno paskirtą gydytoją, kuriuo pasitikima, suderinamos pareigūno teisės su medicininės paslapties būtinybe.

Gerbiant pareigūno teises jam būtina suteikti prieigą ne tik prie medicininių dokumentų, bet ir prie faktų konstatavimų, kuriais remiantis priimamas sprendimas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį. Taigi dokumentai, kuriais konstatuojami faktai, susiję su atsitikimu, įvykusiu darbo metu, ir kuriais gali būti grindžiama procedūra, kuria pagal draudimo taisykles siekiama pripažinti nelaimingo atsitikimo darbe faktą ar profesinę ligą, taip pat turi būti pripažįstami medicininiais dokumentais.

Be to, kai kurių dokumentų medicininis pobūdis nereiškia, kad kai kuriais atvejais šie dokumentai negali būti susiję su administracine pareigūno padėtimi. Šiuo atveju minėti dokumentai turi būti pridėti prie suinteresuoto asmens bylos.

Taigi, viena vertus, byla, kuria remiasi institucijos paskirtas gydytojas ar Medicinos komisija, vertindami profesinį ligos pobūdį, yra medicininio pobūdžio, todėl su ja galima susipažinti tik netiesiogiai, per pareigūno paskirtą gydytoją, ir, kita vertus, administracinio pobūdžio informacija, kuri gali būti šioje byloje ir paveikti administracinę pareigūno padėtį, taip pat turi būti asmens byloje ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį pareigūnas su ja gali susipažinti tiesiogiai. Visiems dokumentams, pateiktiems institucijos paskirtam gydytojui ar medicinos komisijai, taikomi draudimo taisyklių reikalavimai. Reikalavimas kai kuriuos iš šių dokumentų pridėti prie pareigūno asmens bylos ir leisti pareigūnui susipažinti su šiais dokumentais taikomas tik jei institucija, kurioje jis dirba, naudoja šiuos dokumentus vertindama ar keisdama administracinę pareigūno padėtį.

(žr. 189–195 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1972 m. birželio 28 d. Sprendimo Brasseur prieš Parlamentą, 88/71, 11 punktas; 1987 m. spalio 7 d. Sprendimo Strack prieš Komisiją, 140/86, 7 ir 9–13 punktai; 1991 m. spalio 1 d. Sprendimo Vidrányi prieš Komisiją, C‑283/90 P, 20–22, 24 ir 25 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. liepos 12 d. Sprendimo Vidrányi prieš Komisiją, T‑154/89, 33 ir 36 punktai; 2004 m. kovo 3 d. Sprendimo Vainker prieš Parlamentą, T‑48/01, 136 ir 137 punktai.

5.      Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad išlaidos, atsiradusios dėl profesinės ligos, kompensuojamos tik tada, kai pareigūnui pagal 72 straipsnį išmokėta suma padengia ne visas jo išlaidas, Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų taisyklių 9 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo patirtos išlaidos kompensuojamos, kai remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje numatytu sveikatos draudimu padengiama išlaidų dalis, kurią turi padengti šis draudimas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis.

Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnio 3 dalis ir Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinės ligos taisyklių 9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa turi būti aiškinamos taip, kad jose numatyta tik papildoma išlaidų kompensacija už paslaugas, kurioms taikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis, kai jau padengta dalis išlaidų pagal sveikatos draudimo sistemą. Nelaimingų atsitikimų draudimas yra papildomas ir dėl to jis neapima jokio išlaidų, atsiradusių dėl paslaugų, kurioms netaikomas sveikatos draudimas ir kurios dėl šios priežasties nėra padengiamos sveikatos draudimo, kompensavimo.

(žr. 206 ir 207 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Gagalis prieš Tarybą, F‑89/09, 42 punktas.