Language of document : ECLI:EU:F:2011:129

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 8 d.

Byla F–89/10

François-Carlos Bovagnet

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos pašalpos – Mokymosi pašalpa – Mokymosi išlaidos – Sąvoka“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, EAEB sutarčiai taikomą pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo F.-C. Bovagnet prašo panaikinti Komisijos sprendimą atsisakyti jam kompensuoti dalį patirtų mokymosi išlaidų, susijusių su įnašu į jo vaikų lankomos švietimo įstaigos investicinį fondą ir apyvartinį kapitalą.

Sprendimas:      Panaikinti 2009 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimą tiek, kiek juo atsisakoma ieškovui kompensuoti dalį jo patirtų mokymosi išlaidų, susijusių su įnašu į jo vaikų lankomos švietimo įstaigos investicinį fondą ir apyvartinį kapitalą. Nurodyti Europos Komisijai sumokėti ieškovui skirtumą tarp suteiktos mokymosi pašalpos ir sumos, kuri gautųsi apskaičiavus šią pašalpą, jeigu būtų įtrauktos išlaidos, patirtos sumokėjus įnašą į jo vaikų lankomos švietimo įstaigos investicinį fondą ir apyvartinį kapitalą, su sąlyga, kad neviršijama Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnyje nustatyta maksimali suma. Europos Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos pašalpos – Mokymosi pašalpa – Mokymosi išlaidos – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtinta „mokymosi išlaidų“ sąvoka yra savarankiška sąvoka, kurios turinys negali priklausyti nuo valstybėse egzistuojančių pavadinimų ar galiojančių klasifikacijų, o priklauso nuo paties atlygintinų išlaidų pobūdžio ir jas sudarančių elementų.

Pagal Komisijos patvirtintas Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos išmokos mokymuisi suteikimo mokymosi išlaidos apima priėmimo ir švietimo įstaigų lankymo išlaidas. Taip apibūdintos mokymosi išlaidos apima tiek išlaidas, užtikrinančias moksleivio patekimą į švietimo įstaigą (priėmimo išlaidos), tiek išlaidas, užtikrinančias jo galimybę lankyti pamokas ir veiksmingai dalyvauti šios įstaigos programose (lankymo išlaidos). Kadangi mokyklinis ugdymas gali būti teikiamas tik pasitelkiant tam pritaikytą infrastruktūrą, kurios funkcionavimui užtikrinti reikalingos lėšos, su šia infrastruktūra ir jos funkcionavimu susijusios lėšos yra lėšos, užtikrinančios moksleivio galimybę pirmiausia patekti į mokyklą, paskui ją lankyti. Taigi, išlaidos, atitinkančios įnašą į privačios švietimo įstaigos investicinį fondą ir apyvartinį kapitalą, pagal savo tikslą ir paskirtį yra mokymosi išlaidos, kurios atlygintinos mokant mokymosi pašalpą, kurios dydis neturi viršyti Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios mėnesinės sumos.

(žr. 22, 23 ir 32 punktus)

2.      Prašymas, kad institucija išmokėtų vienam iš savo pareigūnų sumą, į kurią jis mano turintis teisę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, patenka į sąvoką „finansinio pobūdžio ginčai“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, ir jį reikia skirti nuo ieškinių dėl atsakomybės pripažinimo, kuriuos tarnautojai pareiškia savo institucijoms siekdami žalos atlyginimo. Remiantis minėtu straipsniu, Tarnautojų teismas šiuose ginčuose turi neribotą jurisdikciją, dėl kurios jam tenka uždavinys priimti dėl jų išsamų sprendimą, taigi – nuspręsti dėl visų pareigūno teisių ir pareigų, tačiau ji nedraudžia perduoti nagrinėjamai institucijai, teismui vykdant kontrolę, įgyvendinti šią sprendimo dalį pagal jame nustatytas tikslias sąlygas. Todėl finansinio pobūdžio ginčuose Tarnautojų teismas turi tokią jurisdikciją, kurią įgyvendindamas jis gali priteisti iš institucijos atsakovės nustatytas sumas ir prireikus palūkanas.

(žr. 35 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weiβenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 65, 67 ir 68 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, 33 ir 92 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, F‑49/08, 39–42 punktai; 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Scheefer prieš Parlamentą, F‑105/09, 68 punktas.