TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 29 d.

Byla F‑9/07

Pilar Angé Serrano

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Perkėlimas į kitą kategoriją pagal ankstesniuosius nuostatus – Priskyrimo prie lygio 2004 m. gegužės 1 d. pereinamojo laikotarpio taisyklės – 2006 m. vasario 13 d. Europos Parlamento biuro sprendimas – Priskyrimas prie kito lygio remiantis pareigūno, gaunančio kompensacines išmokas, atlyginimu – Taikytinas daugiklis – Paaukštinimo balų praradimas – Prašymas atlyginti žalą“

Dalykas:      Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo P. Angé Serrano prašo panaikinti 2006 m. kovo 20 d. Parlamento sprendimą, kuriuo ji nuo 2004 m. gegužės 1 d. priskirta prie B*6 lygio ir jai suteikta 8 pakopa, ir priteisti iš Parlamento kompensaciją su palūkanomis jos patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Įstojusi į bylą Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – „Res judicata“ principas – Apimtis

2.      Pareigūnai – Karjera – Reglamentu Nr. 723/2004 sukurta nauja sistema – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 336 straipsnis, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 ir 10 straipsniai, Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

3.      Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Apimtis – Ribos

1.      Siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo vykdymą, svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti kvestionuojami.

Sprendimui taikomas res judicata principas gali būti ieškinio priimtinumo kliūtis, jei tokio ieškinio, dėl kurio priimtas atitinkamas sprendimas, ieškovas ir atsakovas buvo tos pačios šalys, jo dalykas toks pats ir jis buvo pagrįstas tuo pačiu pagrindu. Vis dėlto res judicata principas susijęs tik su faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios jau realiai arba būtinai išnagrinėtos atitinkamame teismo sprendime.

(žr. 41–43 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1991 m. vasario 19 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑281/89, 14 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, 38 punktas; 1996 m. lapkričio 28 d. Nutarties Lenz prieš Komisiją, C‑277/95 P, 50 punktas; 2006 m. kovo 16 d. Sprendimo Kapferer, C‑234/04, 20 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. birželio 25 d. Sprendimo Imperial Chemical Industries prieš Komisiją, T‑66/01, 196 ir 197 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

2.      Pareigūnų, laimėjusių vidaus konkursą dėl perkėlimo į kitą kategoriją pagal ankstesniuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus, teisinė ir faktinė situacija nėra tokia pati kaip pareigūnų, kurie nelaimėjo tokio konkurso. Pirmieji pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles įgijo geresnes karjeros galimybes, palyginti su antraisiais, į kurias buvo atsižvelgta pagal naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo pereinamojo laikotarpio nuostatas.

Kadangi priimdamas naujuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus teisės aktų leidėjas pakeitė visą iki tol galiojusią karjeros sistemą, negalėjo būti reikalaujama, kad būtų numatyta sistema, visiškai identiška lygių hierarchijai pagal ankstesniuosius Pareigūnų tarnybos nuostatus, nepakenkiant jo turimai galimybei padaryti nuostatų pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, vien prieš Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą ir po jos nustatytų hierarchijos lygių palyginimas nėra lemiamas vertinant naujųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų atitiktį vienodo požiūrio principui.

Naujuosiuose Pareigūnų tarnybos nuostatuose diferencijuojama pareigūnų, pagal ankstesniuosius nuostatus priskirtų prie įvairių hierarchijos lygių, karjera ir laimėjusiems konkursą dėl perkėlimo į kitą kategoriją užtikrinamos kitokios karjeros galimybės nei pareigūnams, kurie nelaimėjo tokio paties konkurso. Konkrečiai kalbant, pereinamojo laikotarpio tvarka, būtent Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įtvirtinant kilimo karjeros laiptais blokavimo ir paaukštinimo normos, taikomos skirtingiems lygiams, taisykles, užtikrinamos geresnės karjeros galimybės pareigūnams, kurie buvo priskirti prie aukštesnio lygio pagal ankstesniųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų tvarką, ir atitinkamai tiems, kurie buvo perkelti į aukštesnį lygį, kai laimėjo konkursą dėl perkėlimo į kitą kategoriją.

(žr. 64, 66 ir 67 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Angé Serrano, T‑47/05, 145–147 punktai.

3.      Pareiga atsižvelgti į atitinkamo asmens interesus ir gero administravimo principas, be kita ko, reikalauja, kad kompetentinga institucija, priimdama sprendimą dėl pareigūno padėties, atsižvelgtų į visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jos sprendimui, ir kad tai darydama ji atsižvelgtų ne tik į tarnybos, bet ir į susijusio pareigūno interesus.

Ši pareiga atsižvelgti į atitinkamo asmens interesus jokiu atveju negali priversti administracijos veikti pažeidžiant taikytinas nuostatas. Konkrečiai kalbant, vykdydama šią pareigą administracija negali Sąjungos teisės nuostatai suteikti poveikio, kuris prieštarautų aiškiai ir tiksliai šios nuostatos formuluotei. Todėl ieškovas negali remtis tokia pareiga siekdamas gauti naudos, kurios jis neturi teisės gauti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.

(žr. 88 ir 89 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, 99 ir 100 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.