Language of document : ECLI:EU:C:2013:350

GENERALINĖS ADVOKATĖS

ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

pateikta 2013 m. gegužės 30 d.(1)

Byla C‑50/12 P

Kendrion NV

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Konkurencija – Kartelis – Pramoninių plastikinių maišų sektorius – Baudos – Pagrindinės teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą Bendrajame Teisme per kuo trumpesnį laiką pažeidimas“





 Įžanga

1.        2011 m. lapkričio 16 d. Bendrasis Teismas paskelbė tris atskirus sprendimus(2) ir atmetė atskirus ieškinius, kuriais buvo reikalaujama panaikinti Komisijos sprendimą byloje COMP/38354‑Industrial Bags(3). Tame sprendime Komisija konstatavo, kad buvo padarytas sunkus, ilgalaikis tuometinio EB 81 straipsnio (dabar – SESV 101 straipsnis) pažeidimas, ir kelioms dukterinėms bendrovėms bei jų atitinkamoms patronuojančioms bendrovėms skyrė baudas. Čia nagrinėjamas vienas iš trijų dėl Bendrojo Teismo sprendimų pateiktų apeliacinių skundų(4).

2.        Šiuose apeliaciniuose skunduose ne tik keliami nauji su konkurencijos teise susiję klausimai, bet ir kaltinamas Bendrasis Teismas, kad neišnagrinėjo pateiktų apeliacinių skundų per kuo trumpesnį laiką. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas tikrai turėtų pasistengti išnagrinėti apeliacinius skundus operatyviai. Atsižvelgdama į šį reikalavimą, bet tuo pačiu metu suvokdama poreikį palikti pakankamai laiko vertimui, nagrinėjamus klausimus išskirsčiau per tris išvadas toliau nurodytu būdu.

3.        Pagrindinės teisės aktų nuostatos, taip pat kartelio, Komisijos sprendimo priėmimo procedūros ir nustatytų baudų aprašymai pateikti mano išvados byloje Gascogne Sack Deutschland 6–34 punktuose(5). Kadangi kiekviename iš apeliacinių skundų pateikiami šiek tiek skirtingi požiūriai dėl aplinkybių, kurioms susiklosčius patronuojančios bendrovės atsako arba neatsako už savo dukterinių bendrovių, kurios joms visiškai priklauso, veiksmus, šis klausimas nagrinėjamas visose trijose išvadose. Klausimai, susiję su teiginiu, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo bylos per kuo trumpesnį laiką (ypač dėl kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, ar buvo per daug uždelsta, ir, jei taip įvyko, kokie galimi teisių gynimo būdai), išnagrinėti mano išvados Group Gascogne 70–150 punktuose(6). Žinoma, išsamūs kiekvienos apeliantės argumentai, pavyzdžiui, dėl Bendrojo Teismo sprendime pateiktų motyvų tinkamumo, išnagrinėti atitinkamose išvadose dėl kiekvieno apeliacinio skundo(7).

 Įvadas

4.        Kendrion NV (toliau – Kendrion) ir jos buvusi dukterinė bendrovė Fardem Packaging BV (toliau – Fardem) yra 2 iš 25 įmonių, kurioms skirtas ginčijamas sprendimas. Kendrion (kuri tuomet vadinosi Schuttersveld) bendrovę Fardem nusipirko 1995 m. birželio 8 d. ir įsigijo 100 proc. jos akcinio kapitalo. 2003 m. Fardem pasitraukė iš Kendrion grupės, kai ją išpirko Fardem darbuotojai.

5.        Fardem pripažino dalyvavusi kartelyje. Kendrion neigė, kad turėjo lemiamą įtaką Fardem elgesiui ar jį kontroliavo. Komisija atmetė Kendrion argumentus. Komisija konstatavo, kad Kendrion nuo 1995 m. birželio 8 d. iki 2002 m. birželio 26 d. buvo solidariai atsakinga už dukterinės bendrovės veiklą.

6.        Šiame apeliaciniame skunde iškeltas klausimas susijęs su įmonės samprata taikant konkurencijos taisykles, visų pirma su principu, kad patronuojančios bendrovės atsako už pažeidimus, kuriuos įvykdė jų visiškai valdomos dukterinės bendrovės(8). Įmonės tapatybė svarbi nustatant skiriamos baudos dydį, ypač taikant viršutinę 10 proc. apyvartos ribą (toliau – viršutinė 10 proc. riba), nustatytą Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje(9). Šios nuostatos veikimas kelia sudėtingų klausimų tais atvejais, jei pažeidimą padariusi įmonė viršutinės baudos ribos apskaičiavimo momentu ta pačia forma neegzistavo.

7.        Be to, teiraujamasi, ar Bendrajame Teisme byla nebuvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai.

 Ginčijamas sprendimas

 Įvadas

8.        Įmonę, kuri laikoma atsakinga už SESV 101 straipsnio pažeidimą, svarbu apibrėžti nustatant atitinkamą juridinį asmenį ar asmenis. Pagal nusistovėjusius teisės principus dukterinės bendrovės veiksmai gali būti inkriminuojami patronuojančiai bendrovei, ypač jei dukterinė bendrovė pati nenustato savo komercinės politikos. Tokiomis aplinkybėmis patronuojanti ir dukterinė bendrovės sudaro vieną SESV 101 straipsnyje nurodytą įmonę. Komisija sprendimą skirti baudą gali adresuoti patronuojančiai bendrovei ir neprivalo nustatyti jos pačios dalyvavimo darant pažeidimą. Jei patronuojančiai bendrovei priklauso 100 proc. akcinio kapitalo, daroma prielaida, kad ji gali turėti lemiamos įtakos savo dukterinei bendrovei, ir nuginčijama prielaida, kad ji faktiškai turi tokios įtakos („lemiamos įtakos prezumpcija“).

 Įmonės nustatymas

9.        Ginčijamo sprendimo preambulės 557–583 konstatuojamosiose dalyse Komisija išdėstė principus, pagal kuriuos nustatė ginčijamo sprendimo adresatus. Priminusi apie mano ką tik nurodytas prezumpcijas, 582 konstatuojamoje dalyje Komisija paaiškino, kad tuo atveju, jei SESV 101 straipsnį pažeidusi įmonė vėliau atsisako antikonkurencinius veiksmus faktiškai vykdžiusios dukterinės bendrovės ir pati pasitraukia iš atitinkamos rinkos, buvusi patronuojanti bendrovė vis tiek lieka atsakinga už įvykdytą pažeidimą(10).

10.      584 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad Komisija šį požiūrį taikė konkrečiais atvejais kiekvienai karteliu suinteresuotai bendrovei. Taip ji atskyrė patronuojančias bendroves, kurių dalyvavimas darant pažeidimą buvo akivaizdus, ir patronuojančias bendroves, kurios buvo ginčijamo sprendimo adresatės dėl to, kad buvo laikomos solidariai atsakingomis už savo dukterinių bendrovių antikonkurencinį elgesį.

 Baudos

11.      Sprendimu nustatyta pradinė Fardem skirtos baudos suma – 20 mln. EUR(11). Komisija šią sumą padidino 200 proc. įvertindama visą 20 metų ir 5 mėnesių laikotarpį (nuo 1982 m. sausio 6 d. iki 2002 m. birželio 26 d.), per kurį Fardem dalyvavo kartelyje, ir gavo 40 mln. EUR sumą. Šią sumą pridėjus prie pradinės 20 mln. EUR sumos, gauname bendrą 60 mln. EUR sumą(12).

12.      782 konstatuojamoje dalyje numatyta:

„Kelių bendrovių, kurios laikomos atsakingomis kaip patronuojančios bendrovės, atveju reikia atsižvelgti į ribotą jų atsakomybės trukmę <...>:

–        Kendrion NV (Fardem Packaging atžvilgiu): nuo 1995 m. birželio 8 d. iki 2002 m. birželio 26 d., t. y. 7 metų laikotarpis,

<…>“

13.      Sprendime aiškiai nenurodyta, kokia buvo pradinė Kendrion skirtos baudos suma. Tačiau galima numanyti, kad tai buvo 20 mln. EUR (pradinė Fardem skirtos baudos suma) ir kad minėta pradinė suma buvo priskirta Kendrion remiantis solidariąja atsakomybe už Fardem baudą(13). Tada Komisija 20 mln. EUR sumai pritaikė 70 proc. koeficientą, atsižvelgdama į septynerius metus, per kuriuos Kendrion valdė Fardem, ir gavo 14 mln. EUR(14). Tą sumą pridėjus prie pradinės 20 mln. EUR sumos, gauname 34 mln. – Kendrion skirtos baudos sumą(15).

14.      Toliau išdėstytose ginčijamo preambulės konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kaip taikyta Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė riba(16):

„814      Taikant 10 % ribą, jeigu „keli adresatai sudaro „įmonę“, t. y. ūkio subjektą, atsakingą už pažeidimą, už kurį skiriamos sankcijos sprendimo priėmimo dieną, <…> viršutinė riba gali būti apskaičiuota pagal bendrą tos įmonės, t. y. visų jos sudedamųjų dalių, apyvartą. Tačiau jei tas ūkio vienetas vėliau buvo suskaidytas, kiekvienas sprendimo adresatas turi teisę, kad aptariama riba būtų taikoma jam individualiai.

<...>

820      Fardem Packaging BV pasitraukė iš Kendrion grupės, kuri sudarė už pažeidimą atsakingą ūkio subjektą, 2003 metais. Todėl apskaičiuojant Fardem Packaging BV skirtinos baudos ribą reikia remtis pasauline Fardem Packaging BV apyvarta. 2004 m., t. y. paskutiniais kalendoriniais metais, pasibaigusiais prieš šio sprendimo priėmimą, pasaulinė Fardem Packaging BV apyvarta siekė 22 036 136 mln. EUR. Todėl Fardem Packaging BV skiriama bauda negali viršyti 2,20 mln. EUR.“

Kadangi pasaulinė Kendrion apyvarta buvo didesnė už tą maksimalią sumą, kuriai esant taikoma viršutinė baudos riba, jai skirta bauda nebuvo sumažinta, taigi liko 34 mln. EUR.

15.      Ginčijamo sprendimo preambulės 879 konstatuojamoje dalyje nustatyta:

„Todėl pagal Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį turi būti skiriamos tokios baudos:

<…>

Kendrion NV – 34 mln. EUR. Fardem Packaging BV laikoma solidariai atsakinga už 2,20 mln. EUR iš šios sumos,

<…>“

16.      Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio d dalimi skiriamos baudos yra tokios: „Kendrion NV – 34 mln. EUR. Fardem BV Packaging laikoma solidariai atsakinga už 2,20 mln. EUR iš šios sumos“.

 Skundžiamo sprendimo santrauka

17.      Pirmojoje instancijoje(17)Kendrion Bendrojo Teismo prašė:

–        panaikinti jai skirtą sprendimą visą arba iš dalies,

–        panaikinti arba sumažinti jai skirtą baudą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

18.      Per posėdį Bendrajame Teisme Kendrion pateikė argumentą, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė per ilgai. Bendrasis Teismas šį argumentą atmetė kaip netinkamą. Jis pažymėjo, kad į jo jurisdikciją pateko tik ginčijamas sprendimas, kuris turi būti išnagrinėtas remiantis tais faktais ir aplinkybėmis, apie kuriuos Komisija žinojo sprendimo priėmimo dieną. Jis nusprendė, kad proceso Bendrajame Teisme trukmė neturėjo jokios įtakos sprendimo teisėtumui.

19.      Nurodydama pirmąjį Bendrajam Teismui pateiktą pagrindą Kendrion teigė, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis nesuderinama su jo pagrindais, ir taip pažeisti SESV 101 ir 296 straipsniai(18), taip pat Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis. Nurodydama antrąjį pagrindą, Kendrion teigė, kad Komisija suklydo, nes ją ir Fardem laikė vienu ūkio subjektu. Nurodydama trečiąjį pagrindą Kendrion teigė, jog nusprendusi, kad Kendrion atsakinga už pažeidimą, įvykdytą jos visiškai valdomos dukterinės bendrovės Fardem, Komisija pažeidė tam tikrus bendruosius teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio principą ir prievolę pakankamai motyvuoti sprendimą.

20.      Ketvirtasis, penktasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis pagrindai susiję su bauda. Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Kendrion teigė, kad ginčijamu sprendimu jai skirta bauda neturėtų viršyti Fardem skirtos baudos. Nurodydama penktąjį pagrindą Kendrion pareiškė, kad su ja buvo elgiamasi kitaip nei su kitomis patronuojančiomis bendrovėmis, kurios buvo laikomos solidariai atsakingomis už jų dukterinių bendrovių įvykdytus pažeidimus, ir taip Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą.

21.      Nurodydama šeštąjį pagrindą Kendrion pateikė du argumentus. Pirma, ji tvirtino, kad Fardem skirta 60 mln. EUR bauda prieštaravo bendriesiems teisės principams: be kita ko, ši bauda buvo neproporcinga atsižvelgiant į metinę 20 mln. EUR dydžio Fardem apyvartą, o ginčijamo sprendimo motyvai nepakankami. Antra, jei Fardem skirta bauda būtų sumažinta išnagrinėjus bylą T‑51/06(19) (kurioje ši bendrovė ginčijo sprendimą), tai reikštų kad pradinė Kendrion skirtos baudos suma taip pat turėtų būti sumažinta.

22.      Septintajame pagrinde Kendrion pateikė kelis argumentus tvirtindama, kad sprendimas tokią baudą skirti patronuojančiai bendrovei, kuri pati darant pažeidimą nedalyvavo, neturi precedento. Nurodydama aštuntąjį pagrindą Kendrion teigė, kad Komisija pažeidė savo pačios patvirtintas 1998 m. gaires dėl baudų(20).

23.      Bendrasis Teismas atmetė visą Kendrion ieškinį.

 Apeliacinio skundo pagrindai

24.      Kendrion pateikia keturis apeliacinio skundo pagrindus, kuriuos galima apibendrinti taip.

25.      Visų pirma Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad Komisija pakankamai motyvavo savo sprendimą skirti Kendrion baudą, kuri yra didesnė, nei buvusiai Kendrion dukterinei bendrovei Fardem skirta bauda.

26.      Antra, nustatydamas, ar Kendrion laikytina solidariai atsakinga už Fardem skirtą baudą, Bendrasis Teismas: i) padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo esminių įrodymų elementų; ii) padarė procesinių klaidų, ypač paskirstydamas įrodinėjimo naštą; ir iii) akivaizdžiai nesuprato faktinių aplinkybių ir neteisingai įvertino įrodymus. Be to, Bendrasis Teismas nepakankamai pagrindė savo išvadas ir nepakankamai išnagrinėjo Kendrion pateiktus argumentus.

27.      Trečiasis Kendrion apeliacinio skundo pagrindas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia Kendrion teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad nors Kendrion pati nedalyvavo darant pažeidimą, jai turėtų būti skiriama didesnė bauda nei jos buvusiai dukterinei bendrovei. Antra, padaręs tokią išvadą Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes iš visų patronuojančių bendrovių, kurioms adresuotas ginčijamas sprendimas, tik Kendrion skirta bauda yra didesnė už jos dukterinei bendrovei skirtą baudą. Trečia, Bendrojo Teismo motyvai, kuriais remdamasis nusprendė, kad Kendrion yra solidariai atsakinga už Fardem skirtą baudą, yra prieštaringi ir nepakankami. Ta bauda siekia 2,2 mln. EUR. Tačiau Kendrion Komisija skyrė 34 mln. EUR baudą.

28.      Nurodydama ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą Kendrion teigia, kad Bendrasis Teismas buvo neteisus, kai konstatavo, kad jos argumentas dėl pernelyg užsitęsusio bylos nagrinėjimo Bendrajame Teisme yra netinkamas. Tokiu sprendimu Bendrasis Teismas tikriausiai išreiškia savo požiūrį, kad jis neturi įgaliojimų vertinti jo paties padarytų proceso pažeidimų. Be to, net jei Bendrasis Teismas pats neturi įgaliojimų sumažinti baudų tais atvejais, kai vėluoja priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje, Teisingumo Teismas bet kuriuo atveju yra įpareigotas priimti sprendimą šiuo teisinio tikrumo požiūriu labai svarbiu klausimu ir padaryti atitinkamas išvadas.

29.      Nurodydama antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Kendrion iš esmės skundžiasi, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad ji ir Fardem sudaro SESV 101 straipsnyje nurodytą įmonę. Jei šis Kendrion apeliacinio skundo pagrindas būtų priimtas, tai reikštų, kad jos argumentams, kuriais ji grindžia savo pirmąjį ir antrąjį apeliacinio skundo pagrindus (dėl skirtos baudos), taip pat turėtų būti pritarta. Todėl pirmiausia išnagrinėsiu antrąjį Kendrion apeliacinio skundo pagrindą.

 Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: įmonės tapatybė atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį

 Argumentų santrauka

 Kendrion apeliacinis skundas

30.      Savo pagrindiniam argumentui, kad ji su Fardem nepriklausė tai pačiai įmonei, pagrįsti Kendrion pateikia penkis pagrindinius teiginius.

31.      Pirma, Bendrasis Teismas padarė procesinių bei teisinių klaidų, kai konstatavo, kad Kendrion buvo solidariai atsakinga už Fardem skirtos baudos sumokėjimą, nes neišnagrinėjo visų pateiktų įrodymų. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas akivaizdžiai neteisingai suprato faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino tuos įrodymus, kuriuos nagrinėjo. Be to, Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas ir išsamiai neįvertino Kendrion argumentų.

32.      Antra, skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai pareiškė, kad Kendrion tenka įrodinėjimo našta, jeigu ji nori paneigti papildomus veiksnius, rodančius, kad turėjo lemiamos įtakos Fardem komercinei politikai. Iš tikro būtent Komisija turėjo įrodyti, kad: i) papildomų veiksnių išties buvo; ir kad ii) jie reiškė, jog Kendrion daro lemiamą įtaką.

33.      Trečia, Bendrasis Teismas suklydo, kai pareiškė, jog Kendrion nepavyko paneigti nė vieno iš keturių papildomų veiksnių, kuriais Komisija rėmėsi bandydama parodyti, kad Kendrion faktiškai turėjo lemiamos įtakos Fardem komercinei politikai.

34.      Ketvirta, šis atvejis yra unikalus tuo, kad patronuojanti bendrovė, kuri pati nevykdė antikonkurencinių veiksmų, buvo nubausta didesne bauda nei ta, kuri skirta pažeidimą dariusiai dukterinei bendrovei. Tokiais atvejais sprendimo motyvai turi būti labai griežtai įvertinti. Bendrasis Teismas, vertindamas sprendimą, tokių griežtų reikalavimų netaikė. Todėl jis padarė teisės klaidą ir bet kuriuo atveju nepateikė pakankamai sprendimo motyvų.

35.      Penkta, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas manytų, kad papildomi Komisijos nurodyti veiksniai yra pakankami, kyla klausimas, ar Bendrasis Teismas teisingai įvertino priešingus jam pateiktus įrodymus. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir tinkamai neišnagrinėjo Kendrion per procesą pirmojoje instancijoje pateiktų įrodymų elementų. Jei būtų atsižvelgęs į minėtus įrodymus, nebūtų galėjęs padaryti išvados, kad Komisija įrodė, jog Kendrion ir Fardem sudaro vieną ūkio subjektą. Šiaip ar taip, Bendrasis Teismas suklydo, kai Kendrion priskyrė atsakomybę už Fardem įvykdytą pažeidimą.

 Komisijos atsakymas

36.      Komisija mano, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

37.      Atsakomybę už Fardem įvykdytą pažeidimą priskyrusi Kendrion, Komisija rėmėsi tik faktu, kad nagrinėjamu laikotarpiu Fardem buvo Kendrion visiškai valdoma bendrovė, taip pat lemiamos įtakos prezumpcija. Nors sprendime nurodyti keturi papildomi veiksniai, jie nebuvo laikomi lemiamais.

38.      Kendrion teiginys dėl įrodinėjimo pareigos priskyrimo yra netinkamas. Tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas įvertinti faktines aplinkybes. Todėl Kendrion tvirtinimas, kad Bendrasis Teismas suklydo vertindamas keturis papildomus veiksnius, yra nepriimtinas.

 Vertinimas

39.      Šis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su įmonės samprata konkurencijos teisėje ir įrodymų elementais, kurių reikia norint įrodyti tokio subjekto egzistavimą, kai patronuojanti bendrovė visiškai valdo savo dukterinę bendrovę.

40.      SESV 101 straipsniu draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Sąvoka „įmonė“ Sutartyje neapibrėžta, bet ji svarbi sprendžiant dėl ES konkurencijos taisyklių taikomumo ir nustatant atsakomybę už pažeidimą. Šioje byloje keliamas klausimas būtent susijęs su atsakomybės nustatymu. Iš ko susideda įmonė, atsakinga už konkurencijos taisyklių pažeidimą, ir kaip turi būti nustatyta jai skiriama bauda?

41.      Atsakingos įmonės sąvoką Teisingumo Teismas yra ne kartą nagrinėjęs. Nuo tada, kai Bendrajam Teismui šioje byloje buvo pateiktas Kendrion prašymas panaikinti sprendimą(21), teismų praktika išsiplėtojo. Teisingumo Teismas sąvoką „įmonė“ aiškina prieštaringai(22). Vis dėlto pagal nusistovėjusią teismo praktiką ši sąvoka apima bet kokį ūkine veikla besiverčiantį subjektą, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo. Šią sąvoką būtina suvokti kaip žyminčią ekonominį vienetą, net jei teisiškai tą vienetą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Kai toks ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos taisykles, pagal asmeninės atsakomybės principą jis turi atsakyti už pažeidimą. Konkrečiai kalbant, dukterinės bendrovės elgesys patronuojančiai bendrovei gali būti inkriminuotas tuomet, kai dukterinė bendrovė, nors ir turėdama savarankišką teisinį subjektiškumą, pati nesprendžia dėl savo elgesio rinkoje, o iš esmės vykdo patronuojančios bendrovės nurodymus, ypač atkreipiant dėmesį į šių dviejų juridinių asmenų ekonominius, organizacinius ir teisinius ryšius. Kadangi tokiu atveju patronuojanti bendrovė ir jos dukterinė bendrovė yra to paties ekonominio vieneto narės, taigi sudaro vieną SESV 101 straipsnyje nurodytą įmonę, Komisija gali priimti sprendimą skirti baudą patronuojančiai bendrovei ir neprivalo įrodyti jos asmeninio dalyvavimo darant pažeidimą(23).

42.      Tais atvejais, kai patronuojanti bendrovė visiškai valdo konkurencijos taisykles pažeidusią dukterinę bendrovę, Teisingumo Teismas mano, kad tokia patronuojanti bendrovė iš esmės turi galimybę daryti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui, ir atsiranda nuginčijama prielaida, kad patronuojanti bendrovė tokią įtaką faktiškai daro. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai pakanka įrodyti, jog visas dukterinės bendrovės akcinį kapitalas priklauso patronuojančiai bendrovei, kad būtų galima daryti prielaidą, jog patronuojanti bendrovė daro lemiamą įtaką dukterinės bendrovės komercinei politikai. Tada Komisija turės teisę patronuojančią bendrovę laikyti solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei skirtos baudos sumokėjimą, jei patronuojančiai bendrovei nepavyks pateikti pakankamai įrodymų, kad jos dukterinė bendrovė iš tikrųjų rinkoje veikė savarankiškai. Reikia pabrėžti, kad ši prezumpcija laikoma nuginčytina(24) ir kad įrodinėjimo pareiga ją nuginčijant tenka patronuojančiai bendrovei.

43.      Komisija neprivalo remtis vien lemiamos įtakos prezumpcija. Bandydama įrodyti, kad patronuojanti bendrovė išties darė lemiamą įtaką savo visiškai valdomos dukterinės bendrovės komercinei politikai, ji taip pat gali remtis kitais veiksniais (toliau – dvejopo pagrindo metodas).

44.      Pasirinkusi dvejopo pagrindo metodą, Komisija, žinoma, turėtų taikyti sudėtingesnius įrodymų reikalavimus(25). Tokiu atveju Bendrasis Teismas, vykdydamas kontrolę, turėtų išnagrinėti, ar Komisija pateikė tuos reikalavimus atitinkančių įrodymų. Taigi pirmiausia Komisija privalo pateikti reikiamų įrodymų, kad patvirtintų tuos elementus, kuriais ji siekia remtis įrodydama lemiamą įtaką. Jei suinteresuota bendrovė prieštarauja minėtiems elementams, tuomet įrodinėjimo pareiga juos užginčijant perkeliama jai.

 Bendrojo Teismo vertinimas

45.      Skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija savo sprendime rėmėsi dvejopu pagrindu.

46.      53 punkte Bendrasis Teismas įvardijo Komisijos nurodytus keturis papildomus veiksnius ir pareiškė, kad Kendrion privalo įrodyti, jog minėti veiksniai neparodo, kad ji darė lemiamą įtaką Fardem:

„53      Šioje byloje Komisija rėmėsi ne tik tuo, kad ieškovė valdė 100 proc. Fardem kapitalo. <...> Sprendime taip pat nurodyti keturi papildomi veiksniai, būtent 2002 m. sausio 9 d. vidinė elektroninio pašto žinutė, gauta iš p. L (595 konstatuojamoji dalis), 1999 m. gruodžio 14 d. vidinė Fardem Packaging elektroninio pašto žinutė dėl draudimo (596 konstatuojamoji dalis), per pogrupio Teppema posėdį ranka surašyta pažyma, kurioje minimas Fardem Packaging atstovas ieškovės bendrovėje (597 konstatuojamoji dalis), ir Fardem Packaging pranešimas ieškovei dėl patiriamų valdymo problemų (106 ir 590 konstatuojamosios dalys). Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškovei pavyko užginčyti minėtus papildomus keturis veiksnius(26).“

47.      Skundžiamo sprendimo 54–60 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo įrodymus, susijusius su minėtais papildomais keturiais veiksniais. Iš 61 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas manė, jog Kendrion sėkmingai užginčijo tik vieną iš keturių papildomų veiksnių. Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad Kendrion nepavyko užginčyti kitų trijų Komisijos nurodytų veiksnių, kurie rodo, kad ji iš tikro darė lemiamą įtaką Fardem.

48.      Be to, Bendrasis Teismas išnagrinėjo papildomus įrodymus, kuriuos Kendrion pateikė siekdama užginčyti prezumpciją, kad ji turėjo lemiamos įtakos Fardem (skundžiamo sprendimo 63–68 punktai). Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad veiklos lygmeniu tarp Kendrion ir Fardem nebuvo jokio ryšio; jų tiekėjai bei klientai, taip pat gamybos procesai buvo skirtingi. Tačiau skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas pareiškė:

„Tačiau vien šios išvados nepakanka norint įrodyti, kad Fardem Packaging veikė nepriklausomai nuo ieškovės.“

49.      Be to, skundžiamo sprendimo 65 ir 67 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo:

„66      <...> todėl iš metinių ataskaitų arba iš bendrovės Fardem Packaging santykinio dydžio negalima spręsti, kad ji veikė savarankiškai.

<…>

67      <...> Čia reikia pasakyti, kad tai, jog ieškovė einamųjų reikalų (dagelijks beheer) klausimais Fardem Packaging neduodavo nurodymų, nereiškia, kad pastaroji galėjo veikti savarankiškai(27).“

 Analizė

50.      Pagal nusistovėjusius teisės principus Bendrojo Teismo pareiga, nustatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje ir 53 straipsnio pirmojoje dalyje, jo neįpareigoja pateikti išsamaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Taigi Bendrojo Teismo motyvavimas gali būti numanomas, jeigu leidžia suinteresuotiems asmenims suprasti, kuo pagrįstas skundžiamas sprendimas, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę pagal pateiktą apeliacinį skundą(28).

51.      Bendrasis Teismas konstatavo faktą, kad Komisija veikė dvejopu pagrindu. Šios išvados dėl faktų negalima ginčyti apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į minėtą faktą ir į tai, kad Komisija pateikė įrodymų dėl kiekvieno iš keturių papildomų veiksnių, įrodinėjimo pareiga dabar tenka Kendrion, jeigu ji pageidauja juos paneigti. Kaip suprantu, šią poziciją atspindi Bendrojo Teismo teiginys skundžiamo sprendimo 53 punkte („todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškovei pavyko užginčyti minėtus papildomus keturis veiksnius“).

52.      Todėl nemanau, kad Bendrasis Teismas padarė teisinę klaidą, kai Kendrion priskyrė pareigą įrodyti, kad minėti papildomi veiksniai nereiškia, kad ji iš tikro turėjo lemiamos įtakos Fardem komercinei politikai. Išnagrinėjęs Kendrion įrodymus dėl kiekvieno iš šių papildomų veiksnių, Bendrasis Teismas padarė faktinę išvadą, kad trijų iš keturių veiksnių nepavyko paneigti.

53.      Dėl papildomų įrodymų, kurios pateikė Kendrion siekdama užginčyti prezumpciją, kad darė lemiamą įtaką Fardem, ypač dėl Kendrion teiginio, kad Fardem buvo įsigyta investiciniais tikslais, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 66 punkte konstatavo:

„<...> tai, kad investicinė bendrovė įsigyja bendrovę, siekdama ją parduoti, taip pat gali būti laikoma ženklu, kad investicinė bendrovė ir dukterinė bendrovė sudaro ūkio subjektą. Tai, kad investicinė bendrovė siekia per trumpą laiką pagerinti dukterinės bendrovės veiklos rezultatus, paprastai reiškia, kad patronuojanti bendrovė turi pati dalyvauti dukterinės bendrovės veikloje. Veiksminga ir griežta priežiūros sistema gali suteikti rimtesnių pelno padidėjimo garantijų nei nesikišimo politika(29).“

54.      Pritariu Bendrajam Teismui. Iš to, kad visiškai valdoma dukterinė bendrovė įsigyjama kaip finansinė investicija ir kad jos veikla nepatenka į patronuojančios bendrovės įprastos veiklos sferą, negalima daryti išvados, kad šios dvi bendrovės nesudaro tos pačios įmonės. Priešingai: darant prielaidą, kad investicijos paskirtis yra gauti pelną, man atrodo, kad bet kokia patronuojanti bendrovė, siekdama kuo didesnio pelno iš investicijos, būtų labai suinteresuota turėti lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės komercinei politikai.

55.      Ginčydama Bendrojo Teismo faktines išvadas dėl jos pateiktų įrodymų Kendrion kelia klausimus, kurie nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją nagrinėjant apeliacinį skundą(30). Be to, nemanau, kad aiški įrodymų prasmė buvo iškreipta taip, kad Teisingumo Teismas turėtų iš naujo nagrinėti šių faktų teisinį įvertinimą(31).

56.      Be to, kadangi minėti skundžiamo sprendimo punktai suteikia Kendrion galimybę sužinoti, kokiu pagrindu sprendimas buvo priimtas, o Teisingumo Teismui suteikia pakankamai informacijos, kad jis galėtų vykdyti kontrolę pagal apeliacinį skundą, skundžiamo sprendimo negalima laikyti negaliojančiu dėl motyvų nepateikimo.

57.      Apibendrindama turiu pasakyti, kad neįžvelgiu jokios klaidos, kuri darytų negaliojančią Bendrojo Teismo išvadą, kad Fardem nebuvo nepriklausomas ūkio subjektas, ir tai reiškia, kad Fardem ir Kendrion sudarė tą pačią įmonę.

58.      Todėl manau, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Taigi būtina išnagrinėti pirmąjį ir trečiąjį Kendrion apeliacinio skundo pagrindus.

 Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Kendrion skirta bauda yra didesnė, nei jos dukterinei bendrovei skirta bauda

59.      Nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Kendrion skundžiasi, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir kad skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi ir nepakankami tiek, kiek jais pripažįstama, kad Komisija pagal galiojančius teisinius reikalavimus nurodė priežastis, kodėl Kendrion skirta didesnė bauda nei Fardem.

 Argumentų santrauka

 Kendrion apeliacinis skundas

60.      Kendrion tvirtina, jog pats Bendrasis Teismas pripažino (skundžiamo sprendimo 28 ir 29 punktuose), kad sprendimas kelia abejonių ir kad jis kai kuriais atžvilgiais yra dviprasmiškas. Iš esmės Kendrion teigia, kad sprendimo rezoliucinė dalis (2 straipsnio d dalis) nesuderinama su konstatuojamosiose dalyse išdėstytais motyvais. Konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Kendrion, kaip patronuojanti bendrovė, yra solidariai atsakinga už dukterinei bendrovei Fardem skirtos baudos sumokėjimą. Tačiau rezoliucinėje dalyje teigiama, kad Fardem yra solidariai atsakinga už Kendrion skirtos baudos (jos dalies) sumokėjimą. Remiantis tuo reikia daryti išvadą, kad jei Bendrasis Teismas būtų teisingai pritaikęs įprastą aiškinimo principą, pagal kurį sprendimas turi būti aiškinamas kaip visuma, atsižvelgiant į konstatuojamąsias dalis, jis būtų priėjęs prie išvados, kad rezoliucinė dalis yra nesuderinama su pateiktais motyvais.

61.      Kendrion laikosi nuomonės, kad iš skundžiamo sprendimo 23–28 punktų (taip pat ginčijamo sprendimo 584, 779 ir 782 konstatuojamųjų dalių) matyti, kad Komisija Kendrion baudą skyrė ne už tai, kad ji pati dalyvavo darant pažeidimą, o už tai, kad ji buvo solidariai atsakinga kaip patronuojanti bendrovė. Šiuo atžvilgiu Kendrion remiasi ginčijamo sprendimo 784 konstatuojamąja dalimi. Ji ginčija skundžiamo sprendimo 24 punkte daromą išvadą, kad iš 784 konstatuojamosios dalies „matyti“, net „akivaizdžiai matyti“, kad Komisija siekė nubausti Kendrion asmeniškai, o ne tik paskelbti ją solidariai atsakinga už Fardem skirtą baudą.

62.      Kendrion teigia, kad konkurencijos teisė nesuteikia pagrindo dukterinės bendrovės laikyti solidariai atsakinga už patronuojančiai bendrovei skirtą baudą. Be to, ginčijamo sprendimo rezultatas yra absurdiškas, nes Fardem tampa solidariai atsakinga už Kendrion skirtą baudą, remiantis pastarosios solidariąja atsakomybe už Fardem skirtos baudos sumokėjimą. Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis yra „teisinis nesusipratimas“ ir nesuderinama su konstatuojamosiomis dalimis.

63.      Darytina išvada, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 29 punkte, ginčijamo sprendimo 2 straipsnio d dalies taikymo sritis ir turinys yra nesuvokiami. Be to, minėta nuostata tiesiog prieštarauja 577–584, 587–599, 779, 782, 784, 814 ir 820 konstatuojamosioms dalims. Taigi skundžiamo sprendimo motyvai yra nepakankami ir prieštaringi, todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

 Komisijos atsakymas

64.      Komisija mano, kad Kendrion teiginys, jog ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis yra nesuderinama su konstatuojamosiose dalyse pateiktais motyvais, yra nepagrįstas. 879 konstatuojamosios dalies formuluotė visiškai atitinka rezoliucinės dalies 2 straipsnio d dalies formuluotę.

65.      Nėra jokio skirtumo tarp patronuojančios bendrovės solidariosios atsakomybės ir dukterinės bendrovės asmeninės atsakomybės. Abi bendrovės solidariai atsakingos, nes yra konkurencijos taisykles pažeidusios įmonės sudėtinės dalys.

66.      Tos pačios įmonės dalys Fardem ir Kendrion buvo nuo 1995 m. birželio 8 d. iki 2002 m. birželio 26 d. ir jos abi atsako už tuo laikotarpiu darytą pažeidimą. Fardem buvo nustatyta 60 mln. EUR bauda; Kendrion skirta bauda siekė 34 mln. EUR. Tačiau tuomet, pritaikius viršutinę 10 proc. ribą, Fardem skirta bauda buvo sumažinta iki 2,2 mln. EUR. Kendrion liko galioti 34 mln. EUR bauda, iš kurios už 2,2 mln. EUR solidariai atsakinga ir Fardem, kaip nurodyta ginčijamo sprendimo 879 konstatuojamojoje dalyje. Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 28 punkte teisingai pažymėjo, kad šioms dviem bendrovėms skirtų baudų skirtumą lemia viršutinės 10 proc. ribos taikymas. Priešingu atveju Fardem skirta bauda sudarytų 60 mln. EUR, o Kendrion būtų solidariai atsakinga už 34 mln. EUR iš šios sumos. Skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis yra suderinama ir suprantama, kai vertinama atsižvelgiant į pateiktus motyvus.

 Vertinimas

67.      Kyla du klausimai. Pirma, konkrečiai kalbant, kokiu pagrindu Kendrion skirta bauda? Antra, kaip turėtų būti apskaičiuota Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta viršutinė 10 proc. riba, taikytina bet kokiai skirtai baudai?

68.      Tikrindama skundžiamą sprendimą, vadovavausi toliau nurodytais principais.

69.      Pirma, klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisinis klausimas, kuris gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą(32).

70.      Antra, aiškindamas Komisijos sprendimą Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Komisija privalo nurodyti savo sprendimų motyvus, išdėstydama teisinį pagrindą sudarančius faktus bei argumentus, kuriais remdamasi patvirtino priemonę(33).

71.      Trečia, kalbant apie sprendimus, kuriais skiriamos baudos, pateikti motyvai laikytini pakankamais, jeigu jie aiškiai ir nuosekliai išdėsto faktinės ir teisines priežastis, dėl kurių atitinkamoms šalims skiriama bauda, kad ir šalys, ir Teisingumo Teismas būtų supažindinti su pagrindiniais Komisijos motyvus nulėmusiais veiksniais(34).

72.      Ketvirta, klausimas, ar reikalavimas pateikti motyvus patenkintas, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į ginčijamos priemonės tekstą, bet ir į jos kontekstą bei į teisės normų, reguliuojančių atitinkamą sritį, visumą(35).

 Kendrion skirtos baudos pagrindas

73.      Skundžiamo sprendimo 22–25 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, remiasi ginčijamo sprendimo preambulės 577–584, 779 ir 782 konstatuojamosiomis dalimis(36). Bendrasis Teismas daro tokias išvadas:

„26      Iš <...> sprendimo matyti, kad Komisija ieškovei baudą skyrė remdamasi tuo, kad 1995–2003 m. laikotarpiu ji su Fardem Packaging buvo to paties ūkio subjekto narės. Kadangi Fardem Packaging antikonkurencinis elgesys galėjo būti inkriminuotas ieškovei, nes abi bendrovės priklausė tam pačiam ūkio subjektui – tai dar reikės įrodyti remiantis toliau pateikta teisinių pagrindų analize, – dėl šio atsakomybės priskyrimo buvo laikoma, kad ieškovė pati padarė pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Metsä‑Serla ir kt. prieš Komisiją (C‑294/98 P, Rink. p. I‑10065, 28 punktą).

<…>

28      Be to, nors ieškovei skirta 34 mln. EUR bauda, palyginta su Fardem Packaging skirta 2,2 mln. EUR bauda, išties iš pirmo žvilgsnio gali sukelti abejonių, vis dėlto ginčijamo sprendimo 814 ir [820](37) konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad šis skirtumas atsirado dėl to, kad remiantis [Reglamento Nr. 1/2003] 23 straipsnio 2 dalimi Fardem Packaging pritaikyta viršutinė 10 proc. riba.

29      Todėl, nepaisant dviprasmiškos formuluotės, ginčijamo sprendimo 2 straipsnio d dalies taikymo sritį ir turinį tikrai galima suprasti perskaičius šios išvados 23–28 punktuose nurodytas konstatuojamąsias dalis. Todėl negali kilti jokio klausimo dėl ginčijamo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies tarpusavio prieštaravimo(38).“

74.      Skundžiamas sprendimas tiesiogiai paremtas ginčijamo sprendimo formuluote. Todėl tikrindama Bendrojo Teismo motyvus remsiuosi būtent ginčijamu sprendimu. Ginčijamo sprendimo 577 ir 584 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad Fardem reikia skirti baudą, už kurią solidariai atsako Kendrion. Tiesa, ne visi ginčijamo sprendimo motyvų elementai aiškiai išdėstyti. Todėl tiek, kiek Bendrasis Teismas tiesiog naudojosi ginčijamo sprendimo motyvais, skundžiamas sprendimas nėra toks aiškus, koks galėtų būti. Tačiau tai nereiškia, kad skundžiamas sprendimas dėl to tampa nenuoseklus ar nesuvokiamas.

75.      Apskaičiavimo procesą galima trumpai paaiškinti taip: pradinė Fardem skirtos baudos suma buvo 20 mln. EUR. Tada Komisija, siekdama ją padidinti, pritaikė šiai sumai 200 proc. koeficientą, atsižvelgdama į tai, kad pažeidimas truko 20 metų, ir gavo 40 mln. EUR sumą. Pridėjus šią sumą prie pradinės 20 mln. EUR sumos buvo gauta 60 mln. EUR dydžio bauda. Galiausiai Komisija Fardem apyvartai (22 mln. EUR) pritaikė viršutinę 10 proc. ribą (pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį). Todėl buvo nustatyta 2,2 mln. EUR mokėtina suma(39).

76.      Remiantis išvada, kad Kendrion buvo solidariai atsakinga už Fardem elgesį, galima spręsti, kad Komisija turėjo teisę atsakomybę sumokėti Fardem baudą priskirti jos (buvusiai) patronuojančiai bendrovei, atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį šios bendrovės sudarė vieną įmonę(40). Iš skundžiamo sprendimo (ir ginčijamo sprendimo) galima numanyti, kad pradinė Fardem skirtos baudos suma (20 mln. EUR) buvo priskirta Kendrion. Tada Komisija šiai sumai pritaikė 70 proc. (o ne 200 proc., kaip Fardem atveju) koeficientą. Tai atspindi aplinkybę, kad Kendrion bendrovę Fardem valdė tik septynerius metus, o ne visą pažeidimo laikotarpį. Pridėjus gautą 14 mln. EUR sumą prie pradinės 20 mln. EUR sumos, buvo nustatyta 34 mln. EUR suma. Galiausiai, siekiant nustatyti, ar Kendrion skirta bauda turi būti sumažinta, buvo taikoma Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis. Kadangi Kendrion pasaulinė apyvarta viršijo tą maksimalią sumą, kuriai esant mokėtina bauda turi būti sumažinta, Kendrion buvo palikta 34 mln. EUR bauda.

77.      Atlikus tokią kiekvieno etapo analizę, išaiškėja, kad Kendrion skirta bauda nustatyta nepažeidžiant taisyklių, reglamentuojančių solidariąją atsakomybę ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies taikymą.

78.      Reikia pripažinti, kad išvados dėl Fardem solidariosios atsakomybės už 2,2 mln. EUR iš visos Kendrion skirtos 34 mln. EUR baudos formuluotė atrodo keistokai. Nežinau nė vieno atvejo, kad dukterinė bendrovė būtų pripažinta atsakinga už savo patronuojančios bendrovės elgesį. Toks rezultatas išties būtų keistas, nes jis nesuderinamas nei su asmeninės atsakomybės už nagrinėjamą pažeidimą samprata, nei su lemiamos įtakos prezumpcija. Patronuojančios bendrovės laikomos atsakingomis už joms visiškai priklausančių dukterinių bendrovių įvykdytus pažeidimus, nes manoma, kad jos kontroliuoja dukterinių bendrovių komercinę politiką(41). Akivaizdu, kad jėgų pusiausvyra tarp dukterinės ir patronuojančios bendrovių yra kitokia. Negalima manyti, kad tokia dukterinė bendrovė turi lemiamos įtakos savo patronuojančiai bendrovei, nes nevaldydama jos akcijų ji negali jos kontroliuoti. Dukterinė bendrovė yra uodega, ji negali vizginti šuns.

79.      Tačiau tai yra Kendrion apeliacinis skundas, ne Fardem.

80.      Ar Kendrion atsakomybė tinkamai įrodyta? Tai, ar Fardem laikoma solidariai atsakinga už Kendrion baudą, ar Kendrion pripažįstama solidariai atsakinga už Fardem baudą, neturi jokios reikšmės principams, kuriais remiantis patronuojančiai bendrovei (Kendrion) priskiriama atsakomybė už jos visiškai valdomos dukterinės (Fardem) bendrovės įvykdytus pažeidimus tuo atveju, kai lemiamos įtakos prezumpcijos paneigti nepavyko. Naudos iš konkurencijos taisyklių pažeidimų turi akcininkai. Todėl normalu, kad tie, kas turi priežiūros galią, laikomi atsakingais už tų dukterinių bendrovių neteisėtą veiklą, nebent joms pavyktų įrodyti, kad šia galia jos nepasinaudojo. Tai, labai supaprastinus, ir yra Kendrion atsakomybės pagrindas.

81.      Todėl manau, kad nėra jokios teisės klaidos, kuri skundžiamą sprendimą darytų negaliojantį tiek, kiek juo Kendrion priskiriama atsakomybė už Fardem įvykdytą pažeidimą.

 Baudos suma

82.      Kendrion ir Fardem baudos yra nedalomai susijusios. Kendrion skirtos baudos suma visiškai priklauso nuo Fardem apskaičiuotos baudos(42).

83.      Skundžiamo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas nurodo, kad tariamas ginčijamo sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies neatitiktis atsirado dėl viršutinės 10 proc. ribos taikymo. Būtent tai, kaip ši riba taikoma, lemia mokėtinos baudos dydį.

84.      Tuo metu, kai buvo skaičiuojama viršutinė 10 proc. riba, pažeidimą padariusi įmonė tokia pačia forma neegzistavo, nes Fardem jau nebepriklausė Kendrion grupei. Taigi kyla klausimas: ką reiškia Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta „įmonė“? Ar viršutinė 10 proc. riba turėtų būti apskaičiuojama pagal pasaulinę patronuojančios bendrovės apyvartą; o gal svarbi tik dukterinės bendrovės apyvarta?

85.      Ginčijamo sprendimo preambulės 814 konstatuojamojoje dalyje Komisija remiasi Sprendimu Tokai Carbon ir kiti prieš Komisiją(43). Toje byloje, kaip ir čia, pažeidimą padariusi patronuojančios bendrovės visiškai valdoma dukterinė bendrovė jai jau nebepriklausė tą dieną, kai buvo apskaičiuota viršutinė 10 proc. riba. Taigi dukterinė bendrovė ir patronuojanti bendrovė nebebuvo tos pačios įmonės dalys. Todėl Bendrasis Teismas panaikino sprendimą toje byloje tiek, kiek juo Komisija (buvusiai) dukterinei bendrovei skyrė baudą, viršijusią 10 proc. ribą, apskaičiuotą tik pagal jos apyvartą(44).

86.      Šioje byloje Bendrasis Teismas aiškiai nepaaiškino, kaip viršutinė 10 proc. riba buvo pritaikyta Kendrion skirtai baudai, įgyvendinant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį. Tačiau galima suprasti, kad Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad tuo metu, kai viršutinė 10 proc. riba buvo pritaikyta, Kendrion ir Fardem buvo atskiri subjektai(45).

87.      Man regis, kad Bendrasis Teismas manė, jog Kendrion skirta 34 mln. EUR bauda nesiekia šiai bendrovei taikomos viršutinės 10 proc. ribos. Atsižvelgdamas į tai, kad Fardem apyvarta atitinkamu metu siekė apytiksliai 20 mln. EUR, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija: i) atskyrė atitinkamus Kendrion ir Fardem apyvartų rodiklius; ir ii) pritaikė viršutinę 10 proc. ribą Fardem kaip atskiram subjektui(46) ir taip sumažino jos mokėtiną sumą iki 22 mln. EUR(47).

88.      Todėl manau, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.

 Kiti klausimai

89.      Komisija išreiškė susirūpinimą dėl to, kad viršutinės 10 proc. ribos taikymas kiekvienai bendrovei atskirai, kai baudos apskaičiavimo momentu jos nebėra tos pačios įmonės dalys, sukurtų vengimo galimybes. Ji teigia, kad tuo atveju, jei patronuojanti ir dukterinė bendrovės viršutinės 10 proc. ribos taikymo momentu nėra tos pačios įmonės dalys, viršutinė riba turėtų būti apskaičiuojama remiantis tik patronuojančios bendrovės apyvarta, o į dukterinės bendrovės apyvartą atsižvelgti nereikia.

90.      Taigi, jei Komisija viršutinę 10 proc. ribą būtų nustačiusi tik pagal Fardem apyvartą, jokia bauda, už kurią atsakomybė tektų Kendrion, kaip patronuojančiai bendrovei, negalėtų viršyti 2,2 mln. EUR. Tai galėtų paskatinti įmones, patekusias į panašią situaciją, atsikratyti savo dukterinėmis bendrovėmis Komisijai dar nespėjus joms nustatyti baudos, kad viršutinė 10 proc. riba nebūtų skaičiuojama remiantis patronuojančios holdingo bendrovės grupę sudarančių bendrovių pasauline apyvarta.

91.      Nors šis argumentas pateikiamas konkrečiai atsakant į trečiąjį Kendrion apeliacinio skundo pagrindą, jis nemažiau svarbus ir čia. Todėl jį nagrinėsiu dabar.

92.      Atrodo, kad Komisijos rūpestis yra nepagrįstas. Kai patronuojanti bendrovė yra solidariai atsakinga už savo visiškai valdomą dukterinę bendrovę, bet koks baudos apribojimas taikomas remiantis patronuojančios bendrovės apyvarta, jei abi bendrovės tuo metu sudaro tą pačią įmonę. Tokiomis aplinkybėmis nėra būtina apskaičiuoti bendros baudos remiantis dukterinės bendrovės apyvarta. Dukterinė bendrovė tiesiog yra solidariai atsakinga už dalį patronuojančiai bendrovei skirtos baudos.

93.      Tačiau tais atvejais, kai viršutinės 10 proc. ribos taikymo momentu bendrovės nėra to paties subjekto dalys, man regis, būtina jas atskirti ir viršutinę 10 proc. ribą pritaikyti kiekvienai iš jų individualiai. Atrodo, kad būtent taip Komisija ir pasielgė šiuo atveju (nors galbūt ir nesąmoningai, atsižvelgiant į jos dabar pateikiamus argumentus).

94.      Patronuojančiai bendrovei skiriamos baudos suma nėra nustatoma pagal sumą, kurią turi sumokėti jos dukterinė bendrovė po to, kai jai skirtai baudai pritaikyta viršutinė 10 proc. riba. Ne, minėtoms dviem sumoms nustatyti reikia atlikti du atskirus skaičiavimus. Kendrion skirta bauda apskaičiuota atskaitos tašku imant pagrindinę Fardem skirtos baudos sumą, už kurią Kendrion buvo solidariai atsakinga(48). 2,2 mln. EUR, kuriuos turi sumokėti Fardem, paprasčiausia atitinka tą dalį jai pačiai skirtos baudos, kuri mokėtina pritaikius viršutinę 10 proc. ribą.

95.      Laikydamasi eilės tvarkos, dabar išnagrinėsiu trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą.

 Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: bauda skirta remiantis prieštaringais ir nepakankamais motyvais

96.      Kendrion pateikia tris argumentus dėl savo apeliacinio skundo trečiojo pagrindo.

 Argumentų santrauka

 Kendrion apeliacinis skundas

97.      Visų pirma Kendrion teigia, kad solidarioji atsakomybė reiškia, jog patronuojanti bendrovė turi sumokėti tik dukterinei bendrovei skirtą baudą. Antra, Kendrion tvirtina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatydama baudas Komisija nesilaikė vienodo požiūrio principo. Trečia, Kendrion tvirtina, kad Bendrojo Teismo motyvai, pateikti vertinant skirtą baudą, buvo prieštaringi ir nepakankami.

98.      Pirmasis ir trečiasis teiginiai iš dalies sutampa su argumentais, išdėstytais dėl pirmojo Kendrion apeliacinio skundo pagrindo. Juos jau išnagrinėjau šios išvados 82–88 punktuose. Todėl toliau nebenagrinėsiu. Tačiau būtina išnagrinėti Kendrion kaltinimą, kad Komisija pažeidė vienodo požiūrio principą ir kad Bendrasis Teismas į tai neatsižvelgė.

99.      Kendrion tvirtina, kad iš visų ginčijamo sprendimo adresatų tik jai vienai skirta bauda buvo didesnė už dukterinei bendrovei skirtą baudą, nors ji, kaip patronuojanti bendrovė, nedalyvavo darant dukterinės bendrovės įvykdytą pažeidimą. Vienintelė kita patronuojanti bendrovė, kuriai skirta didesnė bauda nei jos dukterinei bendrovei, buvo Nordenia, tačiau ji iš tikro dalyvavo darant pažeidimą(49). Vienodo požiūrio principas reikalauja, kad Komisija, skirdama baudas visoms su tuo pačiu pažeidimu susijusioms įmonėms, taikytų tą patį metodą. Kendrion teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisinę klaidą, kai nurodė, jog nevienodą požiūrį nulėmė viršutinės 10 proc. ribos taikymas. Viršutinė 10 proc. riba paaiškina skirtingas baudos sumas, bet ne principinį skirtumą, kurį Komisija daro tarp Kendrion ir kitų patronuojančių bendrovių. Jei vis dėlto Komisija turi teisę nustatyti Kendrion baudą taip, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Bendrojo Teismo motyvai yra prieštaringi ir nepakankami.

 Komisijos atsakymas

100. Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 109 punkte padarė teisingą išvadą, kad Komisija visiems ginčijamo sprendimo adresatams taikė tą patį baudos nustatymo metodą.

 Vertinimas

101. Pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas(50).

102. Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nurodo:

„107      Pagal vienodo požiūrio principą Komisija, apskaičiuodama baudas, skiriamas įmonėms dalyvavusioms tame pačiame pažeidime [darant tą patį pažeidimą], iš esmės turėtų naudoti tą patį metodą (2002 m. vasario 28 d. Sprendimo Cascades prieš Komisiją (T‑308/94, Rink. p. II‑813, 65 punktas) <…>.

108      Ieškovės kaltinimui, kad Komisija pažeidė šiuos principus, negalima pritarti dėl šių priežasčių:

109      <...> iš <...> sprendimo matyti, kad Komisija tą patį baudų apskaičiavimo metodą taikė visoms <...> sprendimo adresatėms, įskaitant ieškovę, kuriai atsakomybė tenka kaip vienos iš kartelyje dalyvavusių dukterinių bendrovių patronuojančiai bendrovei <...>(51).“

103. Kendrion tvirtina, kad ji panaši į kitas patronuojančias bendroves, kurios aktyviai pačios nedalyvavo darant pažeidimą, bet laikomos atsakingomis už savo visiškai valdomų bendrovių įvykdytus pažeidimus. Iš tų bendrovių reikalaujama sumokėti tik dalį jų dukterinėms bendrovėms skirtos sumos. Jei Komisija būtų taikiusi tą pačią metodiką nustatydama baudas visoms kartelį sudarančioms patronuojančioms bendrovėms, Kendrion skirta bauda būtų mažesnė, nei Fardem skirta bauda, nes ji būtų solidariai atsakinga tik už dalį Fardem skirtos baudos.

104. Tačiau man atrodo, kad Kendrion aplinkybės buvo ypatingos tuo, kad viršutinė 10 proc. riba buvo apskaičiuota jau po Fardem pardavimo. Taigi šios dvi bendrovės jau nebebuvo tos pačios įmonės dalys. To negalima pasakyti apie kitas patronuojančias bendroves ir jų atitinkamas dukterines bendroves(52).

105. Iš to, ką šios išvados 82–88 punktuose pasakiau dėl viršutinės 10 proc. ribos taikymo, galima spręsti, jog pripažįstu Komisijos teisę Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį taikyti šioms dviem bendrovėms atskirai. Kendrion nėra panaši į kitas patronuojančias bendroves, ginčijamo sprendimo adresates. Jos atveju viršutinė 10 proc. riba turėjo būti nustatyta dukart – atskirai pagal jos apyvartą ir pagal Fardem apyvartą. O kitoms patronuojančioms bendrovėms ir jų dukterinėms bendrovėms viršutinė 10 proc. riba buvo nustatyta kartą, remiantis patronuojančios bendrovės grupės pasauline apyvarta.

106. Skundžiamo sprendimo 107–109 punktuose Bendrasis Teismas aiškina ginčijamą sprendimą ir konstatuoja, kad apskaičiuodama baudas visoms bendrovėms Komisija naudojo tą patį metodą. Tai suderinama su vienodo požiūrio principu. Tačiau būtent dėl to, kad Kendrion aplinkybės skiriasi nuo kitų patronuojančių bendrovių padėties, Komisija neprivalėjo Kendrion ir Fardem atžvilgiu viršutinės 10 proc. ribos apskaičiuoti naudodamasi tuo pačiu metodu, kurį ji naudojo kitų adresačių atžvilgiu. Taikydama viršutinę 10 proc. ribą, Komisija turėjo šias dvi bendroves laikyti atskirais subjektais, nes Fardem tuo metu nepriklausė Kendrion grupei.

107. Todėl manau, kad Bendrasis Teismas padarę teisingą išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra suderinamas su vienodo požiūrio principu.

 Ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas: dėl bylos neišnagrinėjimo per kuo trumpesnį laiką

 Skundžiamas sprendimas

108. Per posėdį pirmojoje instancijoje Kendrion pateikė argumentą, kad procesas Bendrajame Teisme užtruko per ilgai. Skundžiamo sprendimo 18 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes jo jurisdikcijoje buvo tik ginčijamas sprendimas. Todėl net jei Kendrion kaltinimas dėl per didelio vėlavimo būtų teisingas, tai savaime neturėtų poveikio bylos baigčiai.

 Argumentų santrauka

 Kendrion apeliacinis skundas

109. Kendrion tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisė klaidą, nes neištyrė kaltinimo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo Kendrion bylos per kuo trumpesnį laiką. Todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

110. Jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, Kendrion prašo Teisingumo Teismo sumažinti skirtos baudos sumą. Kendrion teigia, kad šis apeliacinis skundas jai labai svarbus, nes ji juo ginčija 34 mln. EUR baudą. Bendrajam Teismui pateikti klausimai buvo sudėtingi, tačiau laikotarpis, kurio prireikė Bendrajam Teismui priimti sprendimą (Kendrion teigimu, 6 metai ir 9 mėnesiai), buvo per ilgas(53). Todėl Kendrion teigia, kad Teisingumo Teismas turėtų sumažinti skirtą baudą bent 5 proc., kad būtų atsižvelgta į pernelyg užsitęsusį procesą Bendrajame Teisme(54).

 Komisijos atsakymas

111. Visų pirma Komisija teigia, kad skundžiamas sprendimas šiuo pagrindu neturėtų būti panaikintas. Antra, ji mano, kad Bendrasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl panaikinimo, negalėjo nustatyti, ar jis pažeidė Chartijos 47 straipsnį, nes tai neišvengiamai reikštų, kad Bendrasis Teismas vertina savo elgesį. Jei būtina, šį klausimą geriau tegul išnagrinėja kita Bendrojo Teismo kolegija atskiroje byloje. Todėl Bendrasis Teismas buvo teisus, kai konstatavo, kad Kendrion argumentas buvo nepagrįstas.

112. Komisija ginčija tai, kaip Kendrion įvertino proceso Bendrajame Teisme trukmę, kuri, Kendrion skaičiavimais, siekė 5 metus ir 9 mėnesius. Komisija teigia, kad tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad procesas Bendrajame Teisme užtruko per ilgai, tai konstatuojantis teismo sprendimas turėtų būti pakankama kompensacija. Dėl bet kokios turtinės žalos, atsiradusios dėl Chartijos 47 straipsnio pažeidimo, tinkama teisių gynimo priemonė būtų atskiras ieškinys dėl žalos atlyginimo. Atsakydama į Kendrion argumentą, kad proceso ekonomijos sumetimais skirta bauda turėtų būti sumažinta bent 5 proc., Komisija tvirtina, kad ši byla skiriasi nuo bylos Dutch Beer(55) tuo, kad čia nebuvo vėlavimo administraciniame procedūros etape.

 Vertinimas

113. Bendrasis Teismas pareiškė, kad Kendrion pateiktas pagrindas dėl bylos neišnagrinėjimo per kuo trumpesnį laiką Bendrajame Teisme yra netinkamas(56). Ši išvada neturėjo poveikio Kendrion pagrindo priimtinumui. Ji tiesiog reiškė, kad Kendrion prašymas panaikinti ginčijamą sprendimą negalėjo būti tuo pagrindu patenkintas pirmojoje instancijoje(57).

114. Dėl toliau nurodytų priežasčių pritariu Bendrojo Teismo požiūriui.

115. Visų pirma prašymas panaikinti sprendimą yra atskiras ir nesusijęs su klausimu, ar Chartijos 47 straipsniu suteiktos Kendrion pagrindinės teisės buvo pažeistos. Mano galva, jei Bendrasis Teismas būtų konstatavęs tos teisės pažeidimą, bet kitais atžvilgiais sprendimas būtų pripažintas teisėtu, jo nebūtų buvę galima panaikinti remiantis vien minėtu procesiniu pažeidimu(58).

116. Antra, Kendrion netvirtina, kad dėl proceso Bendrajame Teisme trukmės atlikti veiksmingą teisminę ginčijamo sprendimo kontrolę tapo neįmanoma, pavyzdžiui, dėl to, kad įrodymai buvo prarasti arba dėl to, kad praėjus tiek laiko nebeįmanoma surasti liudininkų. Taigi Kendrion pozicija skiriasi nuo pozicijos, kurios laikosi ieškovas, tvirtinantis, kad dėl pernelyg užsitęsusio bylos nagrinėjimo buvo pažeistos jo teisės.

117. Trečia, tariamo procesinio pažeidimo, susijusio su bylos neišnagrinėjimu per kuo trumpesnį laiką, nagrinėjimas ir sprendimu skirtos baudos įvertinimas yra atskiros užduotys. Todėl vien procesinio pažeidimo nagrinėjimas nepatenka į Teisingumo Teismo neribotą jurisdikciją persvarstyti Komisijos sprendimus dėl baudų skyrimo(59).

118. Todėl nemanau, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Kendrion pagrindas yra netinkamas. Net jei Kendrion pagrindas būtų patvirtintas, tai nepaneigtų ginčijamo sprendimo teisėtumo(60).

119. Žinoma, niekas Kendrion netrukdo iškelti šio klausimo apeliaciniame skunde.

120. Kendrion savo ieškinį dėl panaikinimo pateikė 2006 m. vasario 22 dieną. Rašytinė proceso dalis baigėsi 2007 m. vasario 20 dieną. 2010 m. gruodžio 3 d. Kendrion buvo informuota apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką. 2011 m. sausio 12 d. Kendrion atsakė į klausimus, kuriuos Bendrasis Teismas, vadovaudamasis savo Procedūros reglamento 64 straipsniu, pateikė dėl Teisingumo Teismo Sprendimo Akzo. Byla Bendrajame Teisme buvo išnagrinėta 2011 m. kovo 9 d., o sprendimas priimtas tų pačių metų lapkričio 16 dieną. Bendra proceso pirmojoje instancijoje trukmė buvo 5 metai ir 9 mėnesiai, o laikotarpis tarp rašytinės proceso dalies pabaigos ir posėdžio siekė maždaug 4 metus.

121. Kendrion byla buvo artimai susijusi su jos buvusios dukterinės bendrovės Fardem byla. Tačiau nėra jokių požymių, kad Fardem byla stabdė Kendrion bylos nagrinėjimą Bendrajame Teisme.

122. Pritaikant 4 Baustahlgewebe kriterijus, akivaizdu, jog ši byla Kendrion yra svarbi, nes ginčijamu sprendimu jai skirta 34 mln. EUR bauda. Taip pat akivaizdu, kad byloje keliami sudėtingi klausimai. Nemanau, kad proceso trukmę galima susieti su Kendrion elgesiu.

123.       Kiek suprantu, per numanomą neveikimo laikotarpį (maždaug 4 metus) nuo rašytinės proceso dalies pabaigos ir posėdžio aktyvaus proceso organizavimo nebuvo imtasi. Teisingumo Teismui nepateikta jokios informacijos, kuri paaiškintų ar pagrįstų tokį neveikimo laikotarpį. Kadangi tokių įrodymų nėra, man aišku, jog ši byla nebuvo išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Kaip nurodžiau savo išvadoje byloje Groupe Gascogne(61), manau, kad (bendrai imant) šis proceso etapas galėjo užtrukti iki dvejų metų, ir tai nebūtinai reikia laikyti „per dideliu“ vėlavimu nagrinėjant bylą. Taigi ši byla pirmosios instancijos Bendrajame Teisme užtruko apytiksliai 2 metais ilgiau, nei galėjo užtrukti.

124.  Todėl darau išvadą, kad Kendrion pagrindinė teisė į bylos išnagrinėjimą Bendrajame Teisme per kuo trumpesnį laiką buvo pažeista.

125. Kaip pažymėjau savo išvadoje byloje Groupe Gascogne(62), Chartijos 47 straipsnio pažeidimo konstatavimas pats savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

126. Be to, Kendrion nenurodė, kad jos teisė į gynybą buvo pažeista dėl to procesinio pažeidimo.

127. Todėl nemanau, kad skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

128. Kendrion pateiktas alternatyvus pagrindas dėl baudos sumažinimo remiasi Teisingumo Teismo požiūriu, išdėstytu Sprendime Baustahlgewebe(63), ir nėra pateiktas kaip atskiras reikalavimas dėl turtinės ir (arba) neturtinės žalos atlyginimo.

129. Atsižvelgdama į minėtą pagrindą, manau jog tais atvejais, kai nėra pateiktas joks reikalavimas atlyginti turtinę ir (arba) neturtinę žalą, pakankama kompensacija būtų išvada pačiame sprendime, kad Bendrasis Teismas pažeidė Chartijos 47 straipsnį(64).

130. Kendrion Teisingumo Teismo prašo 5 proc. sumažinti skundžiamu sprendimu skirtą baudą. Šį skaičių ji nurodo remdamasi Bendrojo Teismo Sprendimu Dutch Beer(65). Toje byloje Komisija pripažino savo atsakomybę už pernelyg užsitęsusią administracinę procedūrą. Ieškovė nurodė, kad proceso trukmė turėjo poveikį jos teisei į gynybą ir lėmė tai, kad buvo paskirta neproporcinga bauda, nes Komisijos baudų politika administracinės procedūros metu tapo griežtesnė. Todėl ji tvirtino, kad ta suma, kuria baudą jai jau buvo sumažinusi pati Komisija dėl pernelyg užsitęsusio proceso, buvo per maža.

131. Šios bylos atvejis yra kitoks nei nagrinėjamas Sprendime Dutch Beer. Visų pirma Kendrion reikalavimas nesusijęs su Komisijos vykdoma administracine proceso dalimi, ir ji netvirtina, kad Komisijos skirta bauda išaugo dėl šios institucijos elgesio. Antra, Kendrion prašo Teisingumo Teismo įvertinti procesinį pažeidimą, įvykdytą teisminio nagrinėjimo etape. Trečia Kendrion netvirtina, kad proceso Bendrajame Teisme trukmė turėjo įtakos baudai, skirtai pagal skundžiamą sprendimą (ji ir negalėjo jos turėti, nes skundžiamu sprendimu tik patvirtintas atitinkamas sprendimas).

132. Todėl man atrodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis Teisingumo Teismas 5 proc. galėtų sumažinti Kendrion skirtą baudą. Be to, kadangi nėra įrodymų, kad Kendrion patyrė turtinės ir (arba) neturtinės žalos (kurią būtų galima nurodyti atskirame ieškinyje dėl žalos), man atrodo, kad 5 proc. (ar išties bet koks kitas skaičius) yra visiškai niekuo nepagrįstas skaičius(66).

133. Taigi manau, kad Teisingumo Teismas neturėtų sumažinti Kendrion skirtos baudos.

134. Todėl darau išvadą, kad tuo atveju, jei Kendrion mano, jog patyrė nuostolių dėl to, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo bylos per kuo trumpesnį laiką, ieškinys dėl žalos atlyginimo Bendrajame Teisme yra tinkamesnis ir veiksmingesnis teisių gynimo būdas atsižvelgiant į EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį negu koks nors baudos dydžio sumažinimas(67). Todėl Teisingumo Teismui siūlau paskelbti, kad Kendrion skundo nagrinėjimas Bendrajame Teisme užtruko per ilgai, taip pat aiškiai nurodyti, kad Kendrion turi teisę, jei pageidauja, paduoti atskirą ieškinį dėl žalos atlyginimo

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

135. Jei Teisingumo Teismas pritars mano pateiktam apeliacinio skundo vertinimui, remiantis Procedūros reglamento 137, 138, 140 ir 184 straipsniais, Kendrion, pralaimėjusiai bylą dėl visų apeliacinio skundo pagrindų, turėtų būti nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas.

 Išvada

136. Todėl manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:

–        atmesti apeliacinį skundą,

–        pripažinti, kad Bendrasis Teismas bylos Kendrion prieš Komisiją (T‑54/06) neišnagrinėjo per kuo trumpesnį laiką, ir

–        priteisti iš Kendrion bylinėjimosi išlaidas.


1 – Originalo kalba: anglų.


2 – 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimai Kendrion prieš Komisiją (T‑54/06), GroupeGascogneprieš Komisiją (T‑72/06) ir SachsaVerpackung GmbHpriešKomisiją (T‑79/06). Paskelbta minėtų trijų skundžiamų sprendimų santrauka anglų kalba. Visą šių trijų bylų sprendimų tekstą prancūzų k. galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje. Visas Sprendimo Kendrion tekstas taip pat paskelbtas olandų kalba.


3 – 2005 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas C(2005) 4634 (galutinis) dėl procedūros pagal EB Sutarties 81 straipsnį (byla COMP/F/38354 – Pramoniniai maišai) (toliau – ginčijamas sprendimas). Santrauka paskelbta OL L 282, 2007, p. 41.


4 – Bylos Gascogne Sack Deutschland prieš Komisiją (C‑40/12 P), Kendrion prieš Komisiją (C‑50/12 P) (ši byla) ir Groupe Gascogne prieš Komisiją (C‑58/12 P). Bendrajam Teismui pateikti skundai dėl ginčijamo sprendimo, paskui Teisingumo Teismui pateikti apeliaciniai skundai išsamiai aprašyti mano išvados byloje Groupe Gascogne 102 punkte.


5 – Byla C‑40/12 P.


6 – Minėta šios išvados 4 išnašoje.


7 – Išvados dėl visų trijų apeliacinių skundų paskelbtos 2013 m. gegužės 30 dieną.


8 – Žr. šios išvados 40–44 punktus.


9 – 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), kuriuo panaikintas Reglamentas Nr. 17: Pirmasis reglamentas, įgyvendinantis Sutarties 85 ir 86 straipsnius (OL 13, 1962 2 21, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3). Reglamentas Nr. 17 buvo pakeistas remiantis Reglamento Nr. 1/2003 43 straipsnio 1 dalimi. Kaip nustatytų baudų teisinį pagrindą ginčijamo sprendimo 6 dalyje Komisija nurodė abu reglamentus. Susijusios Reglamento Nr. 17 nuostatos yra 15 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnis. Jų turinys atsispindi Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje. Šioje išvadoje remsiuosi Reglamento Nr. 1/2003 nuostatomis, kurias reikėtų aiškinti kaip apimančias ir Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalį bei 17 straipsnį, nes jos nebuvo iš esmės pakeistos, kiek tai susiję su šiame apeliaciniame skunde iškeltais klausimais.


10 – Žr. šios išvados 73–81 punktus.


11 – Ginčijamo sprendimo preambulės 777 konstatuojamoji dalis.


12 – Ginčijamo sprendimo preambulės 779 ir 781 konstatuojamosios dalys.


13 – Ginčijamo sprendimo preambulės 781 konstatuojamoji dalis.


14 – Ginčijamo sprendimo preambulės 783 konstatuojamoji dalis.


15 – Ginčijamo sprendimo preambulės 784 konstatuojamoji dalis.


16 – 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo Lafarge prieš Komisiją (C‑413/08 P, Rink. p. I‑5361) 102 punktas. Komisijos 1998 m. Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairėse (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 1 t., p. 171) taip pat minima pasaulinė apyvarta, kai kalbama apie 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą viršutinę 10 proc. ribą.


17 – 2 išnašoje nurodytas Sprendimas Kendrion (T‑54/06, toliau – skundžiamas sprendimas).


18 – Buvęs EB sutarties 253 straipsnis.


19 – 2011 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Fardem Packaging prieš Komisiją (T‑51/06).


20 – Komisijos 1998 m. Baudų nustatymo remiantis Reglamento Nr. 17 15 straipsnio 2 dalimi ir EAPB sutarties 65 straipsnio 5 dalimi metodo gairės (OL C 9, 1998, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 8 sk., 1 t., p. 171) (toliau – 1998 m. Komisijos gairės). Žr. 4 išnašoje nurodytos mano išvados byloje GascogneSackDeutschland 21 punktą.


21 – 2006 m. vasario 22 dieną.


22 – Žr. Wouter P. J. Wils „Antitrust compliance programmes and optimal antitrust enforcement“, Journal of Anti‑Trust Enforcement, 2013, p. 12. Plg. S. Thomas „Guilty of a fault that one has not committed“, Journal of European Competition Law and Practice, 2012, p. 11.


23 – 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco prieš Komisiją (C‑628/10 P ir C‑14/11 P, toliau – Sprendimas Alliance One) 42–44 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.


24 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 46–48 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.


25 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 49, 50 ir 53 punktai.


26 –      Išnaša lietuvių k. nereikšminga.


27 –      Išnaša lietuvių k. nereikšminga.


28 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 64 punktas.


29 –      Išnaša lietuvių k. nereikšminga.


30 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 84 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.


31 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 85 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.


32 – 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Masdar (UK) prieš Komisiją (C‑47/07 P, Rink. p. I‑9761) 76 punktas.


33 – Žr. SESV 296 straipsnį; taip pat 1970 m. liepos 15 d. Sprendimo ACF Chemiefarma prieš Komisiją (41/69, Rink. p. 661) 76 punktą ir 1985 m. liepos 11 d. Sprendimo Remia ir kt. prieš Komisiją (42/84, Rink. p. 2545) 26 punktą.


34 – 23 išnašoje minėto Sprendimo Alliance One 64 punktas.


35 – 2001 m. spalio 4 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją (C‑403/99, Rink. p. I‑6883) 41 punktas.


36 – Žr. šios išvados 8–10 punktus.


37 –      Darau prielaidą, kad nuorodoje į preambulę vietoj 815 konstatuojamosios dalies turėtų būti 820 konstatuojamoji dalis, nes būtent ši konstatuojamoji dalis susijusi su Fardem skiriama bauda.


38 –      Išnaša lietuvių k. nereikšminga.


39 – Žr. šios išvados 11–16 punktus.


40 – Žr. šios išvados 40–44 punktus.


41 – 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Akzo Nobel ir kt. prieš Komisiją (C‑97/08 P, Rink. p. I‑8237) 58–61 punktai.


42 –      Žr. šios išvados 13 punktą.


43 – 2005 m. birželio 15 d. sprendimas (T‑71/03, T‑74/03, T‑87/03 ir T‑91/03, toliau – Sprendimas Tokai). Sprendimo santrauka paskelbta anglų kalba. Visas sprendimo tekstas vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis paskelbtas Teisingumo Teismo interneto svetainėje.


44 – 43 išnašoje nurodyto Sprendimo Tokai 391 ir 392 punktai.


45 – Žr. ginčijamo sprendimo preambulės 820 konstatuojamąją dalį ir skundžiamo sprendimo 28 punktą.


46 – Jei būtų nagrinėjamas Fardem apeliacinis skundas, nustatant jai mokėtiną baudą reikėtų atsižvelgti į pažeidimo laikotarpį iki to momento, kai ją įsigijo Kendrion, už kurį atsakomybė tenka tik Fardem (nuo 1982 m. sausio 6 d. iki 1995 m. birželio 8 d.). Tačiau to daryti nereikia, nes nagrinėjamas tik Kendrion apeliacinis skundas, ir ši bendrovė yra solidariai atsakinga už Fardem skirtą baudą. Žr. mano išvados byloje GascogneSackDeutschland 81–88 punktus, kur išnagrinėjau tai, kaip viršutinė 10 proc. riba pritaikyta patronuojančiai bendrovei ir jai visiškai priklausančiai dukterinei bendrovei, kurios apskaičiavimo momentu sudarė tą pačią įmonę, bet pažeidimo laikotarpis prasidėjo prieš tai, kai patronuojanti bendrovė įsigijo dukterinę bendrovę ir tęsėsi po įsigijimo.


47 – Žr. šios išvados 73 punkte cituojamo skundžiamo sprendimo 28 ir 29 punktus.


48 – Žr. šios išvados 11–13 punktus.


49 – Ginčijamo sprendimo preambulės 637 konstatuojamoji dalis.


50 – 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Arcelor Atlantique ir Lorraine ir kt. (C‑127/07, Rink. p. I‑9895) 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.


51 –      Išnaša lietuvių k. nereikšminga.


52 – Bischof + Klein France SAS; FLS Smidth & Co A/s ir FLS Plast AS ir Groupe Gascogne.


53 – Kendrion nurodo 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Baustahlgewebe prieš Komisiją (C‑185/95 P, Rink. p. I‑8417, toliau – Sprendimas Baustahlgewebe).


54 – 2011 m. birželio 16 d. Sprendimas Bavariaprieš Komisiją (T‑235/07, Rink. p. II‑3229) (toliau – Sprendimas Dutch Beer).


55 – Minėta 54 išnašoje.


56 – Skundžiamo sprendimo 18 punktas.


57 – 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Arkema prieš Komisiją (C‑520/09 P, Rink. p. I‑8901) 31 punktas.


58 – Žr. šios išvados 117 punktą.


59 – Žr. SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį. Taip pat žr. mano išvados byloje Groupe Gascogne 131 ir 132 punktus.


60 – Žr. šios išvados 113 punktą.


61 – Žr. mano išvados toje byloje 91–94 punktus.


62 – Minėta 4 išnašoje.


63 – 53 išnašoje nurodytame Sprendime Baustahlgewebe Teisingumo Teismas proceso ekonomijos sumetimais, taip pat siekdamas sudaryti galimybes greitai ir veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemone panaikino skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su paskirtos baudos suma, bet paliko sprendimą galioti visais kitais atžvilgiais.


64 – Žr. mano išvados byloje Groupe Gascogne 148 punktą.


65 – Minėtas 54 išnašoje.


66 – Žr. mano išvados byloje Groupe Gascogne 133–138 punktus.


67 – Šis Kendrion reikalavimas sumažinti baudą, man regis, yra pagrįstas konkrečiai Sprendimu Baustahlgewebe: jis buvo pateiktas kaip atskiras reikalavimas atlyginti turtinę ir (arba) neturtinę žalą, ir Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos tokio reikalavimo patenkinti.