Language of document : ECLI:EU:C:2013:543

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 12 d.(*)

„Viešieji pirkimai – Direktyva 2004/18/EB – 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktas – Sąvoka „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“ – Sąlyga, susijusi arba su veiklos finansavimu, arba su valdymo kontrole, arba su veiklos kontrole, kuriuos atlieka valstybė, regionų ar vietos valdžios institucijos ar kitos įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė – Gydytojų profesinė asociacija – Įstatyme numatytas finansavimas iš šios asociacijos narių mokamų įmokų – Įmokų dydis, nustatomas šios asociacijos visuotinio susirinkimo – Šios asociacijos savarankiškumas nustatant jai įstatymu nustatytų uždavinių įgyvendinimo apimtį ir būdą“

Byloje C‑526/11

dėl Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) 2011 m. spalio 5 d. sprendimu, kurio gavimo Teisingumo Teisme data yra 2011 m. spalio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

IVD GmbH & Co. KG

prieš

Ärztekammer Westfalen‑Lippe,

dalyvaujant

WWF Druck + Medien GmbH,

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai A. Rosas, E. Juhász, D. Šváby (pranešėjas) ir C. Vajda,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. lapkričio 8 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        IVD GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwalt J. Eggers,

–        Ärztekammer Westfalen‑Lippe, atstovaujamos Rechtsanwälte S. Gesterkamp ir T. Schneider‑Lasogga,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir T. Müller,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos M. Noll‑Ehlers, A. Tokár ir C. Zadra,

susipažinęs su 2013 m. sausio 30 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p.132) 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp IVD GmbH & Co. KG (toliau – IVD) ir Ärztekammer Wesfalen‑Lippe (Vestfalijos Lipės gydytojų asociacija, toliau – Gydytojų asociacija) dėl pastarosios sprendimo po viešojo pirkimo konkurso sudaryti sutartį su kita įmone.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antrą ir trečią pastraipas:

„Įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“ reiškia bet kurią įstaigą, kuri:

a)      skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti;

b)      turi juridinio asmens statusą; ir

c)      didžiąja dalimi yra finansuojama iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, lėšų; arba yra valdoma šių institucijų ir kitų minėtų įstaigų; arba turinti administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regiono ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

Negalutinis įstaigų ir jų kategorijų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė ir kurios atitinka kriterijus, nurodytus šios dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose, sąrašas pateikiamas III priede. <...>“

4        Kalbant apie Vokietijos Federacinę Respubliką, minėtame priede kaip valstybės, federalinių žemių (Länder) ar vietos valdžios institucijų įsteigtos įstaigos nurodytos profesinės asociacijos ir būtent gydytojų asociacijos (III dalies 1.1 kategorijos antra įtrauka).

 Vokietijos teisė

5        Pagal Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemės Sveikatos priežiūros profesijų įstatymo (Heilberufsgesetz des Landes Nordrhein‑Westfalen, toliau – HeilBerG NRW) 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus Ärztekammer uždaviniai yra šie:

„1)      remti viešosios sveikatos priežiūros tarnybą ir viešąją veterinarijos tarnybą, šioms vykdant savo užduotis; pirmiausia pateikti pasiūlymus dėl visų klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros profesijomis ir medicina;

2)      pateikti nuomonę priežiūros institucijos prašymu, taip pat ekspertų ataskaitas ir paskirti ekspertus kompetentingų institucijų prašymu;

3)      užtikrinti greitąją medicinos ir odontologijos paslaugų pagalbą ne darbo valandomis ir informuoti apie tai bei priimti greitosios pagalbos tarnybos nuostatus;

4)      remti ir vykdyti asociacijos narių profesinės kvalifikacijos kėlimą, siekiant prisidėti prie to, kad profesinei veiklai būtinos asociacijos narių žinios, įgūdžiai ir gebėjimai atitiktų aktualią mokslo ir praktikos raidą visame profesiniame gyvenime, reglamentuoti pagal šį įstatymą kvalifikacijos kėlimą, taip pat išduoti profesinės kvalifikacijos pažymėjimus; <...>

5)      skatinti sveikatos ir veterinarijos paslaugų kokybę bei ją užtikrinti – pirmiausia atlikti specialų sertifikavimą – ir suderinti tai su suinteresuotomis šalimis.“

6        Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagal šį įstatymą:

–        be kitų užduočių, Ärztekammer taip pat pavedama savo veikloje siekti aukšto profesinio lygio, ginti profesinius savo narių interesus, užtikrinti gerus jų santykius, įsteigti pagalbos institucijas savo nariams ir jų šeimoms, taip pat teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą ir su profesija susijusiais klausimais (6 straipsnio 1 dalies 6–8, 10 ir 12 straipsniai),

–        suteikiamas asociacijos nario statusas visiems Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje veiklą vykdantiems arba nuolatinę gyvenamąją vietą turintiems gydytojams (2 straipsnis),

–        suteikiama balso teisė šios asociacijos visuotiniame susirinkime iš principo visiems jos nariams (12 straipsnio 1 dalis),

–        įtvirtinama Ärztekammer teisė iš savo narių rinkti įmokas savo uždaviniams įgyvendinti (6 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys),

–        numatyta, kad šių įmokų dydis nustatomas šios asociacijos visuotinio susirinkimo patvirtintame reglamente (23 straipsnio 1 dalis),

–        reikalaujama, kad šį reglamentą tvirtintų priežiūros institucija (23 straipsnio 2 dalis), o šiuo patvirtinimu siekiama tik užtikrinti minėtos asociacijos subalansuotą biudžetą, ir

–        numatyta, kad priežiūros institucija a posteriori vykdo bendro pobūdžio kontrolę, kaip įgyvendindama savo uždavinius Ärztekammer laikosi įstatymų (28 straipsnio 1 dalis).

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

7        Ärztekammer pradėjo konkurso procedūrą dėl informacinio biuletenio spausdinimo, platinimo, reklamos jame įsigijimo ir prenumeratos pardavimo; skelbimas apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 5 dieną. Atmetus du kitus dalyvius, buvo renkamasi iš dviejų: IVD ir WWF Druck + Medien GmbH, galiausiai laimėjo pastarosios pasiūlymas.

8        IVD ginčijo šį sprendimą pareikšdama prieštaravimus, o vėliau skundą Vergabekammer – administracinei institucijai, kompetentingai nagrinėti skundus viešųjų pirkimų srityje; ji nurodė, kad laimėtojas nepateikė tam tikrų rekomendacijų, kurias pateikti reikalavo Ärztekammer. Ši institucija atmetė jos reikalavimus, pripažinusi juos nepagrįstais.

9        Gavęs skundą, Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) nusprendė ex officio nagrinėti klausimą dėl Ärztekammer, kaip perkančiosios organizacijos, statuso, nuo kurio priklauso IVD pareikšto ieškinio priimtinumas.

10      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagal HeilBerG NRW 6 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus šiai asociacijai pavesti uždaviniai yra susiję su „viešaisiais interesais, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio“. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad ši asociacija turi juridinio asmens statusą. Todėl, jo nuomone, ji atitinka Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas sąlygas.

11      Kita vertus, tas teismas klausia, ar Ärztekammer teisė rinkti įmokas iš savo narių reiškia netiesioginį valstybės finansavimą, tenkinantį pirmąją minėtos direktyvos 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte nurodytą sąlygą.

12      Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, iš 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Bayerischer Rundfunk ir kt. (C‑337/06, Rink. p. I‑11173) ir 2009 m. birželio 11 d. Sprendimo Hans & Christophorus Oymanns (C‑300/07, Rink. p. I‑4779) išplaukia, kad toks netiesioginis valstybės finansavimas būna, kai valstybė arba pati nustato įmokų pagrindą ir dydį, arba priimdama nuostatas, kuriomis tiksliai apibūdinamos juridinio asmens teiktinos paslaugos bei reglamentuojamas įmokos dydžio apskaičiavimas, turi tokią įtaką, kad šis juridinis asmuo turi tik nedidelę diskreciją nustatyti tą dydį.

13      Minėtas teismas pažymi, kad taikytinuose teisės aktuose nenustatytas Ärztekammer renkamų įmokų dydis, o asociacijai pavestų uždavinių įgyvendinimo apimtis ir būdai neapibrėžti taip, kad nustatyti įmokų dydį ji galėtų tik ribotais atvejais. Priešingai, kadangi naudojasi didele diskrecijos laisve įgyvendindama šiuos uždavinius, minėta asociacija turi panašią diskrecijos laisvę apibrėžti savo finansavimo poreikius, taigi ir nustatyti savo narių mokėtinų įmokų dydį. Be to, šis teismas pažymi, kad nors egzistuoja sistema, pagal kurią priežiūros institucija tvirtina reglamentą, kuriuo nustatomas ši dydis, tokiu patvirtinimu siekiama tik užtikrinti subalansuotą šios asociacijos biudžetą.

14      Atsižvelgdamas į šias specifines aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Ärztekammer neturi šio sprendimo 2 punkte minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismo nurodytų požymių, ir klausia, ar jie visais atvejais yra būtini, kad būtų įvykdyta sąlyga dėl viešojo finansavimo buvimo.

15      Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar įstaiga <...> (šiuo atveju – profesinė asociacija) „didžiąja dalimi yra finansuojama iš valstybės <...> lėšų“ arba ar ji „yra valdoma“ valstybės, [kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktą]:

–        jei įstatymu įstaigai suteikiama teisė rinkti įmokas savo nariams, tačiau nenustatytas nei įmokų dydis, nei įmokomis finansuotinų paslaugų apimtis,

–        jei rinkliavų taisykles vis dėlto turi patvirtinti valstybė?“

 Dėl prejudicinio klausimo

16      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad įstaiga, kaip antai viešosios teisės reglamentuojama profesinė asociacija, atitinka arba kriterijų dėl finansavimo didžiąja dalimi iš viešosios valdžios institucijų lėšų – kuomet ši įstaiga didžiąja dalimi finansuojama iš jos narių sumokamų įmokų ir pagal taikytiną įstatymą ji įgaliota nustatyti šių įmokų dydį ir jas surinkti, tačiau nenustatoma šios įstaigos veiksmų, kurių ji imasi įgyvendindama jai įstatymu nustatytus uždavinius, kuriems finansuoti skirtos šios įmokos, apimtis ir būdas, – arba kriterijų dėl viešosios valdžios institucijų vykdomos valdymo kontrolės, kuomet sprendimą, kuriuo ši įstaiga nustato šių įmokų dydį, turi patvirtinti priežiūros institucija.

17      Pirmiausia reikia pažymėti, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad Ärztekammer yra nurodyta Direktyvos 2004/18 III priede, kuriame įvardijamos minėto 1 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje nurodytos kiekvienos valstybės narės įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, ir jų kategorijos. Šio priedo III dalies, kuri skirta Vokietijos Federacinei Respublikai, 1.1 kategorijos, susijusios su „institucijomis, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, įsteigtomis federalinių, valstybės ar vietos valdžios institucijų“, antroje įtraukoje, susijusioje su „profesinių asociacijų“ subkategorija, minimos, be kita ko, „gydytojų <...> profesinės asociacijos“.

18      Vis dėlto, kaip savo išvados 20 ir 21 punktuose priminė generalinis advokatas, tam tikros institucijos įrašymas į šį priedą tėra pagrindinės taisyklės, įtvirtintos Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, įgyvendinimas, tačiau nereiškia nenuginčijamos prezumpcijos, jog minėta institucija yra „įstaiga, kurią reglamentuoja viešoji teisė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Todėl Sąjungos teismas, kuriam nacionalinis teismas pateikia motyvuotą prašymą šiuo klausimu, turi įsitikinti šios direktyvos vidiniu nuoseklumu, patikrinęs, ar įstaigos įrašymu į šį priedą buvo teisingai pritaikyta pagrindinė taisyklė (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Hans & Christophorus Oymanns 42, 43 ir 45 punktus).

19      Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad tam tikra organizacija yra „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai įvykdomos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. ši įstaiga įsteigta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti (a punktas), turi juridinio asmens statusą (b punktas) ir yra didžiąja dalimi finansuojama iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, lėšų; arba yra valdoma šių institucijų ir kitų minėtų įstaigų; arba turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra paskirti valstybės, regiono ar vietos valdžios institucijų arba kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė (c punktas).

20      Visi trys šios direktyvos 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte išvardyti alternatyvūs kriterijai išreiškia didelę priklausomybę nuo viešosios valdžios institucijų. Iš tiesų dėl tokios priklausomybės jos gali daryti įtaką atitinkamos įstaigos sprendimams viešųjų pirkimų srityje, o tai reiškia, kad šie sprendimai gali būti priimami kitais, ne ekonominiais sumetimais, ir ypač kyla rizika, kad pirmenybė bus suteikta nacionaliniams dalyviams arba kandidatams, o tai sudarytų laisvo paslaugų ir prekių judėjimo kliūčių, kurių išvengti būtent ir siekiama taikant viešųjų pirkimų direktyvas (dėl analogiškų nuostatų, galiojusių iki Direktyvos 2004/18, žr. 2001 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑237/99, Rink. p. I‑939, 39, 41, 42, 44 ir 48 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

21      Atsižvelgiant į šiuos tikslus, kiekvienas iš šių kriterijų turi būti aiškinamas funkciškai (dėl analogiškų nuostatų, galiojusių iki Direktyvos 2004/18, žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 43 punktą ir nurodytą teismo praktiką ir minėto Sprendimo Bayerischer Rundfunk ir kt. 40 punktą), t. y. nepriklausomai nuo to, kaip formaliai jis įgyvendinamas (pagal analogiją žr. 1998 m. lapkričio 10 d. Sprendimo BFI Holding, C‑360/96, Rink. p. I‑6821, 62 ir 63 punktus), ir jie turi būti suprantami kaip sukuriantys didelę priklausomybę nuo viešosios valdžios institucijų.

22      Pirmiausia dėl pirmojo Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte nurodyto kriterijaus, susijusio su finansavimo didžiąja dalimi iš valdžios institucijų lėšų, pasakytina, kad finansavimo sąlyga reiškia, jog be specifinio atlygio pervedamos finansinės lėšos, siekiant remti atitinkamos įstaigos veiklą (dėl analogiškų nuostatų, galiojusių iki Direktyvos 2004/18, žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo University of Cambridge, C‑380/98, Rink. p. I‑8035, 21 punktą).

23      Kadangi šią sąvoką reikia aiškinti funkciškai, Teisingumo Teismas nusprendė, kad kriterijus, susijęs su finansavimu didžiąja dalimi iš valdžios institucijų lėšų, apima ir netiesioginio finansavimo būdą.

24      Toks finansavimas gali būti teikiamas surenkant įstatyme numatytas ir iš principo privalomas nustatyto dydžio rinkliavas, kurios nėra jas mokančių asmenų sumokamas atlygis už faktinį naudojimąsi atitinkamos įstaigos suteiktomis paslaugomis ir kurių surinkimo būdas kyla iš viešosios valdžios institucijų prerogatyvų (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Bayerischer Rundfunk ir kt. 41, 42, 44, 45 ir 47–49 punktus).

25      Aplinkybė, kad formaliai pati įstaiga nustato įmokų, užtikrinančių jos finansavimą, dydį, nepašalina galimybės, kad tai yra netiesioginis šį kriterijų atitinkantis finansavimas. Taip yra tuo atveju, kai įstaigos, kaip antai viešosios socialinio draudimo kasos, yra finansuojamos iš apdraustųjų arba jų vardu mokamų draudimo įmokų, už kurias negaunamas specifinis atlygis, kuomet apdraudimas tokiu draudimu ir tokių įmokų mokėjimas yra privalomas pagal įstatymą, jų procentinis dydis, nors ir formaliai nustatomas pačių kasų, yra, pirma, teisiškai reglamentuotas, nes įstatymu nustatomos šių kasų teikiamos paslaugos ir susijusios išlaidos ir draudžiama joms vykdyti veiklą siekiant pelno, ir, antra, turi būti patvirtintas priežiūros institucijos, ir kai sumos išieškomos priverstinai pagal viešosios teisės normas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Hans & Christophorus Oymanns 53–56 punktus).

26      Vis dėlto reikia konstatuoti, kad įstaigos, kaip antai Ärztekammer, padėtis negali būti prilyginta ankstesniame šio sprendimo punkte aprašytai situacijai.

27      Iš tiesų, nors šios įstaigos uždaviniai išvardyti HeilBerG NRW, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jos padėčiai būdinga tai, jog šiuo įstatymu jai paliekama didelė autonomija nustatyti veiklos, kurios ji imasi savo uždaviniams įgyvendinti, vykdymo pobūdį, apimtį ir būdą, taigi nustatyti būtiną šiuo tikslu biudžetą ir atitinkamai įmokų, kurių ji reikalaus iš savo narių, dydį. Aplinkybė, jog reglamentą, kuriuo nustatomas šis dydis, turi patvirtinti priežiūros valdžios institucija, neturi lemiamos reikšmės, nes ši valdžios institucija tik patikrina, kad aptariamos įstaigos biudžetas būtų subalansuotas, tai yra, kad iš narių įmokų ir iš kitų savo išteklių ši įstaiga užsitikrintų pakankamai lėšų visoms išlaidoms, susijusioms su jos funkcionavimu pagal jos pačios patvirtintą tvarką, padengti.

28      Be to, kaip savo išvados 65 ir 66 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, nagrinėjamu atveju šią autonomiją valdžios institucijų atžvilgiu dar labiau sustiprina aplinkybė, jog šį reglamentą priima iš pačių įmokų mokėtojų sudarytas visuotinis susirinkimas.

29      Toliau dėl antrojo Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte nurodyto kriterijaus, susijusio su valdžios institucijų atliekama valdymo kontrole, reikia priminti, kad iš principo a posteriori kontrolė šio kriterijaus neatitinka, nes tokia kontrolė nesudaro galimybių viešosios valdžios institucijoms daryti įtaką atitinkamos įstaigos sprendimams viešųjų pirkimų srityje (šiuo klausimu žr. 2003 m. vasario 27 d. Sprendimo Adolf Truley, C‑373/00, Rink. p. I‑1931, 70 punktą). Taigi, iš principo taip yra tuo atveju, kai priežiūros institucija atlieka a posteriori bendro pobūdžio teisėtumo kontrolę, ir juo labiau tuo atveju, kai šios valdžios institucijos vaidmuo yra tvirtinti šios įstaigos sprendimą, kuriuo nustatomas jos pagrindinį finansavimą užtikrinančių įmokų dydis, kai toks tvirtinimas apima tik patikrinimą, kad šios įtaigos biudžetas yra subalansuotas.

30      Todėl aišku, kad įstaiga, kaip antai Ärztekammer, nepaisant to, kad įstatymu, pirma, nustatyti jos uždaviniai bei tai, kaip turi būti organizuojama didžioji dalis jos finansavimo, ir, antra, numatyta, kad sprendimą, kuriuo ji nustato savo narių mokėtinų įmokų dydį, turi patvirtinti priežiūros institucija, konkrečiai turi organizacinę ir biudžeto autonomiją, o tai neleidžia jos vertinti kaip labai priklausomos nuo viešosios valdžios institucijų. Vadinasi, tokios įstaigos finansavimo būdas nėra finansavimas didžiąja dalimi iš valdžios institucijų lėšų ir nesudaro galimybių šioms kontroliuoti jos valdymo.

31      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad įstaiga, kaip antai viešosios teisės reglamentuojama profesinė asociacija, neatitinka nei kriterijaus dėl finansavimo didžiąja dalimi iš viešosios valdžios institucijų lėšų – kuomet ši įstaiga didžiąja dalimi finansuojama iš jos narių sumokamų įmokų ir pagal taikytiną įstatymą ji įgaliota nustatyti šių įmokų dydį ir jas surinkti, tačiau nenustatoma šios įstaigos veiksmų, kurių ji imasi įgyvendindama jai įstatymu nustatytus uždavinius, kuriems finansuoti skirtos šios įmokos, apimtis ir būdas, – nei kriterijaus dėl viešosios valdžios institucijų vykdomos valdymo kontrolės vien dėl to, kad sprendimą, kuriuo ši įstaiga nustato tų įmokų dydį, turi patvirtinti priežiūros institucija.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

32      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punktas turi būti aiškinamas taip, kad įstaiga, kaip antai viešosios teisės reglamentuojama profesinė asociacija, neatitinka nei kriterijaus dėl finansavimo didžiąja dalimi iš viešosios valdžios institucijų lėšų – kuomet ši įstaiga didžiąja dalimi finansuojama iš jos narių sumokamų įmokų ir pagal taikytiną įstatymą ji įgaliota nustatyti šių įmokų dydį ir jas surinkti, tačiau nenustatoma šios įstaigos veiksmų, kurių ji imasi įgyvendindama jai įstatymu nustatytus uždavinius, kuriems finansuoti skirtos šios įmokos, apimtis ir būdas, – nei kriterijaus dėl viešosios valdžios institucijų vykdomos valdymo kontrolės vien dėl to, kad sprendimą, kuriuo ši įstaiga nustato tų įmokų dydį, turi patvirtinti priežiūros institucija.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.