Language of document : ECLI:EU:C:2012:65

Byla C‑277/10

Martin Luksan

prieš

Petrus van der Let

(Handelsgericht Wien prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisės aktų derinimas — Intelektinė nuosavybė — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyvos 93/83/EEB, 2001/29/EB, 2006/115/EB ir 2006/116/EB — Kinematografijos kūrinio naudojimo teisių pasidalijimas sutartimi tarp kūrinio pagrindinio režisieriaus ir prodiuserio — Nacionalinės teisės normos, kuriomis šios teisės priskiriamos tik filmo prodiuseriui — Galimybė nukrypti nuo šios taisyklės šalių susitarimu — Iš to išplaukiančios teisės į atlyginimą“

Sprendimo santrauka

1.        Tarptautiniai susitarimai — Valstybių narių susitarimai — Iki valstybės narės įstojimo į Sąjungą sudaryti susitarimai — Susitarimas, kuriuo valstybei narei suteikiama teisė priimti aktą, prieštaraujantį Sąjungos teisei — Valstybės narės pareiga susilaikyti nuo tokio akto priėmimo — Dėl Sąjungos teisės raidos atsiradusi neatitiktis — Valstybės narės negalėjimas remtis minėtu susitarimu siekiant, kad ji būtų atleista nuo dėl šios raidos atsiradusių pareigų

(SESV 351 straipsnis)

2.        Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Kinematografijos kūrinio naudojimo teisės — Teisės, pagal įstatymą priklausančios pagrindiniam kūrinio režisieriui

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 ir 3 straipsniai, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 2 ir 3 straipsniai ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/116 2 straipsnis; Tarybos direktyvos 93/83 1 ir 2 straipsniai)

3.        Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Kinematografijos kūrinio naudojimo teisės — Valstybių narių galimybė nustatyti teisinę šių teisių perleidimo kūrinio prodiuseriui prezumpciją — Sąlyga — Nuginčijama prezumpcija

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/115 3 straipsnio 4 ir 5 dalys)

4.        Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Kinematografijos kūrinio naudojimo teisės — Teisės, pagal įstatymą priklausančios pagrindiniam kūrinio režisieriui

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio2 dalies b punktas)

5.        Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Kinematografijos kūrinio naudojimo teisės — Teisė į teisingą kompensaciją taikant kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį — Valstybių narių galimybės nustatyti teisinę šios teisės perleidimo kūrinio prodiuseriui prezumpciją nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktas)

1.        SESV 351 straipsnio pirma pastraipa siekiama laikantis tarptautinės teisės principų patikslinti, kad Sutarties taikymas neturi įtakos atitinkamos valstybės narės įsipareigojimui gerbti iš prieš jai įstojant į Sąjungą sudaryto susitarimo kylančias trečiųjų valstybių teises ir vykdyti atitinkamus įsipareigojimus. Tačiau kai tokiu susitarimu valstybei narei leidžiama priimti priemonę, kuri, pasirodo, prieštarauja Sąjungos teisei, neįpareigojant to daryti, valstybė narė turi susilaikyti nuo tokios priemonės priėmimo. Ši teismų praktika mutatis mutandis taip pat turi būti taikoma tais atvejais, kai paaiškėja, kad įstatymo numatyta priemonė, kurią valstybė narė priėmė remdamasi ankstesniu tarptautiniu susitarimu, dėl Sąjungos teisės raidos prieštarauja šiai teisei. Tokioje situacijoje atitinkama valstybė narė negali remtis šiuo susitarimu, kad išvengtų pagal Sąjungos teisę vėliau atsiradusių įsipareigojimų.

(žr. 61–63 punktus)

2.        Direktyvos 93/83 dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 1 ir 2 straipsnių ir Direktyvos 2001/29 2 ir 3 straipsnių, siejamų su Direktyvos 2006/115 dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje 2 ir 3 straipsniais ir Direktyvos 2006/116 dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų 2 straipsniu, nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad kinematografijos kūrinio naudojimo teisės (atgaminimo teisė, teisė transliuoti per palydovą ir bet kuri kita teisė viešai paskelbti kūrinį padarant jį viešai prieinamą) pagal įstatymą iš pradžių tiesiogiai priklauso pagrindiniam režisieriui. Todėl minėtos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais minėtos naudojimo teisės pagal įstatymą suteikiamos tik atitinkamo kūrinio prodiuseriui.

Atsižvelgiant į Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarties 1 straipsnio 4 dalį, Direktyvos 93/83 2 straipsnis ir Direktyvos 2001/29 2 ir 3 straipsniai negali būti aiškinami taip, kad valstybė narė, vadovaudamasi Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 14bis straipsniu ir remdamasi šiuo konvencijos straipsniu jai suteikta teise, savo nacionalinės teisės aktais gali pagrindiniam kinematografijos kūrinio režisieriui nesuteikti šio kūrinio naudojimo teisių, nes tokiu aiškinimu visų pirma būtų neatsižvelgiama į Sąjungos kompetenciją šioje srityje, be to, jis būtų nesuderinamas su Direktyva 2001/29 siekiamu tikslu ir, galiausiai, neatitiktų iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 2 dalies, užtikrinančios intelektinės nuosavybės apsaugą, išplaukiančių reikalavimų.

(žr. 71 ir 72 punktus bei rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Sąjungos teisė turi būti aiškinama kaip suteikianti valstybėms narėms teisę nustatyti kinematografijos kūrinio naudojimo teisių (teisė transliuoti per palydovą, atgaminimo teisė ir bet kuri kita teisė viešai paskelbti kūrinį padarant jį viešai prieinamą) perdavimo kinematografijos kūrinio prodiuseriui prezumpciją su sąlyga, kad tokia prezumpcija nėra nenuginčijama, dėl ko iš minėto kūrinio pagrindinio režisieriaus būtų atimta galimybė susitarti kitaip.

(žr. 87 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4.        Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad kinematografijos kūrinio pagrindiniam režisieriui, kaip šio kūrinio autoriui, pagal įstatymą iš pradžių tiesiogiai turi priklausyti Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkte reglamentuojant vadinamąją kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį numatyta teisinga kompensacija.

(žr. 95 punktą ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

5.        Sąjungos teisė turi būti aiškinama kaip neleidžianti valstybėms narėms nustatyti kinematografijos kūrinio pagrindiniam režisieriui priklausančios teisės į teisingą kompensaciją perdavimo šio kūrinio prodiuseriui prezumpcijos, nesvarbu, ar ši prezumpcija suformuluota kaip nenuginčijama ir ar nuo jos galima nukrypti.

Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatomis valstybei narei, kuri nacionalinėje teisėje numatė kopijavimo asmeniniam naudojimui išimtį, nustatyta pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. ši valstybė, įgyvendindama savo kompetenciją, privalo užtikrinti, jog bus realiai renkama teisinga kompensacija, skirta teisių turėtojų patirtai žalai atlyginti, nes kitaip šios nuostatos netektų praktinio veiksmingumo. Tačiau pasirodo, kad tokios pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą – rinkti teisių turėtojams teisingą kompensaciją – nustatymas valstybėms narėms koncepciniu atžvilgiu nesuderinamas su tokio turėtojo galimybe atsisakyti šios teisingos kompensacijos ir tuo labiau su valstybių narių galimybe nustatyti tokią perdavimo prezumpciją.

(žr. 106, 108 ir 109 punktus bei rezoliucinės dalies 4 punktą)