Language of document : ECLI:EU:C:2013:793

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 5 d.(*)

„Viešieji pirkimai – Derybų skelbiant apie pirkimą procedūra – Perkančiosios organizacijos galimybė derėtis dėl pasiūlymų, neatitinkančių pirkimo dokumentuose pateiktose techninėse specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų“

Byloje C‑561/12

dėl Riigikohus (Estija) 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. gruodžio 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Nordecon AS,

Ramboll Eesti AS

prieš

Rahandusministeerium

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen (pranešėjas), teisėjai M. Safjan, J. Malenovský, A. Prechal ir S. Rodin,

generalinis advokatas N. Wahl,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Nordecon AS, atstovaujamos A. Ots,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Linntam ir N. Grünberg,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir T. Müller,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Tokár ir L. Naaber-Kivisoo,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) 30 straipsnio 2 dalies aiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Nordecon AS, perėmusios Nordecon Infra AS teises (toliau – Nordecon), ir Ramboll Eesti AS (toliau – Ramboll Eesti) ginčą su Rahandusministeerium (Finansų ministerija) dėl viešojo pirkimo derybų skelbiant apie pirkimą procedūros pripažinimo negaliojančia.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 11 dalies d punkte numatyta:

„Derybų procedūra – procedūra, kurios metu perkančioji organizacija (subjektas) pakviečia jos pačios atsirinktus ūkio subjektus ir su vienu ar keletu iš jų derasi dėl pirkimo sąlygų.“

4        Šios direktyvos 2 straipsnyje „Sutarčių sudarymo principai“ numatyta:

„Perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.“

5        Šios direktyvos 23 straipsnio „Techninės specifikacijos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      VI priedo 1 punkte nustatyta, kad techninės specifikacijos nurodomos pirkimo dokumentacijoje, pavyzdžiui, skelbimuose apie pirkimus, pirkimo dokumentuose arba papildomuose dokumentuose. <…>

2.      Techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, jos neturi sukurti nepateisinamų kliūčių viešųjų pirkimų atvėrimui konkurencijai.“

6        Minėtos direktyvos 24 straipsnio „Alternatyvūs pasiūlymai“ 1–4 dalyse nustatyta:

„1.      Jei sutarties sudarymo kriterijus yra ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, perkančiosios organizacijos gali leisti dalyviams pateikti alternatyvius pasiūlymus.

2.      Skelbime dėl sutarties perkančiosios organizacijos nurodo, ar jos leidžia, ar ne teikti alternatyvius pasiūlymus: be šios nuorodos alternatyvius pasiūlymus teikti draudžiama.

3.      Jei perkančiosios organizacijos leidžia alternatyvius pasiūlymus, jos pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius reikalavimus jiems pateikti.

4.      Perkančiosios organizacijos atsižvelgia tik į tuos alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka jiems šių organizacijų keliamus minimalius reikalavimus.

<…>“

7        Direktyvos 2004/18 30 straipsnio „Atvejai, pateisinantys derybų procedūros taikymą, iš anksto paskelbiant skelbimą apie pirkimą“ 1–3 dalyse nurodyta:

„1.      Perkančiosios organizacijos gali sudaryti viešąsias [viešojo pirkimo] sutartis skelbiamų derybų būdu po to, kai paskelbia skelbimą apie pirkimą, šiais atvejais:

a)      esant netinkamiems pasiūlymams arba kai pateikiami su nacionalinėmis nuostatomis, atitinkančiomis 4, 24, 25, 27 bei VII skyriaus straipsnius, nesuderinami pasiūlymai po to, kai paskelbiamas atviras arba ribotas konkursas arba konkurencinis dialogas, jeigu tik iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos.

<…>

b)      išskirtiniais atvejais, kai dėl darbų, prekių arba paslaugų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos neįmanoma iš anksto nustatyti bendros kainos;

c)      kai dėl teikiamų paslaugų, inter alia, II A priedo 6 kategorijos paslaugų, ir intelektualinių paslaugų, pavyzdžiui, apimančių darbų projektavimą, pobūdžio neįmanoma pakankamai tiksliai nurodyti sutarties specifikacijų, leidžiančių sudaryti sutartį su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu pagal taisykles, taikomas atviroms arba ribotoms procedūroms;

<…>

2.      1 dalyje nurodytais atvejais perkančiosios organizacijos derasi su dalyviais dėl jų pateiktų pasiūlymų, kad būtų galima juos suderinti su reikalavimais, kuriuos jos nustatė skelbime apie pirkimą, specifikacijose ir, jei tokie yra, papildomuose dokumentuose, ir išsirinkti geriausią pasiūlymą 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3.      Derybų metu perkančiosios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams. Ypač teikdamos informaciją jos neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų naudai.“

 Estijos teisė

8        Viešųjų pirkimo įstatymo (Riigihangete seadus, toliau – RHS) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Skelbiamos derybos yra viešojo pirkimo procedūra ir bet kuris suinteresuotasis asmuo gali pateikti paraišką joje dalyvauti; bent trims pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus atrinktiems pareiškėjams perkančioji organizacija pasiūlo pateikti pasiūlymą ir derasi su jais dėl pasiūlymų, siekdama suderinti pareiškėjų pateiktus pasiūlymus su pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais ir atrinkti tinkamiausią.“

9        RHS 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta:

„Kai perkančioji organizacija sudaro sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu ir kai skelbime apie pirkimą numatyta galimybė, be sprendinių, atitinkančių visas skelbime apie pirkimą ir specifikacijose numatytas sąlygas, taip pat pateikti alternatyvius sprendinius, ji specifikacijose nurodo alternatyvių sprendinių sąlygas ir jų pateikimo sąlygas.“

10      RHS 52 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Perkančioji organizacija alternatyvius sprendinius vertina, jei ji sudaro sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu ir skelbime apie pirkimą leido pateikti alternatyvių sprendinių.“

11      RHS 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, perkančioji organizacija atplėšia visus vokus su pasiūlymais ir derasi su viešojo pirkimo dalyviais dėl pateiktų pasiūlymų, siekdama prireikus suderinti pasiūlymus su skelbime apie pirkimą ir specifikacijose nustatytais reikalavimais ir išrinkti tinkamiausią pasiūlymą.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      2008 m. rugsėjo 25 d. Maanteeamet (Kelių tarnyba) pradėjo derybų skelbiant apie pirkimą „Kelio ruožo Aruvala–Kosė (Aruvalla–Kose) E263 planavimas ir tiesimas“ procedūrą.

13      Pagrindinėje byloje nagrinėjamo pirkimo specifikacijų III priedo 4.3.1 ir 4.7.1 punktuose buvo numatytas skiriamosios juostos plotis – šio kelio ruožo 26,6–32 kilometruose – 13,5 metrų, o 32–40 kilometruose – 6 metrų.

14      2010 m. sausio 20 d. Maanteeamet pareiškė, kad keturi pateikti pasiūlymai, t. y. konsorciumų Lemminkäinen bei Merko pasiūlymai, bendras Ehitusfirma Rand ja Tuulberg AS, Binders SIA ir Insenierbuve SIA pasiūlymas ir konsorciumo Nordecon, sudaryto iš Nordecon Infra AS ir Ramboll Eesti, pasiūlymas, buvo pripažinti priimtinais, nepaisant to, kad pastarojo konsorciumo pasiūlyme numatyta 6 metrų pločio skiriamoji juosta visame kelio ruože.

15      Derybose, vykusiose pateikus pasiūlymus, 2010 m. balandžio 26 d. laišku Maanteeamet pateikė kitiems dalyviams, išskyrus konsorciumą Nordecon, pasiūlymą pakeisti pradiniuose pasiūlymuose nurodytą skiriamosios juostos plotį ir nustatyti visame nagrinėjamame kelio ruože 6 metrų plotį, kaip siūlė konsorciumas Nordecon. Baigus derybas su visais dalyviais, 2010 m. gegužės 27 d., t. y. perkančiosios organizacijos nustatytą dieną, minėti dalyviai pateikė savo pasiūlymus, kuriuose atsižvelgiant į prašomą pakeitimą buvo patikslintos kainos.

16      2010 m. birželio 10 d. priimtais dviem sprendimais Maanteeamet atitinkamai pripažino visus pasiūlymus priimtinais ir bendrą konsorciumo Lemminkäinen pasiūlymą, kuriame nurodyta mažiausia kaina, – tinkamiausiu.

17      2010 m. liepos 21 d., gavusi Nordecon Infra AS skundą, skundus nagrinėjanti komisija prie Rahandusministeerium panaikino abu šiuos sprendimus ir konstatavo, kad skelbiamose derybose, pradėtose perkančiosios organizacijos, nebuvo galima derėtis dėl tokių aspektų, kurie atitinka pagrindiniuose pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytus reikalavimus, kaip antai susijusius su skiriamosios juostos pločiu. 2010 m. rugsėjo 27 d. Maanteeamet generalinis direktorius atmetė konsorciumo Lemminkäinen bendrą pasiūlymą ir tinkamiausiu pripažino konsorciumo Nordecon bendrą pasiūlymą, kuriame nurodyta mažiausia kaina po pirmojo iš minėtų konsorciumų.

18      Konsorciumui Merko pateikus prašymą pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo procedūrą, 2010 m. spalio 26 d. sprendimu Rahandusministeerium pripažino negaliojančia pagrindinėje byloje nagrinėjamą viešojo pirkimo procedūrą, kadangi, be kita ko, perkančioji organizacija nepagrįstai pripažino priimtinu ir laimėjusiu konsorciumo Nordecon pasiūlymą, kuriame pateiktas alternatyvus sprendinys, kurio pateikti pagal skelbimą apie pirkimą nebuvo leidžiama, ir kadangi perkančiosios organizacijos pradėtose derybose nebuvo galima derėtis dėl tokių aspektų, kurie atitiko pirkimo dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytus reikalavimus, kaip antai susijusius su atitinkamo kelio ruožo skiriamosios juostos pločiu.

19      Dėl šio sprendimo Nordecon, kuri per tą laiką tapo AS Nordecon Infra teisių perėmėja, ir Ramboll Eesti pateikė Tallinna Halduskohus (Talino administracinis teismas) skundą, o jis 2011 m. kovo 2 d. sprendimu buvo atmestas. Šio teismo teigimu, pareiškėjų pagrindinėje byloje pasiūlymas turėjo būti pripažintas nepriimtinu, nes, pažeidžiant RHS 31 straipsnio 5 dalį ir 52 straipsnį, nagrinėjamame skelbime apie pirkimą nebuvo numatyta galimybės pateikti alternatyvius sprendinius ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį numatyta ne su ekonomiškai naudingiausią, o su mažiausios kainos pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Be to, atsižvelgiant į derybų skelbiant apie pirkimą procedūrą derėtis galima tik dėl aspektų, kurie nėra apibrėžti pasiūlymų pateikimo momentu arba nėra įtvirtinti pirkimo dokumentuose.

20      Šios dvi bendrovės apskundė pirmojoje instancijoje priimtą sprendimą Tallinna Ringkonnakohus (Talino apeliacinis teismas). 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu šis teismas paliko galioti minėtą sprendimą.

21      Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo pirkimo specifikacijų 8.1 punkto, pagal kurį Maanteeamet leido pateikti alternatyvius sprendinius, išskyrus pagrindinio kelio važiuojamosios dalies (įskaitant įvažiavimus) tiesimą, Tallinna Ringkonnakohus konstatavo, kad skelbime apie pirkimą nebuvo numatyta galimybės nei pateikti alternatyvių sprendinių, nei sudaryti sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Taigi, pažeisdama RHS 31 straipsnio 5 dalį ir 52 straipsnio 1 dalį, Maanteeamet leido pateikti alternatyvius sprendinius. Be to, pradinis pareiškėjų pagrindinėje byloje pasiūlymas turėjo būti atmestas.

22      Nordecon ir Ramboll Eesti pateikė Riigikohus (Estijos Aukščiausiasis Teismas) kasacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Tallinna Ringkonnakohus sprendimą, priimti naują sprendimą ir pripažinti 2010 m. spalio 26 d. Rahandusministeerium sprendimą neteisėtu.

23      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, neginčijama, kad skelbime apie pirkimą nebuvo leista pateikti alternatyvių sprendinių ir kad pasiūlymų vertinimas nebuvo pagrįstas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi.

24      Nors ir pripažįstant, kad skelbiamose derybose gali būti palikta galimybė derėtis – bent iš dalies – dėl klausimų, susijusių su reikalavimais, pagal kuriuos sudaroma viešojo pirkimo sutartis, nenumatant galimybės nagrinėti alternatyvių sprendinių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar perkančioji organizacija taip pat gali derėtis dėl pasiūlymų, neatitinkančių specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų, ir ar bent jau laimėjusiu pripažintas pasiūlymas, kaip pradėtų derybų rezultatas, turi atitikti šiuos privalomus reikalavimus.

25      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį lieka neatsakyta į klausimą, ar vykstant tokioms deryboms taip pat galima pasiūlymus suderinti su techninėse specifikacijose nustatytais privalomais reikalavimais. Jei toks suderinimas įmanomas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar taip pat galima pradėti derybas remiantis pasiūlymais, kurių net pradiniai variantai nevisiškai atitinka šiuos privalomus reikalavimus. Pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, šioje direktyvoje taip pat nėra aiškaus atsakymo į klausimą, ar po derybų procedūros atlikus suderinimą pasiūlymai turi visiškai atitikti technines specifikacijas ir ar perkančioji organizacija, norėdama pasiekti atitikimą, taip pat gali keisti technines specifikacijas.

26      Šiomis sąlygomis Riigikohus nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar direktyvos [2004/18] 30 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą perkančioji organizacija gali derėtis su dalyviais dėl tokių pasiūlymų, kurie neatitinka pirkimo techninėse specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų?

2.      Jei atsakymas [į pirmąjį klausimą] būtų teigiamas, ar Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą, atplėšusi vokus su pasiūlymais, perkančioji organizacija vykstant deryboms gali keisti techninių specifikacijų privalomus reikalavimus su sąlyga, kad nebus keičiamas sutarties dalykas ir visiems dalyviams bus užtikrintos vienodos sąlygos?

3.      Jei atsakymas [į antrąjį klausimą] būtų teigiamas, ar Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad jai prieštarautų nuostata, pagal kurią atplėšus vokus su pasiūlymais vykstant deryboms neleidžiama keisti techninių specifikacijų privalomų reikalavimų?

4.      Jei atsakymas [į trečiąjį klausimą] būtų teigiamas, ar Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal šią nuostatą perkančiajai organizacijai draudžiama tinkamiausiu laikyti tokį pasiūlymą, kuris baigus derybas neatitinka techninių specifikacijų privalomų reikalavimų?“

 Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

27      Nordecon, nors ir nepareiškia nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ginčija prejudicinių klausimų reikšmingumą teigdamas, kad ginčo pagrindinėje byloje sprendimas nepriklauso nuo galimų atsakymų į šiuos klausimus. Visų pirma, jis teigia, kad pagrindinis klausimas, kurį kelia Riigikohus, t. y. pirmasis klausimas, su kuriuo susiję visi kiti klausimai, nėra reikšmingas, nes derybos nebuvo vykdomos su viešojo pirkimo dalyviais, pateikusiais reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus. Taigi šie klausimai būtų grindžiami klaidingomis prielaidomis.

28      Šiuo klausimu nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad vykstant procesui pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas gali priimti sprendimą dėl Sąjungos teisės akto išaiškinimo ar galiojimo tik remdamasis nacionalinio teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. 1978 m. kovo 16 d. Sprendimo Oehlschläger, 104/77, Rink. p. 791, 4 punktą; 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Eckelkamp ir kt., C‑11/07, Rink. p. I‑6845, 52 punktą ir 2012 m. lapkričio 8 d. Nutarties SKP, C‑433/11, 24 punktą).

29      Vykstant šiam procesui, kuris grindžiamas griežtu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu, bet koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių vertinimas priskirtinas nacionalinio teismo kompetencijai. Be to, tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą ir turintis prisiimti atsakomybę dėl priimtino teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes vertina tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų reikšmingumą. Todėl tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą dėl esmės (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Eckelkamp ir kt. 27 punktą).

30      Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo esmės tik tuo atveju, kai prašomas Sąjungos teisės aiškinimas akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės arba teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į pateiktus klausimus (minėto Sprendimo Eckelkamp ir kt. 28 punktas).

31      Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad perkančioji organizacija derėjosi dėl pasiūlymų, neatitinkančių specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų, ko Teisingumo Teismas kvestionuoti neprivalo. Be to, nė viena iš prielaidų, nurodytų šio sprendimo 30 punkte ir sudarančių galimybę atsisakyti priimti sprendimą dėl prejudicinio klausimo, šioje byloje nepasitvirtino.

32      Todėl prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti pripažintas priimtinu.

 Dėl prejudicinių klausimų

33      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija gali derėtis su dalyviais dėl tokių pasiūlymų, kurie neatitinka pirkimo techninėse specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų.

34      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį perkančiajai organizacijai tam tikrais atvejais leidžiama taikyti derybų procedūrą, kad būtų galima dalyvių pateiktus pasiūlymus suderinti su reikalavimais, nustatytais skelbime apie pirkimą, specifikacijose ir papildomuose dokumentuose, jei tokių yra, siekiant nustatyti geriausią pasiūlymą.

35      Remiantis direktyvos 2 straipsniu, perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.

36      Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo pareigos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad nebūtų perkančiosios organizacijos favoritizmo ir savivalės rizikos (2012 m. kovo 29 d. Sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C‑599/10, 25 punktas).

37      Taigi, nors perkančioji organizacija turi teisę derėtis vykstant derybų procedūrai, ji ir toliau turi užtikrinti, kad būtų įvykdyti pirkimo reikalavimai, kuriems ji suteikė privalomąjį pobūdį. Antraip nebūtų atsižvelgiama į principą, jog perkančiosios organizacijos turi veikti skaidriai, o ankstesniame šio sprendimo punkte minėtas tikslas negalėtų būti pasiektas.

38      Be to, pripažįstant, kad privalomų sąlygų neatitinkantis pasiūlymas yra priimtinas ir dėl jo galės būti deramasi, bet koks poreikis vykdant konkursą nustatyti privalomas sąlygas taptų beprasmis ir perkančioji organizacija negalėtų derėtis su dalyviais remdamasi šiems dalyviams bendru pagrindu, kurį sudaro šios sąlygos, taigi ir vertinti juos vienodai.

39      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: pagal Direktyvos 2004/18 30 straipsnio 2 dalį perkančiajai organizacijai neleidžiama derėtis su dalyviais dėl pasiūlymų, kurie neatitinka pirkimo techninėse specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų.

40      Atsižvelgiant į pirmojo klausimo atsakymą, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus atsakyti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

41      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

Pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 30 straipsnio 2 dalį perkančiajai organizacijai neleidžiama derėtis su dalyviais dėl pasiūlymų, kurie neatitinka pirkimo techninėse specifikacijose nustatytų privalomų reikalavimų.

Parašai.


* Proceso kalba: estų.