Language of document : ECLI:EU:F:2012:49

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. kovo 28 d.

Byla F‑36/11

BD

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Sutarties nepratęsimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis – Interesų konfliktas – Pasitikėjimo santykiai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 12b straipsnis – Su darbu nesusijusi veikla – Nekaltumo prezumpcija“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BD prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 30 d. rašte pateiktą Komisijos tarnybos, įgaliotos sudaryti tarnybos sutartis, sprendimą, kuriuo jis informuojamas apie jo sutarties nepratęsimą. Tame pačiame ieškinyje BD prašo priteisti iš Komisijos atlyginti juo patirtą neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Vidaus nuostatų, įtvirtinančių tam tikras pratęsimo principo sąlygas, priėmimas – Administracijos diskrecijos šioje srityje apribojimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punktas, 85 straipsnis ir 119 straipsnio pirma pastraipa)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Atleidimas iš darbo – Administracijos diskrecija atleisti iš darbo dėl drausminių priežasčių arba sutartiniais pagrindais (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio 1 dalies b punktas i papunktis, 49 straipsnio 1 dalis ir 119 straipsnio pirma pastraipa)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Sprendimas atmesti – Ginčijamo akto motyvų pakeitimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Sutartininkai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Sąlygos – Tarnybos interesas ir pasitikėjimo santykių išsaugojimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 88 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Principai – Teisė į nekaltumo prezumpciją – Taikymo sritis – Draudimas, remiantis per Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimą surinktais įrodymais, konstatuoti nutrūkusius pasitikėjimo santykius, dėl ko negalima pratęsti sutartininko tarnybos sutarties – Nebuvimas

6.      Pareigūnai – Sutartininkai – Teisės ir pareigos – Nepriklausomumo ir patikimumo pareiga – Pareiga prevenciškai informuoti administraciją apie bet kokį galimą interesų konfliktą – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a, 11 ir 81 straipsniai)

7.      Pareigūnai – Sutartininkai – Teisės ir pareigos – Su darbu nesusijusi veikla – Pareiga prašyti Paskyrimų tarnybos arba tarnybos, įgaliotos sudaryti tarnybos sutartis, leidimo – Iki įdarbinimo vykdytos veiklos tęsimas – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12b straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a, 11 ir 81 straipsniai

8.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Faktinė iš esmės pakankamų sprendimo motyvų klaida – Įtakos sprendimo teisėtumui nebuvimas

(SESV 296 straipsnis)

1.      Sutartininkas, su kuriuo sudaryta terminuota darbo sutartis, iš esmės neturi jokios teisės į tai, kad jo sutartis būtų pratęsta; tai yra tik galimybė, suteikiama su sąlyga, kad šis pratęsimas atitinka tarnybos interesus.

Iš tiesų, kitaip nei tarnautojams, kuriems darbo vietos stabilumas užtikrinamas Pareigūnų tarnybos nuostatais, iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, kurios sutartininkams taikomos pagal šių sąlygų 119 straipsnio pirmą pastraipą, 47 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad institucijos ir terminuotam laikui į darbą priimto sutartininko darbo santykių trukmė reglamentuojama šalių sudarytos sutarties sąlygomis, neperžengiant tų pačių sąlygų 85 straipsnyje nustatytų ribų. Be to, pratęsdama sutartininko terminuotą darbo sutartį administracija naudojasi didele diskrecija.

Tačiau nuo to momento, kai administracija vidaus nuostatomis įtvirtino specialią tvarką, skirtą užtikrinti sutarčių pratęsimo procedūros skaidrumą, tokios tvarkos priėmimas turi būti vertinamas kaip institucijos savo pačios diskrecijos apribojimas. Tokia tvarka nelaikytinos sutartininko sutarties nuostatos, pagal kurias sutartis pratęsiama su sąlyga, kad sėkmingai išlaikyti atrankos egzaminai ir tam pritaria vadovybė.

(žr. 31–33, 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Cocchi ir Hainz prieš Komisiją, T‑330/00 ir T‑114/01, 82 punktas; 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, 64 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 7 d. Sprendimo Bernard prieš Europolą, F‑54/08, 44 ir 47 punktai; 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Gheysens prieš Tarybą, F‑8/10, 75 punktas.

2.      Iš to, kad sutartininkui neužtikrinamas darbo vietos stabilumas, iš tarnybos, įgaliotos sudaryti tarnybos sutartis, diskrecijos pratęsti arba nepratęsti terminuotų sutarčių ir iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47 straipsnio b punkto i papunkčio matyti, kad kompetentinga tarnyba neprivalo pradėti drausminės procedūros sutartininko, dėl kurio elgesio atleidimą iš darbo būtų galima pagrįsti drausminėmis priežastimis, atžvilgiu, ir kad tokiais atvejais ji gali pasinaudoti juos siejančių sutartinių santykių pobūdžio suteikiamomis galimybėmis. Dėl Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, sutartininkams taikomų pagal jų 119 straipsnio pirmą pastraipą, 49 straipsnio 1 dalies reikia nurodyti, kad drausminė procedūra galima tik tuomet, kai darbo sutartį siekiama nutraukti be įspėjimo. Sprendimas laukti, kol pasibaigs susijusio sutartininko terminuotos darbo sutarties galiojimas ir jos nepratęsti pats savaime nėra piktnaudžiavimas įgaliojimais.

(žr. 45 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Dejaiffe prieš VRDT, T‑223/99, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 24 d. Sprendimo Longinidis prieš Cedefop, F‑74/06, 116 punktas; 2010 m. liepos 7 d. Sprendimo Tomas prieš Parlamentą, F‑116/07, F‑13/08 ir F‑3l/08, 158 punktas.

3.      Dėl paties ikiteisminės procedūros tikslo leisti administracijai persvarstyti savo sprendimą ši procedūra yra kintamojo pobūdžio, nes pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytą teisių gynimo priemonių sistemą tuo atveju, kai administracija atmeta skundą, jai gali tekti pakeisti motyvus, kuriais remdamasi priėmė ginčijamą aktą. Todėl aplinkybė, kad savo sprendime atmesti skundą administracija rėmėsi kitokias motyvais, nei pateikti skundžiamame sprendime, neįrodo, kad buvo piktnaudžiauta įgaliojimais arba nesilaikyta administracinės procedūros.

(žr. 47 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2009 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Birkhoff, T‑377/08 P, 55–60 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 110 punktas; 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Angulo Sánchez prieš Tarybą, F‑67/09, 70 punktas; 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo AZ prieš Komisiją, F‑26/10, 38 punktas.

4.      Tarnybos interesą ir pasitikėjimo santykių išlaikymą, į kuriuos tarnyba, įgaliota sudaryti tarnybos sutartis, turi atsižvelgti priimdama sprendimą pratęsti arba nepratęsti tarnybos sutarties, reikia vertinti ne tik tarnybos, kurioje suinteresuotasis asmuo dirba ir kurios intereso negalima paneigti, mastu, bet ir generalinio direktorato, kuriam priklauso suinteresuotojo asmens tarnyba, mastu ar net visos institucijos mastu. Be to, bendrą tarnybos intereso vertinimą kompetentinga institucija privalo atlikti ypač tuomet, kai nagrinėjamas finansines užduotis vykdžiusio tarnautojo elgesys.

Šiuo klausimu aplinkybė, kad sutartininkas tariamai pavyzdingai dirbo bandomuoju laikotarpiu, nepaneigia tarnybos, įgaliotos sudaryti tarnybos sutartis, vertinimo, susijusio su galimybe nepratęsti jo sutarties dėl aplinkybių, paaiškėjusių po to, kai buvo parengta bandomojo laikotarpio ataskaita.

(žr. 48 ir 80 punktus)

5.      Teisė į nekaltumo prezumpciją pakankamai rimtais Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų pareigų pažeidimais kaltinamam pareigūnui taikoma, net jei baudžiamasis persekiojimas nebuvo pradėtas, siekiant pagrįsti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimą, į kurį atsižvelgdama administracija gali imtis bet kokių, prireikus – labai griežtų, priemonių. Tačiau šia teise nesiekiama ir ji nelemia to, kad tarnybai, įgaliotai sudaryti tarnybos sutartis, būtų uždrausta remiantis per OLAF tyrimą surinktais įrodymais konstatuoti nutrūkusius pasitikėjimo santykius, dėl ko negalima pratęsti sutartininko tarnybos sutarties.

(žr. 51 ir 54 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Montecatini prieš Komisiją, C‑235/92 P, 175 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen prieš Komisiją, T‑62/98, 281 punktas; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo JFE Engineering prieš Komisiją, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, 178 punktas; 2006 m. spalio 4 d. Sprendimo Tillack prieš Komisiją, T‑193/04, 121 punktas; 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Dresdner Bank ir kt. prieš Komisiją, T‑44/02 OP, T‑54/05 OP, T‑56/02 OP, T‑60/02 OP ir T‑61/02 OP, 61 punktas; 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Franchet ir Byk prieš Komisiją, T‑48/05, 214 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Fahas prieš Tarybą, T‑49/07, 63 punktas; 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi prieš Komisiją, T‑11/06, 129 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Wenig prieš Komisiją, F‑75/09, 58 punktas.

6.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsniu, kuris taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnyje nurodytiems sutartininkams pagal tų pačių sąlygų 11 ir 81 straipsnius, siekiama užtikrinti pareigūnų ir tarnautojų, taip pat institucijų, kurioms jie dirba, nepriklausomumą, patikimumą ir nešališkumą, įpareigojant susijusį pareigūną arba tarnautoją prevenciškai informuoti Paskyrimų tarnybą arba tarnybą, įgaliotą sudaryti tarnybos sutartis, kad šioji prireikus galėtų imtis tinkamų priemonių. Atsižvelgiant į šių nuostatų siekiamų nepriklausomumo ir patikimumo tikslų fundamentalų pobūdį ir į pareigūnams bei tarnautojams tenkančios pareigos bendrą pobūdį reikia pripažinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a straipsnio taikymo sritis yra plati, apima bet kurią situaciją, kuriai esant pareigūnas turi suvokti, kad dėl jo atliekamų pareigų ir konkrečių aplinkybių tretiesiems asmenims tokia situacija gali atrodyti kaip daranti įtaką jo nepriklausomumui. Pareigūnų ir tarnautojų nepriklausomumas nuo trečiųjų asmenų turi būti vertinamas ne tik subjektyviai. Jis taip pat reiškia, kad reikia vengti bet kokių veiksmų, galinčių objektyviai daryti įtaką institucijų įvaizdžiui ir kenkti pasitikėjimui, kurį šios institucijos kelia visuomenei, ypač kai kalbama apie viešųjų lėšų panaudojimą.

Be kita ko, nesvarbu, ar dėl nagrinėjamų pažeidimų susijusi institucija patyrė finansinės žalos, nes Pareigūnų tarybos nuostatų 11a ir 12b straipsniuose numatytomis pareigūnų ir tarnautojų pareigomis siekiama išsaugoti ir institucijų nepriklausomumą bei įvaizdį.

(žr. 68, 70 ir 80 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Willeme prieš Komisiją, T‑89/01, 47 punktas; 2005 m. vasario 3 d. Sprendimo Mancini prieš Komisiją, T‑137/03, 31 punktas.

7.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12b straipsnį, kuris taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a straipsnyje nurodytiems sutartininkams pagal tų pačių sąlygų 11 ir 81 straipsnius, pareigūnai ir tarnautojai, pageidaujantys užsiimti nesusijusia su jo darbu apmokama arba neapmokama veikla, pirmiausia turi gauti leidimą. Ši pareiga yra taikoma bendrai, neskirstant veiklos pagal jos pobūdį ar svarbą.

Be to, pareiga prašyti leidimo užsiimti nesusijusia su darbu veikla tenka ne tik pareigūnams ir tarnautojams, kurie ketina pradėti tokią veiklą jau dirbdami institucijose, bet ir naujiems pareigūnams ir tarnautojams, pageidaujantiems tęsti iki įdarbinimo vykdytą veiklą, kuri nuo to momento, kai jie pradėjo eiti pareigas, tapo „nesusijusi su darbu“.

(žr. 72 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. kovo 19 d. Sprendimo Tzoanos prieš Komisiją, T‑74/96, 66 punktas; 2003 m. sausio 16 d. Sprendimo Fichtner prieš Komisiją, T‑75/00, 31 punktas.

8.      Jeigu yra keli ginčijamo akto motyvai ir vienas iš jų klaidingas dėl faktinių aplinkybių, toks aktas negali būti panaikinamas, jeigu jis pakankamai pagrįstas kitais motyvais.

Konkrečiai dėl pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida, reikia pažymėti, kad ieškovė turi pateikti įrodymų, pakankamų paneigti administracijos vertinimus; kitaip tariant, šiam pagrindui negali būti pritarta, jeigu, nepaisant pateiktų įrodymų, ginčijamą administracijos vertinimą vis dar galima laikyti atitinkančiu tikrovę. Jeigu skundžiamas sprendimas grindžiamas keliais motyvais, pagrindui negali būti pritarta tada, kai klaidingas vienas iš ginčijamo sprendimo motyvų, pats savaime negalėjęs lemti administracijos sprendimo.

(žr. 83 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Westdeutsche Landesbank Girozentrale prieš Komisiją, T‑228/99 ir T‑233/99, 162 punktas; 2005 m. kovo 8 d. Sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, 85 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. spalio 7 d. Sprendimo Y prieš Komisiją, F‑29/08, 90 punktas; 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Kimman prieš Komisiją, F‑74/10, 92 ir 93 punktai.