TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. sausio 23 d.(*)
„Direktyva 2001/29/EB – Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje – Sąvoka „techninės apsaugos priemonės“– Apsauginis įtaisas – Papildomi apsaugoti įrenginiai ir gaminiai – Panašūs kitų įmonių papildomi įrenginiai, gaminiai ar sudedamosios dalys – Bet kokios sąveikos tarp jų pašalinimas – Šių techninių apsaugos priemonių apimtis – Reikšmingumas“
Byloje C‑355/12
dėl Tribunale di Milano (Italija) 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. liepos 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Nintendo Co. Ltd,
Nintendo of America Inc.,
Nintendo of Europe GmbH
prieš
PC Box Srl,
9Net Srl
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, atliekantis ketvirtosios kolegijos teisėjo funkcijas, K. Lenaerts, teisėjai M. Safjan (pranešėjas), J. Malenovský ir A. Prechal,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gegužės 30 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Nintendo Co. Ltd, Nintendo of America Inc. ir Nintendo of Europe GmbH, atstovaujamų QC M. Howe, baristerės L. Lane, solisitorių R. Black, C. Thomas ir D. Nickless ir avvocati G. Mondini ir G. Bonelli,
– PC Box Srl, atstovaujamos avvocati S. Guerra, C. Benelli ir S. Fattorini,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir M. Szpunar,
– Europos Komisijos, atstovaujamos E. Montaguti ir J. Samnadda,
susipažinęs su 2013 m. rugsėjo 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 6 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Nintendo Co. Ltd, Nintendo of America Inc. ir Nintendo of Europe GmbH (toliau kartu – įmonės Nintendo) ginčą su PC Box Srl (toliau – PC Box) ir 9Net Srl (toliau – 9Net), kuris kilo dėl to, kad PC Box prekiavo „mod chips“ ir „game copiers“ (toliau – PC Box įtaisai) per interneto svetainę, kurią administravo PC Box, o prieglobą suteikė 9Net.
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
3 1886 m. rugsėjo 9 d. Berne pasirašytos Konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas), iš dalies pakeistos 1979 m. rugsėjo 28 d., 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jo išraiškos būdas ar forma <…>“
Sąjungos teisė
Direktyva 2001/29
4 Direktyvos 2001/39 9 ir 47–50 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(9) Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. <…>
<…>
(47) Technologinė plėtra leis teisių turėtojams naudotis techninėmis priemonėmis, skirtomis užkirsti kelią ar riboti veiksmus, kurių neleidžia jokių autorių teisių, gretutinių autorių teisių ar sui generis teisės į duomenų bazes turėtojai. Vis dėlto egzistuoja pavojus, jog gali būti atliekami neteisėti veiksmai siekiant šalinti ar vengti tomis priemonėmis teikiamos techninės apsaugos. Siekiant išvengti nesuderintų teisinių požiūrių, kurie potencialiai galėtų trukdyti veikti vidaus rinkai, reikia nustatyti suderintą teisinę apsaugą nuo veiksmingų techninių priemonių šalinimo ar vengimo ir šiam tikslui skirtų įtaisų bei gaminių tiekimo.
(48) Tokia teisinė apsauga turėtų būti teikiama techninėms priemonėms, veiksmingai ribojančioms veiksmus, kurių neleidžia jokių autorių teisių, gretutinių autorių teisių ar sui generis teisės į duomenų bazes turėtojai, tačiau netrukdančioms normaliam elektroninės įrangos naudojimui ir jos technologinei plėtrai. Tokia teisinė apsauga nereiškia, kad įtaisai, gaminiai, sudedamosios dalys ar paslaugos turi atitikti tas technologines priemones, jei tokiam įtaisui, gaminiui, sudedamajai daliai ar paslaugai kitais atžvilgiais netaikomas 6 straipsnis. Teikiant tokią teisinę apsaugą turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą ir neturėtų būti uždrausti tokie įtaisai ar tokios veiklos rūšys, kurios turi ne techninės apsaugos, o komerciniu atžvilgiu svarbią paskirtį. Pirmiausia tokia apsauga neturėtų trukdyti moksliniams kriptografijos tyrimams.
(49) Teisinė techninių apsaugos priemonių apsauga nesumenkina jokių nacionalinių nuostatų, draudžiančių asmeniniais tikslais laikyti techninėms priemonėms šalinti ar jų vengti skirtus įtaisus, gaminius ar sudedamąsias dalis.
(50) Tokia suderinta teisinė apsauga neturi poveikio konkrečioms [2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 111, p. 16)] nustatytoms apsaugos nuostatoms. Pirmiausia ji neturėtų būti taikoma techninių priemonių, naudojamų kartu su kompiuterinėmis programomis, apsaugai, kurią išimtinai ta direktyva reglamentuoja. [Ji neturėtų] kliudyti ar uždrausti tobulinti ar naudoti kokius nors techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus atlikti veiksmams, kurių imamasi pagal Direktyvos [2009/24] 5 straipsnio 3 dalies ar 6 straipsnio sąlygas. Tos direktyvos 5 ir 6 straipsniai nustato tik kompiuterinėms programoms taikomų išimtinių teisių apribojimus.“
5 Direktyvos 2001/29 1 straipsnyje numatyta:
„1. Ši direktyva reglamentuoja teisinę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkos sistemoje, ypač atsižvelgiant į informacinę visuomenę.
2. Išskyrus 11 straipsnyje nurodytus atvejus, ši direktyva nekeičia ir jokiu būdu nepaveikia egzistuojančių Bendrijos nuostatų dėl:
a) kompiuterinių programų teisinės apsaugos;
<…>“
6 Tos direktyvos 6 straipsnio 1–3 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės nustato tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų techninių priemonių šalinimo ar vengimo, kuriuos atitinkamas asmuo daro žinodamas ar turėdamas pagrindo žinoti, kad jis to tikslo siekia.
2. Valstybės narės nustato tinkamą teisinę apsaugą, kad nebūtų gaminami, importuojami, platinami, parduodami, nuomojami, reklamuojami pardavimui ar nuomai arba laikomi komerciniams tikslams įtaisai, gaminiai ar jų sudedamosios dalys arba nebūtų teikiamos paslaugos:
a) kurie (-ios) yra skatinami (-os) parduoti, reklamuojami (-os) ar parduodami (-os) techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo tikslais, arba
b) kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimui ar vengimui, arba
c) kurie (‑ios) yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leistų ar palengvintų [padėtų] šalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba jų vengti.
3. Šioje direktyvoje „techninės apsaugos priemonės“ – tai bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurie normaliai veikdami turi paskirtį užkirsti kelią arba riboti veiksmus, atliekamus su kūriniais ar kitais objektais, kurių neleidžia įstatymų numatytų autorių teisių ar teisių, gretutinių autorių teisėms, turėtojai arba [1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 459)] III skyriuje nustatytos sui generis teis[ės] turėtojai. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių turėtojas kontroliuoja taikydamas priėjimo kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., kodavimą, elementų perstatymą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.“
Direktyva 2009/24
7 Direktyvos 2009/24 1 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„Vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems Berno konvencijoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Šioje direktyvoje sąvoka „kompiuterio programa“ apima ir parengiamąją projektinę medžiagą.“
Italijos teisė
8 1941 m. balandžio 22 d. Įstatymo Nr. 633 dėl autorių teisių ir su jų įgyvendinimu susijusių gretutinių teisių apsaugos (legge n. 633, – Protezione del diritto d'autore e di altri diritti connessi al suo esercizio; GURI Nr. 166, 1941 m. liepos 16 d.), iš dalies pakeisto 2003 m. balandžio 9 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 68, kuriuo perkeliama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (decreto legislativo n. 68 – Attuazione della direttiva 2001/29/CE sull'armonizzazione di taluni aspetti del diritto d'autore e dei diritti connessi nella società dell'informazione; GURI Nr. 87, 2003 m. balandžio 14 d., paprastasis priedas), 102quater straipsnyje nustatyta:
„1. Autorių teisių ir gretutinių teisių, taip pat 102bis straipsnio 3 dalyje nurodytos teisės [susijusios su duomenų bazėmis] turėtojai gali saugomiems kūriniams ar objektams taikyti veiksmingas technines apsaugos priemones, kurios apima bet kokią technologiją, įtaisą ar sudedamąją dalį, kurie normaliai veikdami turi paskirtį užkirsti kelią veiksmams arba riboti tuos veiksmus, kurių neleidžia teisių turėtojai.
2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo kūrinio ar kito objekto naudojimą teisių turėtojas kontroliuoja taikydamas prieigos kontrolės arba apsaugos procesą, pvz., kodavimą, elementų perstatymą arba kitą kūrinio ar objekto transformaciją, arba kopijų kontrolės mechanizmą, užtikrinantį siekiamą apsaugą.
3. Šis straipsnis netrukdo taikyti nuostatų dėl VI dalies IV skyriaus I antraštinėje dalyje nurodytų kompiuterių programų.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 Įmonės Nintendo, vaizdo žaidimų kūrybos ir gamybos grupės narės, prekiauja dviejų rūšių gaminiais, skirtais šiems žaidimams, būtent: nešiojamomis sistemomis – DS pultais ir stacionarių žaidimų pultų sistemomis – Wii pultais.
10 Įmonės Nintendo taikė technines apsaugos priemones, būtent – pultuose įdiegtą atpažinimo sistemą ir fizinės laikmenos, kurioje įrašyti autoriaus teisių saugomi vaizdo žaidimai, apsaugos kodą. Šių priemonių paskirtis – neleisti naudoti neteisėtų vaizdo žaidimo kopijų. Be kodo žaidimai negali būti paleisti nė viename iš įmonių Nintendo parduodamų dviejų įtaisų.
11 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad dėl šių techninių apsaugos priemonių pultuose negalima naudotis ne įmonės Nintendo programomis, žaidimais ir apskritai daugialypės terpės turiniu.
12 Įmonės Nintendo nurodė, jog prekyboje yra PC Box įtaisų, kuriuos įdiegus pulte apeinama aparatinėje įrangoje („hardware“) esanti apsaugos sistema ir galima naudoti neteisėtus vaizdo žaidimus.
13 Manydamos, kad pagrindinis PC Box įtaisų tikslas buvo apeiti Nintendo žaidimų technines apsaugos priemones ir jų išvengti, įmonės Nintendo pareiškė ieškinius PC Box ir 9Net Tribunale di Milano.
14 PC Box prekiauja originaliais Nintendo pultais kartu su papildoma programine įranga („software“), kurią sudaro kai kurių nepriklausomų gamintojų programos – „homebrews“, kurios specialiai sukurtos tam, kad būtų naudojamos tokiuose pultuose, tačiau, norint jomis naudotis, pirmiau reikia įdiegti PC Box įtaisus, dėl kurių nustoja veikti techninę apsaugos priemonę sudarantis įtaisas.
15 PC Box nuomone, tikrasis įmonių Nintendo tikslas yra užkirsti kelią naudoti nepriklausomą programinę įrangą, kuri nėra neteisėta vaizdo žaidimų kopija, o yra skirta tam, kad pultuose būtų skaitomos MP3 rinkmenos, filmai ir vaizdo įrašai, siekiant visapusiškai panaudoti šiuos pultus.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad vaizdo žaidimų apsauga negali būti suprantama tik kaip kompiuterių programoms numatyta apsauga. Iš tiesų, nors šių žaidimų veikimą lemia kompiuterių programa, ši pradeda veikti ir toliau veikia šių žaidimų autorių iš anksto nustatyta seka taip, kad pasirodytų vaizdų ir garsų visuma, kuriai būdingas tam tikras konceptualus savarankiškumas.
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar tokių techninių apsaugos priemonių, kokias pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju naudoja Nintendo, įdiegimas neviršija to, kas šiuo tikslu numatyta Direktyvos 2001/29 6 straipsnyje, aiškinamame atsižvelgiant į jos 48 konstatuojamąją dalį.
18 Šiomis aplinkybėmis Tribunale di Milano nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Direktyvos 2001/29] 6 straipsnis, atsižvelgiant į [jos] 48 konstatuojamąją dalį, turi būti aiškinamas taip, kad techninių apsaugos priemonių, susijusių su autorių teisių saugomais kūriniais ar objektais, apsauga gali būti taikoma ir sistemai, kurią gamina ir parduoda ta pati įmonė ir kurios aparatinėje įrangoje („hardware“) įdiegtas įtaisas, skirtas atpažinti atskiroje laikmenoje, kurioje yra saugomas kūrinys (tos pačios įmonės ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso saugomi kūriniai, pagamintas vaizdo žaidimas), esantį atpažinimo kodą, be kurio minėtas kūrinys negali būti matomas ir naudojamas toje sistemoje, taip integruojant į minėtą įrenginį sistemą, nesąveikaujančią su papildomais įrenginiais ir gaminiais, kurie pagaminti ne tą sistemą pagaminusios įmonės?
2. Ar, kai reikia įvertinti, ar gaminio arba sudedamosios dalies naudojimas siekiant šalinti techninę apsaugos priemonę ar jos vengti yra svarbesnis už kitus tikslus ar komerciniu požiūriu svarbų panaudojimą, [Direktyvos 2001/29] 6 straipsnis, atsižvelgiant į [jos] 48 konstatuojamąją dalį, gali būti aiškinamas taip, kad nacionalinis teismas turi taikyti tokius vertinimo kriterijus, pagal kuriuos didžiausiais dėmesys būtų skiriamas konkrečiai paskirčiai, kurią teisių turėtojas suteikė gaminiui, apimančiam saugomą turinį, ar alternatyviai arba tuo pačiu metu turi taikyti kiekybinio pobūdžio kriterijus, susijusius su lyginamo naudojimo apimtimi, ar kokybinio pobūdžio kriterijus, susijusius su tokio naudojimo pobūdžiu ir svarba?“
Dėl prejudicinių klausimų
19 Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, pirma, ar Direktyva 2001/29 turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį gali apimti technines apsaugos priemones, kurios iš esmės apima atpažinimo įtaiso integravimą ne tik į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, kaip antai vaizdo žaidimas, kad šis būtų apsaugotas nuo veiksmų, kuriems autoriaus teisių turėtojas nesuteikė leidimo, bet ir į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių žaidimų ir jų naudojimui užtikrinti.
20 Antra, minėtas teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, kokiais kriterijais reikia vadovautis vertinant teisinės apsaugos nuo veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 6 straipsnį, apimtį. Taigi, šis teismas siekia sužinoti, ar šiuo atžvilgiu turi reikšmės, viena vertus, konkreti paskirtis, kurią teisių turėtojas suteikė gaminiui, kaip antai Nintendo pultui, apimančiam saugomą turinį, ir, kita vertus, įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, PC Box įtaisų, galinčių pašalinti šias veiksmingas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, panaudojimo pobūdis ir svarba.
21 Šiuo atžvilgiu pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 1 straipsnio 1 dalies, joje reglamentuojama autorių teisių ir gretutinių teisių teisinė apsauga, kuri autorių atveju apima išimtines teises į jų kūrinius. Tokie kūriniai, kaip antai kompiuterių programos, yra saugomi autorių teisių, tik jei jie yra originalūs, kitaip tariant, yra paties autoriaus intelektiniai kūriniai (žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Infopaq International, C‑5/08, Rink. p. I‑6569, 35 punktą).
22 Dėl kūrinio dalių reikia konstatuoti, kad Direktyvoje 2001/29 nėra nieko, kas rodytų, jog šioms dalims yra taikomas kitoks režimas nei visam kūriniui. Iš to išplaukia, kad jos yra saugomos autorių teisių, jeigu prisideda prie viso kūrinio originalumo (žr. minėto Sprendimo Infopaq International 38 punktą).
23 Šio teiginio nepaneigia aplinkybė, jog Direktyva 2009/24, palyginti su Direktyva 2001/29, yra lex specialis (žr. 2012 m. liepos 3 d. Sprendimo UsedSoft, C‑128/11, 56 punktą). Iš tiesų, atsižvelgiant į Direktyvos 2009/24 1 straipsnio 1 dalį, ja suteikiama apsauga apima tik kompiuterių programas. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, vaizdo žaidimai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra kompleksinė įranga, kurią sudaro ne tik kompiuterių programa, bet ir grafiniai bei garso elementai, kurie, nors ir užkoduoti informatikos kalba, turi savarankišką kūrybinę vertę, pasireiškiančią ne vien šiuo užkodavimu. Tiek, kiek vaizdo žaidimo sudedamosios dalys, nagrinėjamu atveju – šie grafiniai ir garso elementai, prisideda prie kūrinio originalumo, jie yra saugomi autorių teisės kartu su visu kūriniu pagal Direktyva 2001/29 nustatytą sistemą.
24 Dėl Direktyvos 2001/29 6 straipsnio reikia pažymėti, kad juo valstybės narės įpareigojamos nustatyti tinkamą teisinę apsaugą nuo bet kokių veiksmingų „techninių apsaugos priemonių“ šalinimo ar vengimo, kurios šio straipsnio 3 dalyje apibrėžiamos kaip bet kokia technologija, įtaisas ar sudedamoji dalis, kurie normaliai veikdami turi paskirtį užkirsti kelią veiksmams, atliekamiems su kūriniais ar kitais saugomais objektais, kurių neleidžia įstatymų numatytų autorių teisių ar teisių, gretutinių autorių teisėms, turėtojai arba Direktyvos 96/9/EB III skyriuje nustatytos sui generis teisės turėtojai, arba riboti šiuos veiksmus.
25 Kadangi, kaip matyti iš Direktyvos 2001/29 2–4 straipsnių, šie veiksmai apima kūrinių atgaminimą, viešą paskelbimą ir jų padarymą viešai prieinamų, taip pat kūrinių originalo ar kopijų platinimą, šios direktyvos 6 straipsnyje nurodyta teisinė apsauga taikoma tik siekiant apsaugoti šį teisių turėtoją nuo veiksmų, kuriems reikalingas jo leidimas.
26 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, pirma, kad šioje direktyvoje nėra nuostatų, kurios leistų manyti, jog jos 6 straipsnio 3 dalyje nenurodomos techninės apsaugos priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios iš dalies integruotos į fizines žaidimų laikmenas, o iš dalies – į pultus, ir reikalauja jų tarpusavio sąveikos.
27 Iš tiesų, kaip savo išvados 43 punkte pažymėjo generalinė advokatė, iš šios nuostatos matyti, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ apibrėžta plačiai ir apima priėjimo kontrolės arba apsaugos proceso, pvz., kodavimo, elementų perstatymo arba kitos kūrinio ar saugomo objekto transformacijos arba kopijų kontrolės mechanizmo, taikymą. Be to, tokia apibrėžtis atitinka pagrindinį Direktyvos 2001/29 tikslą, kuris, kaip matyti iš jos 9 konstatuojamosios dalies, yra užtikrinti aukšto lygio, visų pirma, autorių apsaugą, kuri yra labai svarbi intelektinei kūrybai.
28 Tokiomis aplinkybėmis reikia manyti, kad techninės apsaugos priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios iš dalies integruotos į fizines žaidimų laikmenas, o iš dalies – į pultus, ir kurios reikalauja jų tarpusavio sąveikos, patenka į sąvokos „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 6 straipsnio 3 dalį, apibrėžtį, jeigu jomis siekiama užkirti kelią veiksmams, kuriais pažeidžiamos ja saugomų teisių turėtojo teisės, arba juos riboti.
29 Antra, reikia išnagrinėti, kokiais kriterijais reikia vadovautis vertinant teisinės apsaugos nuo veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 6 straipsnį, apimtį.
30 Kaip savo išvados 53–63 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, nagrinėjant šį klausimą reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Direktyvos 2001/29 6 straipsnio 2 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į jos 48 konstatuojamąją dalį, teisine apsauga nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, turi būti paisoma proporcingumo principo ir neturėtų būti uždrausti tokie įtaisai arba tokios veiklos rūšys, kurios turi komerciniu atžvilgiu svarbią paskirtį arba panaudojimą, nesusijusius su techninės apsaugos šalinimu ir vengimu.
31 Taigi, ši teisinė apsauga suteikiama tik tokioms techninėms apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią šio sprendimo 25 punkte nurodytiems veiksmams, atliekamiems su kūriniais, kurių neleidžia autorių teisių turėtojas, arba juos pašalinti. Šios priemonės turi būti tinkamos šiam tikslui pasiekti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti.
32 Atsižvelgiant į šį kontekstą, reikia išnagrinėti, ar taikant kitas priemones arba pultuose neįdiegtas priemones būtų buvę mažiau trukdoma tretiesiems asmenims atlikti veiksmus, kuriems autoriaus teisių turėtojo leidimas nebūtinas, arba šie veiksmai būtų mažiau ribojami ir vis tiek užtikrinama panaši šio teisių turėtojo teisių apsauga.
33 Tam tikslinga atsižvelgti visų pirma į įvairių techninių apsaugos priemonių sąnaudas, į jų įgyvendinimo techninius ir praktinius aspektus, taip pat į šių įvairių techninių apsaugos priemonių rūšių veiksmingumo, kuris vis dėlto neturi būti absoliutus, teisių turėtojo teisių apsaugos požiūriu palyginimą.
34 Aptariamos teisinės apsaugos nagrinėjimas neturėtų būti vertinamas, kaip savo išvados 67 punkte pažymėjo generalinė advokatė, atsižvelgiant į konkrečią pultų paskirtį, kurią yra numatęs autoriaus teisių turėtojas. Tačiau vertinant turėtų būti atsižvelgiama į Direktyvos 2001/29 6 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus dėl įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, galinčių pašalinti veiksmingų techninių apsaugos priemonių užtikrinamą apsaugą ar jos išvengti.
35 Konkrečiai tariant, šia nuostata valstybės narės įpareigojamos numatyti tinkamą teisinę apsaugą nuo minėtų įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, kuriais siekiama apeiti šią veiksmingų techninių apsaugos priemonių užtikrinamą apsaugą, kurių paskirties ar panaudojimo komerciniu požiūriu svarba yra ribota, išskyrus jų paskirtį ar panaudojimą veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo tikslais, arba kurie yra pirmiausia suprojektuoti, pagaminti, pritaikyti ar atliekami tam, kad leistų ar palengvintų tokį šalinimą ar vengimą.
36 Šiuo atžvilgiu, nagrinėjant tokių įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių tikslą, ypatingą reikšmę, nelygu, kokios konkrečios aplinkybės, turės įrodymai apie faktinį trečiųjų asmenų naudojimąsi jais. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, gali išnagrinėti, kaip dažnai PC Box įtaisai faktiškai naudojami siekiant sudaryti galimybę Nintendo pultuose naudoti Nintendo ir Nintendo licencijuotų žaidimų neteisėtas kopijas ir kaip dažnai šie įtaisai naudojami tokiais tikslais, kuriais nepažeidžiamos autorių teisės į Nintendo ir Nintendo licencijuotus žaidimus.
37 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, jog Direktyva 2001/29 turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį gali apimti technines apsaugos priemones, kurios iš esmės apima atpažinimo įtaiso integravimą ne tik į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, kaip antai vaizdo žaidimas, kad šis būtų apsaugotas nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, bet ir į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių žaidimų ir jų naudojimui užtikrinti.
38 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taikant kitas priemones arba pultuose neįdiegtas priemones būtų buvę mažiau trukdoma tretiesiems asmenims atlikti veiksmus arba šie veiksmai būtų mažiau ribojami ir vis tiek užtikrinama panaši teisių turėtojo teisių apsauga. Tam tikslinga atsižvelgti visų pirma į įvairių techninių apsaugos priemonių sąnaudas, į jų įgyvendinimo techninius ir praktinius aspektus, taip pat į šių įvairių rūšių techninių apsaugos priemonių veiksmingumo (jis vis dėlto neturi būti absoliutus) teisių turėtojo teisių apsaugos požiūriu palyginimą. Minėtas teismas taip pat turi išnagrinėti įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, galinčių pašalinti šias technines apsaugos priemones ar jų išvengti, tikslą. Šiuo atžvilgiu ypatingą reikšmę, nelygu, kokios konkrečios aplinkybės, turės įrodymai apie faktinį trečiųjų asmenų naudojimąsi jais. Nacionalinis teismas gali, be kita ko, išnagrinėti, kaip dažnai šie įtaisai, gaminiai ar sudedamosios dalys faktiškai naudojami nepaisant autoriaus teisių ir kaip dažnai šie įtaisai naudojami tokiais tikslais, kuriais autorių teisės nepažeidžiamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo turi būti aiškinama taip, kad sąvoka „veiksmingos techninės apsaugos priemonės“ pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį gali apimti technines apsaugos priemones, kurios iš esmės apima atpažinimo įtaiso integravimą ne tik į laikmeną, kurioje yra apsaugotas kūrinys, kaip antai vaizdo žaidimas, kad šis būtų apsaugotas nuo veiksmų, kurių neleidžia autoriaus teisių turėtojas, bet ir į nešiojamuosius įtaisus arba pultus, skirtus prieigai prie šių žaidimų ir jų naudojimui užtikrinti.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar taikant kitas priemones arba pultuose neįdiegtas priemones būtų buvę mažiau trukdoma tretiesiems asmenims atlikti veiksmus arba šie veiksmai būtų mažiau ribojami ir vis tiek užtikrinama panaši teisių turėtojo teisių apsauga. Tam tikslinga atsižvelgti visų pirma į įvairių techninių apsaugos priemonių sąnaudas, į jų įgyvendinimo techninius ir praktinius aspektus, taip pat į šių įvairių techninių apsaugos priemonių rūšių veiksmingumo (kuris vis dėlto neturi būti absoliutus) teisių turėtojo teisių apsaugos požiūriu palyginimą. Minėtas teismas taip pat turi išnagrinėti įtaisų, gaminių ar sudedamųjų dalių, galinčių pašalinti šias technines apsaugos priemones ar jų išvengti, tikslą. Šiuo atžvilgiu ypatingą reikšmę, nelygu, kokios konkrečios aplinkybės, turės įrodymai apie faktinį trečiųjų asmenų naudojimąsi jais. Nacionalinis teismas gali, be kita ko, išnagrinėti, kaip dažnai šie įtaisai, gaminiai ar sudedamosios dalys faktiškai naudojami nepaisant autoriaus teisių ir kaip dažnai šie įtaisai naudojami tokiais tikslais, kuriais autorių teisės nepažeidžiamos.
Parašai.