Language of document : ECLI:EU:F:2012:184

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 12 d.

Byla F‑43/10

Maria Concetta Cerafogli

prieš

Europos Centrinį Banką (ECB)

„Viešoji tarnyba – ECB darbuotojai – Skundas dėl psichologinio priekabiavimo – Administracinis tyrimas – Galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga – Tyrimo ataskaita – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas: Pagal prie ES ir ESV sutarčių pridėto Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko [Europos Centrinio Banko] statuto 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo M. C. Cerafogli iš esmės prašo panaikinti 2009 m. lapkričio 17 d. Europos Centrinio Banko (ECB) Vykdomosios valdybos sprendimą baigti vidaus administracinį tyrimą, pradėtą gavus jos skundą dėl diskriminacijos (toliau – ginčijamas sprendimas).

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia savo ir Europos Centrinio Banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Dalykas – Nurodymas administracijai – Konstatuojamasis sprendimas – Nepriimtinumas

(Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Specialus skundas – Formos reikalavimai – Pakankamas tikslumas – Tam tikrų kaltinimų išdėstymas prieduose, pateiktuose praleidus terminą – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo taisyklių 8.1.6 straipsnis)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Specialus skundas – Specialaus skundo ir ieškinio atitiktis – Dalyko ir pagrindo atitiktis – Ginčo pagrindo pakeitimas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis; Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 straipsnis)

4.      Teismo procesas – „Res judicata“ galia – Apimtis – Antrojo ieškinio nepriimtinumas – Sąlygos – Dalyko tapatumas – Akto, iš esmės identiško skundžiamajam pirmuoju ieškiniu, ginčijimas remiantis kitais faktiniais ir teisiniais pagrindais – „Res judicata“ galios nebuvimas

5.      Pareigūnai – Europos Centrinio Banko tarnautojai – Teisės ir pareigos – Vidaus tyrimas dėl tariamo psichologinio priekabiavimo – Pareiškėjo teisė būti išklausytam ir susipažinti su tyrimo bylos medžiaga – Ribos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 45/2001 20 straipsnis)

6.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Teisės būti išklausytam pažeidimu grindžiamas pagrindas – Konstatavimas „ex officio“

7.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Sprendimas, priimtas atsižvelgiant į adresatui žinomas aplinkybes – Atsižvelgimas į teisines aplinkybes

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

8.      Europos Centrinis Bankas – Vykdomoji valdyba – Posėdžiai – Terminas, per kurį nariams reikia nusiųsti su darbotvarke susijusius dokumentus – Nesilaikymas – Pažeidimas, negalintis lemti Vykdomosios valdybos sprendimo negaliojimo – Įrodinėjimo pareiga

(Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos vidaus tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalis)

9.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka – Įrodinėjimo pareiga

10.    Pareigūnai – Psichologinis priekabiavimas – Sąvoka – Bendradarbis, turintis neigiamą nuomonę apie pareigūną ir informavęs vadovybę apie skundus dėl jo darbo kokybės ir elgesio – Netaikymas – Tariamos priekabiavimo aukos išgyvenimų objektyvumo reikalavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

11.    Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka – Pareigūno advokatui mokėtini honorarai už per ikiteisminę stadiją suteiktas paslaugas – Neįtraukimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 ir 91 straipsniai)

1.      Vykdydamas teisminę kontrolę, grindžiamą Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 42 straipsniu, Sąjungos teismas negali duoti nurodymų administracijai arba pateikti konstatavimų.

(žr. 43 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Saracco prieš ECB, F‑66/09, 39 punktas.

2.      Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygų 41 straipsniu ir Banko personalo taisyklių 8.1.6 straipsniu reglamentuojama ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio, kaip ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skundo procedūra.

Vadinasi, tam, kad įdarbinimo sąlygų 41 straipsnyje, kurį papildo personalo taisyklių 8.1.6 straipsnis, numatytas specialus skundas būtų priimtinas, jis neturi atitikti nustatytos formos ir Bankas turi jį išnagrinėti laikydamasis plataus požiūrio. Kad šis skundas būtų priimtinas, jis turi būti pakankamai tikslus, kad Bankas galėtų suprasti suinteresuotojo asmens dėl ginčijamo sprendimo suformuluotus pagrindus ir argumentus.

Šiomis aplinkybėmis pavėluotas priedo pateikimas a priori negali būti laikomas terminų imperatyvumo principo pažeidimu, jei pats specialus skundas pateiktas per numatytą terminą.

Tačiau ypatingu atveju, kai praleidus nustatytą terminą pateikti priedai nėra tik įrodymai, bet, atvirkščiai, juose detalizuojami tarnautojo pateikti kaltinimai, ir kai jie laikytini jo specialaus skundo sudedamąja dalimi, pavėluotai nusiuntus šiuos priedus pažeidžiamas specialiam skundui pateikti numatytas terminas.

Be to, nors ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio, tai yra veiksmas, kuriuo siekiama taikiai išspręsti ginčą, ir su juo nesuderinama tai, kad tarnautojas verčia administraciją ieškoti jo specialaus skundo tekste ir didelės apimties prieduose išmėtytų įvairių argumentų dalių, nors jam suteiktas protingas dviejų mėnesių terminas šiam skundui pateikti.

(žr. 50–52 ir 54–56 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. birželio 22 d. Sprendimo Marcopoulos prieš Teisingumo Teismą, T‑32/89 ir T‑39/89, 28 punktas; 1996 m. kovo 7 d. Sprendimo Williams prieš Audito Rūmus, T‑146/94, 48 punktas; 1998 m. sausio 13 d. Sprendimo Volger prieš Parlamentą, T‑176/96, 65 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 111 ir 113 punktai.

3.      Specialaus skundo ir ieškinio atitikties taisyklę reikia suprasti taip, kad, išskyrus neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus ir su viešąja tvarka susijusius pagrindus, ginčo pagrindas pasikeistų – taigi ir nepriimtinumo dėl atitikties taisyklės pažeidimo pagrindas atsirastų – tik tuo atveju, jeigu ieškovas, specialiame skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto formalų galiojimą, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus, ieškinyje nurodytų su akto turinio teisėtumu susijusius pagrindus arba, atvirkščiai, jeigu ieškovas, specialiame skunde ginčijęs tik jo nenaudai priimto akto turinio teisėtumą, pareikštų ieškinį, kuriame nurodytų su šio akto formaliu galiojimu susijusius pagrindus, įskaitant jo priėmimo procedūros aspektus.

(žr. 61 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Mandt prieš Parlamentą 110, 119 ir 120 punktai; 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo da Silva Tenreiro prieš Komisiją, F‑72/10, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pateiktas apeliacinis skundas byloje T‑643/11 P, 59 punktas.

4.      Kad būtų užtikrintas teisės ir teisinių santykių stabilumas ir geras teisingumo vykdymas, svarbu, kad teismų sprendimai, kurie, išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams, tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškinys nepriimtinas dėl res judicata galios, kurią įgijo ankstesnis sprendimas, priimtas išnagrinėjus ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, kuris buvo grindžiamas tais pačiais pagrindais. Aktas, kurį prašoma panaikinti, yra esminis elementas, leidžiantis apibrėžti ieškinio dalyką, tačiau kai pareikšti keli ieškiniai dėl administracijos formaliai priimtų atskirų sprendimų, vien dėl šios aplinkybės negalima daryti išvados, kad šių ieškinių dalykas nėra tas pats, jeigu šių atskirų sprendimų turinys iš esmės tapatus ir jie pagrįsti tais pačiais motyvais.

Galiausiai, net jeigu grindžiant ieškinį pateikti pagrindai iš dalies sutampa su nurodytaisiais ankstesniame procese, antrasis ieškinys reiškia ne pirmojo pakartojimą, o naują ginčą, jeigu jis pagrįstas ir kitais faktiniais ir teisiniais pagrindais.

(žr. 68 ir 69 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Hoogovens Groep prieš Komisiją, 172/83 ir 226/83, 9 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Köbler, C‑224/01, 38 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. birželio 5 d. Sprendimo NMB France ir kt. prieš Komisiją, T‑162/94, 37 punktas; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Altmann ir kt. prieš Komisiją, T‑177/94 ir T‑377/94, 52 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. birželio 25 d. Sprendimo Imperial Chemical Industries prieš Komisiją, T‑66/01, 197, 207 ir 208 punktai.

5.      Kadangi tyrimo procedūra, pradėta pareigūnui pateikus pagalbos prašymą, kuriame skundžiamasi psichologiniu priekabiavimu, neturėtų būti tapatinama su prieš minėtą pareigūną pradėta tyrimo procedūra, suinteresuotasis asmuo negali remtis institucijos pareiga paisyti teisės į gynybą, kuri yra vienas pagrindinių Sąjungos teisės principų, taikytinas vykstant bet kokiai procedūrai, pradėtai asmens atžvilgiu ir galinčiai baigtis akto jo nenaudai priėmimu. Tačiau iš to, kad sprendimas procedūriniu požiūriu yra asmens nenaudai priimtas aktas, negalima savaime, neatsižvelgiant į pradėtos procedūros pobūdį, daryti išvados, kad institucija turi pareigą tinkamai išklausyti suinteresuotąjį asmenį. Iš tiesų, atsižvelgiant į principus, kuriais grindžiami Sąjungos teisės aktai, administracinę ir teismų praktiką konkurencijos, valstybės pagalbos ir įmonių koncentracijos srityse, matyti, kad, siekiant nustatyti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės būti išklausytiems apimtį, jie skirstomi į kategorijas pagal tai, kokio dydžio žala gali būti padaryta jų interesams. Vis dėlto, net nesant jokios nuostatos ar aplinkybių, verčiančių paisyti teisės į gynybą, per administracinę procedūrą suinteresuotajai šaliai turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl su ja susijusių duomenų, kuriuos ji geriausiai gali pateikti, ir kai neįrodyta, kad institucija gali juos gauti iš kito šaltinio.

Kiek tai susiję su vidaus administraciniu tyrimu dėl tariamo psichologinio priekabiavimo, pradėtu gavus Europos Centrinio Banko tarnautojo skundą, net jei tyrimas pradėtas ne dėl pareiškėjo, šis, atsižvelgdamas į gero administravimo principą, gali remtis teise būti išklausytam dėl su juo susijusių faktų todėl, kad sprendimas atmesti tokį skundą gali lemti sunkias pasekmes, nes dėl psichologinio priekabiavimo gali kilti ypač žalingų padarinių nukentėjusiojo sveikatai, o galimas administracijos padarytas psichologinio priekabiavimo pripažinimas savaime galėtų daryti teigiamą poveikį asmens, prie kurio buvo priekabiauta, terapiniam reabilitacijos procesui. Tačiau procesinė teisė, kuria pareiškėjas gali remtis ir kuri skiriasi nuo teisės į gynybą, nėra tokia plati kaip pastaroji. Šiuo klausimu pakanka, kad jam būtų sutekta pakankama galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę ir prireikus paaiškinti, kodėl tyrimo ataskaitoje siūlomos išvados negalima pagrįsti. Pareiškėjo turima procesinė teisė taip pat nėra absoliuti. Jei tiriant psichologinio priekabiavimo faktus parengta detali tyrimo ataskaita ir jokia tyrimo bylos medžiagoje esanti informacija neleidžia abejoti, kad joje neatspindėta surinktų liudytojų parodymų esmė, nėra neprotinga, išskyrus ypatingas aplinkybes, siekti apsaugoti liudytojus užtikrinant jų anonimiškumą ir bet kokių juos identifikuoti galinčių duomenų konfidencialumą, kad pačių pareiškėjų interesais būtų galima atlikti nešališką ir objektyvų tyrimą, per kurį personalo nariai atvirai bendradarbiautų. Taip pat nėra nepagrįsta taip siekti užkirsti kelią bet kokiai kaltinamų asmenų ar net pareiškėjų galimai vėlesnei įtakai liudytojams. Be to, taip pat nėra nepagrįsta manyti, kad liudytojų parodymų konfidencialumas būtinas siekiant išsaugoti darbo santykius, galinčius užtikrinti tinkamą tarnybų veiklą. Iš tiesų neįrodyta, kad jeigu asmenų, įsitikinusių, jog prie jų psichologiškai priekabiauta, nuomonė nepasitvirtina per tyrimą, visiškas skaidrumas šiuo klausimu leidžia pašalinti šių asmenų turimą nusivylimo ir nepasitikėjimo jausmą.

Be to, Reglamento Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 20 straipsnyje įteisinami pareiškėjo turimos procesinės teisės apribojimai. Negalima pamiršti, kad per tyrimą dėl psichologinio priekabiavimo faktų surinkti liudytojų parodymai susiję ne vien su skundą pateikusiu asmeniu, bet ir su kaltinamais, taip pat per tyrimą apklaustais personalo nariais. Šis atvejis, kuriuo daroma įtaka kitų nei pareiškėjas asmenų teisėms, aiškiai skiriasi nuo atvejo, kai ieškovai reikalauja leisti susipažinti su faktais, kurie išimtinai su jais susiję.

(žr. 85, 86, 91–93, 95, 97 ir 98 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, 23–25 punktai; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Parlamentas prieš Reynolds, C‑111/02 P, 57 punktas; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, 37 punktas; 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo Komisija prieš Alrosa, C‑441/07 P, 91 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Kaysersberg prieš Komisiją, T‑290/94, 108 ir 113 punktai; 2006 m. birželio 7 d. Sprendimo Österreichische Postsparkasse prieš Komisiją, T‑213/01 ir T‑214/01, 106 punktas; 2006 m. spalio 17 d. Sprendimo Bonnet prieš Teisingumo Teismą, T‑406/04, 76 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 12 d. Sprendimo Bui Van prieš Komisiją, T‑491/08 P, 75 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Wenig prieš Komisiją, F‑80/08, 48 punktas; 2012 m. gegužės 16 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑42/10, 46 ir 48 punktai.

6.      Kadangi teise būti išklausytam grindžiamas ieškinio pagrindas gali būti iškeltas ex officio, ieškovas turi teisę remtis šiuo principu per rašytinę proceso dalį.

(žr. 89 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Bui Van prieš Komisiją, F‑51/07, 77 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

7.      Asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę. Dėl šios priežasties gali būti leidžiama motyvuoti pateikiant nuorodą į ataskaitą arba nuomonę, kurios pačios yra motyvuotos ir apie kurias pranešta.

Motyvus reikia vertinti atsižvelgiant į ginčijamo akto priėmimo aplinkybes ir ypač į atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Vadinasi, kadangi bylos dėl psichologinio priekabiavimo teisinėms aplinkybėms gali prieštarauti leidimas pareiškėjui susipažinti su visais per tyrimą surinktais liudytojų parodymais, tyrimą užbaigiantis sprendimas negali būti laikomas nepakankamai motyvuotu, jei jame pateikiama nuoroda tik į tyrimo ataskaitą, prie kurios nepridėti minėti liudytojų parodymai.

(žr. 108, 111 ir 112 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. birželio 8 d. Sprendimo Komisija prieš Marcuccio, T‑20/09 P, 67 ir 68 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, F‑65/09, 61 punktas.

8.      Iš Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos vidaus tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad su dienotvarke susiję dokumentai Vykdomajai valdybai turi būti siunčiami paprastai likus bent dviem dienom iki jos posėdžio. Vadinasi, tai yra tik terminas, per kurį minėti dokumentai turi būti nusiųsti Vykdomosios valdybos nariams, o ne per kurį jie faktiškai turi juos gauti.

Bet kuriuo atveju tam, kad Vykdomosios valdybos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas galėtų būti laikomas esminiu pažeidimu, galinčiu turėti įtakos jos sprendimo galiojimui, suinteresuotasis asmuo turi įrodyti, kad jei šio pažeidimo nebūtų, sprendimo turinys galėtų būti kitoks. Šis reikalavimas netenkinamas tuo atveju, jei suinteresuotasis asmuo tik daro prielaidą: kadangi Vykdomosios valdybos nariai gavo dokumentą posėdžio dieną, jie negalėjo tinkamai su juo susipažinti prieš priimdami sprendimą dėl iš jo kylančių pasekmių.

(žr. 116 ir 117 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gegužės 7 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, F‑36/07, 57 punktas; 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Behnke prieš Komisiją, F‑68/10, 42 punktas.

9.      Klaida gali būti laikoma akivaizdžia tik tuomet, kai ją galima lengvai nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti naudojimuisi sprendimų priėmimo įgaliojimais. Todėl siekiant nustatyti, kad administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti sprendimo panaikinimą, įrodymų, kurių privalo pateikti ieškovas, turi pakakti paneigti sprendime padarytus įtikinamus administracijos vertinimus. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, nagrinėjamas vertinimas gali būti laikomas atitinkančiu tikrovę ar tinkamu. Taip ypač yra tuo atveju, kai ginčijamame sprendime padaryta klaidų, kurios, net vertinamos kartu, yra labai menkos ir nelėmė administracijos sprendimo.

(žr. 131 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo AJ prieš Komisiją, F‑80/10, 34–36 punktai ir juose nurodyta teismo praktika; 2012 m. kovo 28 d. Sprendimo BD prieš Komisiją, F‑36/11, 83 punktas.

10.    Pareigūno ar tarnautojo neigiama nuomonė dėl bendradarbio ir šio pareigūno ar tarnautojo pranešimas vadovybei apie priekaištus dėl šio bendradarbio tarnybai skiriamo darbo laiko, apie pavėluotai atliktas jam pavestas užduotis ir sunkumus bendradarbiaujant su juo savaime nėra psichologinis priekabiavimas.

Be to, skaitant Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį darytina išvada, kad nors asmens, kuris teigia patyręs priekabiavimą, išgyvenimai yra svarbus elementas, vis dėlto jie turi būti objektyvūs. Be kita ko, šis asmuo negali remtis savo silpna psichine ir fizine sveikata, siekdamas įrodyti sąvokos „psichologinis priekabiavimas“ neteisingą aiškinimą. Šiomis aplinkybėmis, nesant kitų duomenų, vadovo neigiamos pastabos dėl pareigūno ar tarnautojo negali būti laikomos įžeidžiančiomis šį pareigūną ar tarnautoją.

(žr. 167, 171 ir 203 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Q prieš Komisiją, F‑52/05, 135 punktas, nepanaikintas 2011 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Komisija prieš Q, T‑80/09 P; minėto Sprendimo Skareby prieš Komisiją 65 punktas.

11.    Per teismo procesą patirtos išlaidos advokatui yra atlygintinos Tarnautojo teismo procedūros reglamento 86 ir paskesniuose straipsniuose numatytomis sąlygomis ir turi būti vertinamos remiantis šiais straipsniais. Dėl per ikiteisminę procedūrą patirtų išlaidų advokatui pasakytina, kad to paties reglamento 91 straipsnyje prie atlygintinų išlaidų priskiriamos tik dėl proceso Tarnautojų teisme patirtos išlaidos, neįtraukiant ankstesnėje stadijoje patirtų išlaidų. Todėl, jei per ikiteisminę procedūrą patirtos išlaidos būtų pripažintos atlygintina žala nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, tai būtų nesuderinama su šioje stadijoje patirtų išlaidų neatlygintinu pobūdžiu.

(žr. 218 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 14 d. Nutarties Ehcon prieš Komisiją, T‑140/04, 79 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Idromacchine ir kt. prieš Komisiją, T‑88/09, dėl kurio Teisingumo Teisme pateiktas apeliacinis skundas byloje C‑34/12 P, 100 punktas.