Language of document : ECLI:EU:F:2013:83

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. birželio 19 d.

Byla F‑89/11

Charles Dieter Goetz

prieš

Europos Sąjungos regionų komitetą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Deliktinė atsakomybė – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Priimtinumas – Termino ieškiniui pareikšti pradžia – OLAF tyrimas – Administracinis tyrimas – Drausminė procedūra drausmės komisijoje –Administracijos pareiga veikti greitai – Drausminės procedūros trukmė – Atsakomybė už drausminės procedūros, baigtos neskyrus nuobaudų, pradėjimą“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo C. D. Goetz iš esmės prašo priteisti iš Europos Sąjungos regionų komiteto atlyginti, pirma, neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl pernelyg ilgai trukusios neapibrėžtos padėties, kurioje atsidūrė po jam pareikštų kaltinimų, antra, neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl Regionų komiteto padarytų klaidų ir nerūpestingumo vykstant su juo susijusioms administracinėms ir drausminei procedūroms, trečia, turtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl priverstinio ir išankstinio išėjimo į pensiją.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. C. D. Goetz padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Sąjungos regionų komiteto patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Terminai – Institucijai pateiktas prašymas atlyginti žalą – Protingo termino laikymasis – Termino trukmė ir pradžios momentas

(Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Sąlygos – Pareigūnui ar tarnautojui sukeltos žalos atlyginimas – Administracijos rūpinimosi pareiga – Apimtis

(SESV 268, 270 straipsniai ir 340 straipsnio antra pastraipa; Pareigūnų tarnybos nuostatų 24, 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pernelyg ilgai trukusios drausminės procedūros – Priimtinumas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir administracijos pareiga veikti greitai – Vertinimas – Nesilaikymas – Ypatingos aplinkybės – Įrodinėjimo pareiga

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

5.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Terminai – Administracijos pareiga imtis veiksmų per protingą terminą – Išankstinis tyrimas prieš pradedant drausminę procedūrą – Administracijos diskrecija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

6.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Procedūra drausmės komisijoje – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede nustatyti terminai – Nenaikinamieji terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

7.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis persekiojimas – Drausminės procedūros sustabdymas – Pateisinimas – Suinteresuotojo pareigūno prašymas sulaukti teismo sprendimo dėl jo – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Paskyrimų tarnybos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencija – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnis; Komisijos sprendimas 1999/352)

9.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Vidaus audito ataskaita – Neįtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis)

10.    Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pradėtas tyrimas ir vėliau paskyrimų tarnybos pradėta drausminė procedūra – Diskrecija – Apimtis – Rimtų įrodymų būtinumas – Nekaltumo prezumpcijos principo laikymasis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedas)

1.      Jei ieškinio reikalavimu išimtinai siekiama kompensacijos, t. y. siekiama, kad būtų atlyginta žala, tariamai sukelta veiksmais ar neveikimu, kurie, nesant jokio teisinio poveikio, nelaikytini asmens nenaudai priimtu aktu, šis reikalavimas priimtinas tik jei ieškovas jį anksčiau reiškė prašyme atlyginti žalą, pateiktame administracijai per protingą terminą, kurio pradžia laikytinas nurodytos žalos atsiradimo momentas, paskui skunde dėl sprendimo atmesti prašymą atlyginti žalą, pateiktame per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors protingas terminas vertintinas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, pirmiausia į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, jos sudėtingumą ir šalių elgesį, galima atsižvelgti į penkerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje ieškinių dėl deliktinės atsakomybės atveju, net jeigu šis terminas netaikomas sprendžiant ginčus tarp Sąjungos ir jos tarnautojų.

(žr. 95 ir 96 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) prieš Komisiją, C‑282/05 P, 33 punktas; 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Komisija prieš Cantina sociale di Dolianova ir kt., C‑51/05 P, 63 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. prieš Komisiją, T‑144/02, 71 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 2 d. Sprendimo Giraudy prieš Komisiją, F‑23/05, 69 punktas.

2.      Ieškiniams dėl žalos, institucijos sukeltos pareigūnui ar tarnautojui, atlyginimo, pareikštiems pagal SESV 270 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius, taikomos ypatingos ir specialios taisyklės, palyginti su taisyklėmis, išplaukiančiomis iš bendrųjų principų, reglamentuojančių Sąjungos deliktinę atsakomybę pagal SESV 268 straipsnį ir 340 straipsnio antrą pastraipą. Iš tikrųjų iš Pareigūnų tarnybos nuostatų matyti, kad, kitaip nei visus kitus asmenis, Sąjungos pareigūną ar tarnautoją su institucija, kurioje jis dirba, sieja darbo santykiai, apimantys specifinių abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kurią atspindi institucijos pareiga atsižvelgti į suinteresuotojo interesus. Iš to matyti, kad kai Sąjunga veikia kaip darbdavė, jai taikoma padidinta atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti jos darbuotojams žalą, sukeltą bet kokiais jos, kaip darbdavės, neteisėtais veiksmais, o norint nustatyti institucijos deliktinę atsakomybę iš Europos viešosios tarnybos kilusiuose ginčuose nebūtina įrodyti pakankamai sunkaus pažeidimo arba akivaizdaus ir rimto institucijos diskrecijos ribų viršijimo.

(žr. 98 punktą)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Petrilli, T‑143/09 P, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija prieš Nanopoulos, T‑308/10 P, 103 ir 104 punktai.

3.      Aplinkybė, kad neturtinė žala, kurią pareigūnas teigia patyręs dėl pernelyg ilgai trukusios drausminės procedūros, nevisiškai susiformavo prašymo atlyginti žalą padavimo dieną, nėra su pernelyg ilgai trukusia procedūra susijusio reikalavimo atlyginti žalą priimtinumo sąlyga. Jei būtų kitaip, administracija galėtų neribotai vilkinti procedūros pabaigą tam, kad sukliudytų patraukti atsakomybėn dėl pernelyg ilgos procedūros trukmės.

(žr. 122 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimas Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03.

4.      Administracija privalo veikti greitai, kai nagrinėja asmens padėtį. Ši pareiga yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurio laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas ir kuris nurodytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje kaip teisės į gerą administravimą, kurią pažeidus gali kilti Sąjungos atsakomybė, sudedamoji dalis. Paaiškėjus, kad administracija veikė nepakankamai greitai, ji turi įrodyti ypatingas aplinkybes, pateisinusias jos elgesį.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad drausmės srityje paskyrimų tarnyba arba, atsižvelgiant į aplinkybes, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi pareigą veikti greitai nuo momento, kai sužino apie faktus ir veiksmus, kuriais gali būti pažeistos pareigūno statutinės pareigos, kad įvertintų, ar tikslinga pradėti tyrimą ir, kalbant apie paskyrimų tarnybą, drausminę procedūrą, jei to prireiktų vykdant šį tyrimą. Konkrečiai, kiek tai susiję su drausmine procedūra, ši tarnyba turi užtikrinti, kad kiekvienas aktas būtų priimtas praėjus protingam terminui nuo ankstesnio akto priėmimo.

Siekiant įvertinti, ar dėl to, kad administracija veikė nepakankamai greitai, suinteresuotajam pareigūnui tapo sunku pasinaudoti teise į gynybą, ir tai, panašiai kaip senaties taisyklės atveju, pateisina šios procedūros pabaigoje skirtos nuobaudos panaikinimą, reikia atsižvelgti į laikotarpį, praėjusį nuo datos, kai įvyko ginčijami faktai, iki datos, kai paskyrimų tarnyba arba OLAF apie juos sužinojo. Tačiau šis laikotarpis neturi reikšmės vertinant, ar paskyrimų tarnyba ir OLAF, pernelyg ilgą laiką keldamos asmeniui nerimą dėl jam pareikštų įtarimų pažeidus statutines pareigas, sukėlė jam atlygintiną žalą, nes tokiu atveju, jeigu paskyrimo tarnybai ar OLAF nebuvo pranešta apie jokį faktą, galintį įrodyti suinteresuotojo pareigūno padarytą pažeidimą, nė vienai iš jų negalima priekaištauti dėl to, kad veikdamos negreitai jos sukėlė asmeniui pernelyg ilgai trukusį netikrumą.

(žr. 123 ir 125–127 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied prieš Komisiją, C‑105/04 P, 35 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Angeletti prieš Komisiją 162 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. sausio 13 d. Sprendimo A ir G prieš Komisiją, F‑124/05 ir F‑96/06, 395 punktas; 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Kerstens prieš Komisiją, F‑12/10, 124–126 punktai.

5.      Dėl paskyrimų tarnybos sprendimo pradėti vidaus drausminį tyrimą, šalia Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vykdomo tyrimo, drausminės procedūros trukmė, be abejonės, pailgės, tačiau negalima teigti, kad dėl šio vidaus administracinio tyrimo ši procedūra iš principo trunka per ilgai. Iš tiesų, kai ginčijami faktai yra sudėtingi arba kai administracija neturi pakankamai žinių, kad įvertintų, ar tam tikri veiksmai, ypač finansų srityje, yra neteisėti, paskyrimų tarnyba gali būti priversta naudotis trečiųjų asmenų paslaugomis, kad išaiškintų OLAF tyrimo ataskaitoje atskleistų veiksmų poveikį.

(žr. 135 ir 136 punktus)

6.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede neįtvirtintas joks terminas, per kurį paskyrimų tarnyba, priėmusi sprendimą pradėti drausminę procedūrą drausmės komisijoje, turi perduoti savo ataskaitą tai komisijai. Bet kuriuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priede nustatyti terminai nėra naikinamieji ir siekiant atlikti pakankamai išsamų faktų vertinimą, per kurį suinteresuotajam asmeniui būtų suteiktos visos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos garantijos, gali prireikti ilgesnių terminų, nei numatytieji minėtame priede.

(žr. 141 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Daffix prieš Komisiją, T‑12/94, 130 ir 131 punktai; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo François prieš Komisiją, T‑307/01, 47 punktas.

7.      Motyvu, susijusiu su noru patenkinti pareigūno, dėl kurio vykdoma drausminė procedūra ir nacionalinis teisminis persekiojimas, prašymą sulaukti nacionalinės valdžios institucijų sprendimo dėl jo, galima pagrįstai pateisinti drausminės procedūros sustabdymą, taigi ir jos trukmės laikotarpio pratęsimą.

Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsniu drausmės komisija iš tiesų neįpareigota stabdyti savo darbo. Viena vertus, pagal šį straipsnį tuo pat metu vykdomas baudžiamasis persekiojimas nekliudo toliau vykdyti drausminės procedūros, tačiau paskyrimų tarnyba negali priimti sprendimo. Kita vertus, administracija privalo sustabdyti drausminę procedūrą tik pareigūnui įrodžius, kad jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Kadangi ši sąvoka suponuoja patraukimą baudžiamojon atsakomybėn turint tikslą skirti bausmę, ji negali apimti operatyvinių veiksmų, informacijos rinkimo ar ikiteisminio tyrimo, o reiškia, kad baudžiamasis procesas jau pradėtas.

Vis dėlto aplinkybė, kad drausmės komisija neprivalo stabdyti drausminės procedūros, nereiškia, kad jos sprendimas sustabdyti šią procedūrą yra nepagrįstas. Iš tiesų siekiant nustatyti, ar toks sustabdymas yra tikslingas, reikia atsižvelgti tik į duomenis, kuriuos dėl tokio sustabdymo nusprendusi drausminė institucija ar įstaiga turėjo sprendimo priėmimo metu.

Tačiau motyvais, susijusiais su bylos sudėtingumu, dideliu apklaustinų liudytojų skaičiumi ir kitomis drausmės komisijos planuojamomis tyrimo priemonėmis, negalima pateisinti drausminės procedūros sustabdymo, taigi ir jos trukmės pratęsimo; šie motyvai daugiausia gali paskatinti drausmės komisiją skirti daugiau išteklių ieškovo bylos tyrimui. Drausminės procedūros sustabdymo taip pat negalima pateisinti vasaros laikotarpiu.

(žr. 147 ir 150–153 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. liepos 17 d. Sprendimo BG prieš Médiateur, F‑54/11, 70 punktas.

8.      Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 3 straipsnyje numatyta, kad baigus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimą būtent paskyrimų tarnyba, o ne OLAF sprendžia, ar reikia pradėti drausminę procedūrą ir galbūt skirti nuobaudą, iš šios nuostatos negalima daryti išvados, kad paskyrimų tarnyba gali užbaigti OLAF tyrimą; priešingu atveju būtų pažeistas OLAF tyrimų nepriklausomumo principas, įtvirtintas Sprendimo 1999/352 dėl OLAF įsteigimo 3 straipsnyje.

(žr. 159 punktą)

9.      Asmens nenaudai priimtu aktu, kaip jis suprantamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, nelaikoma institucijos vidaus audito ataskaita, kurioje analizuojamas tarnybos darbas, o ne asmens veiksmai, ir kuri dėl to nesusijusi su pareigūno nenaudai priimto akto, dėl kurio šis, norėdamas, kad jo ieškinys būtų priimtinas, turi pateikti skundą per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, neteisėtumu.

(žr. 170 punktą)

10.    Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją spręsti, ar atsižvelgiant į jų turimus duomenis reikia pradėti tyrimą, o vėliau prireikus – drausminę procedūrą, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 4 ir 5 skirsniuose.

Vis dėlto šia didele diskrecija negalima pateisinti to, kad OLAF arba paskyrimų tarnyba pradeda procedūrą neturėdamos net pradinių įrodymų dėl suinteresuotųjų asmenų. Todėl, siekiant apsaugoti suinteresuotojo pareigūno teises, ir OLAF, ir paskyrimų tarnyba turi įsitikinti, kad prieš pradėdamos tyrimą jos turi duomenų, leidžiančių įtarti suinteresuotąjį asmenį pažeidus statutines pareigas, o prieš pradėdamos drausminę procedūra – pakankamai tikslių ir svarbių įrodymų jų įtarimams pagrįsti. Be to, OLAF ir paskyrimų tarnyba turi atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, kuriuo iš jų reikalaujama, kad per visą drausminę procedūrą jų teiginiai liktų nuosaikūs.

(žr. 184 ir 185 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėto Sprendimo Komisija prieš Nanopoulos 150 ir 152 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Giraudy prieš Komisiją 99 punktas.