Language of document : ECLI:EU:F:2013:64

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gegužės 16 d.

Byla F‑104/10

Mario Alberto de Pretis Cagnodo

Serena Trampuz de Pretis Cagnodo

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Socialinė apsauga – Sunki liga – Sąvoka – Hospitalizavimas –Išlaidų apmokėjimas – Tiesioginis išmokų biuro mokėjimas – BĮN nenurodyta didžiausia apgyvendinimo išlaidų suma – Pareiga iš anksto informuoti apdraustąjį apie sąskaitoje nurodytas per dideles išlaidas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. A. de Pretis Cagnodo ir jo sutuoktinė S. Trampuz de Pretis Cagnodo prašo panaikinti bendrosios sveikatos draudimo sistemos (toliau – BSDS) Ispros (Italija) išmokų biuro (toliau – išmokų biuras) sprendimus, kurie matyti iš 2009 m. spalio 1 d. mokėjimo lapelio Nr. 10 ir kuriais atsisakoma 100 % kompensuoti ieškovės hospitalizavimo išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2009 m. kovo 25 d., ir ieškovui nurodyta padengti 28 800 EUR sumą, kurią sudaro per didelėmis pripažintos apgyvendinimo hospitalizavimo metu išlaidos.

Sprendimas:      Panaikinti Ispros (Italija) išmokų biuro sprendimą, kuris matyti iš 2009 m. spalio 1 d. mokėjimo lapelio Nr. 10 ir kuriuo M. A. de Pretis Cagnodo nurodyta padengti 28 800 EUR sumą, kurią sudaro per didelėmis pripažintos S. Trampuz de Pretis Cagnodo apgyvendinimo išlaidos. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia visas savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos M. A. de Pretis Cagnodo bei S. Trampuz de Pretis Cagnodo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – „Locus standi“ – Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyti asmenys – Sąvoka – Buvusio pareigūno sutuoktinis – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 90 straipsnis)

2.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, nurodymas – Lankstus aiškinimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio ketvirta pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

3.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Ligos, pripažintos „panašiai sunkiomis“, kaip aiškiai nurodytosios Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje – Komisijos nustatyti kriterijai – Kumuliacinis pobūdis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Sunki liga – Atsisakymas pripažinti – Teisminė kontrolė – Riba – Pagal nustatytus reikalavimus pateiktų medicininių vertinimų ginčijimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalis, 73 ir 78 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Medicininės išlaidos – Atlyginimas – Su hospitalizavimu susijusių išlaidų atlyginimas – Pareiga prie prašymo atlyginti išlaidas pridėti atlygintinų išlaidų sąmatą – Nebuvimas

(Sveikatos draudimo taisyklių 52 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Medicininės išlaidos – Atlyginimas – Institucijų pareigos – Gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos laikymasis, jei sąskaitoje nurodytos per didelės išlaidos – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis; Sveikatos draudimo taisyklių 43 ir 52 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 27 straipsnis)

1.      Institucija negali pagrįstai teigti, kad buvusio pareigūno sutuoktinis neturi suinteresuotumo vienas pats, žinodamas aplinkybes, pateikti pastabas dėl sprendimo atsisakyti atlyginti jo hospitalizavimo išlaidas arba pateikti skundą dėl šio sprendimo. Iš tiesų iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos matyti, kad buvusio pareigūno sutuoktinis yra apdraustas sveikatos draudimu. Darytina išvada, kad šis sutuoktinis yra „asmuo, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai“, kaip tai suprantama pagal jų 90 straipsnį, ir gali paduoti prašymą paskyrimų tarnybai priimti dėl jo sprendimą arba pateikti skundą dėl jo nenaudai priimto akto.

(žr. 51 ir 56 punktus)

2.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio.

Kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje Curia Tarnautojų teismui skirtoje dalyje, skiltyje „Daugiau informacijos“, pateikiamas ieškinio pavyzdys nėra privalomas šalims, nagrinėdamas, ar Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ir kai ieškinio pagrindai ir teisiniai bei faktiniai argumentai gali būti nustatyti iš ieškinio teksto, Tarnautojų teismas turi aiškinti šią nuostatą pakankamai lanksčiai, kad būtų paisoma ieškovams pagal Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio ketvirtą pastraipą, taikytiną procesui Tarnautojų teisme pagal to paties statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, suteiktos teisės laisvai pasirinkti advokatą, neatsižvelgiant į tai, kokioje šalyje šis advokatas turi leidimą verstis advokato praktika.

(žr. 57 ir 59 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Gagalis prieš Tarybą, F‑89/09, 36 ir 37 punktai.

3.      Dėl sunkios ligos pripažinimo pasakytina, kad Komisijos priimtų Medicininių išlaidų atlyginimo bendrųjų įgyvendinimo nuostatų III antraštinės dalies 5 skyriaus 1 punkte nustatyti kriterijai, t. y. nepalanki išgyvenimo prognozė, lėtinė raida, būtinos sudėtingos diagnostikos ir (arba) gydymo priemonės, sunki negalia arba jos rizika, yra kumuliatyvūs. Todėl vien tai, kad tik vienas iš šių kriterijų netenkinamas, gali pateisinti sprendimo atsisakyti pripažinti ligą sunkia priėmimą.

Šie kriterijai neatrodo akivaizdžiai netinkami arba klaidingi, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – pripažinti ligas „panašaus sunkumo“ kaip ligos, aiškiai išvardytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje. Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnyje aiškiai nurodytos keturios ligos tam tikrais atvejais gali sukelti ypač sunkių fizinių ir psichinių pasekmių, jomis sergama ilgai arba jos yra lėtinės, jų atveju reikia imtis sudėtingų gydymo priemonių ir būtina, kad pirminė diagnozė būtų aiškiai nustatyta, o tam reikia tam tikrų specialių tyrimų. Dėl šių ligų atitinkamam asmeniui gali kilti sunkios negalios pavojus. Be to, iš pačios Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad net jei kalbama apie keturias ligas, aiškiai numatytas šiame straipsnyje, tik ypač sunkiais atvejais liga gali būti pripažinta sunkia ir atitinkamam asmeniui leidžiama pasinaudoti palankesne tvarka, taikoma pripažinus tokią ligą.

(žr. 75–78 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Allen prieš Komisiją, F‑23/10, 49–51 punktai.

4.      Kalbant apie sprendimą atsisakyti pripažinti buvusio pareigūno sutuoktinio ligą sunkia pasakytina, kad Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar paskyrimų tarnyba tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tiksliai taikė atitinkamas teisės nuostatas. Taigi Tarnautojų teismas, vykdydamas ribotą teisminę kontrolę, kurią jam pavesta atlikti medicinos srityje, turi išnagrinėti, ar paskyrimų tarnyba, atsisakiusi pripažinti sunkia ligą, dėl kurios suinteresuotąjį asmenį reikėjo hospitalizuoti, nepadarė akivaizdžios klaidos, kai iš jai pateiktų medicinos išvadų, dėl kurių Tarnautojų teismas gali pareikšti nuomonę tik jei administracija iškraipė jų turinį, nusprendė, kad ne visi šie kriterijai buvo tenkinami.

Šiuo atžvilgiu, palyginti su išimtinai medicininiais vertinimais, kuriuos pateikia medicinos komisija arba invalidumo komisija, t. y. komisijos, kurių darbo taisyklės užtikrina šalių lygybę ir objektyvumą, institucijų medicinos tarnybų gydytojų vienasmenė nuomonė nesuteikia tokių pat šalių lygybės garantijų.

Todėl Tarnautojų teismas, nagrinėdamas atsisakymą pripažinti ligą sunkia, turi atlikti išsamesnį patikrinimą nei dėl sprendimų, kurie buvo priimti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 arba 78 straipsnius, dalyvaujant medicinos komisijai arba invalidumo komisijai. Tačiau akivaizdu, kad teismas neturi reikiamos kompetencijos, kad patvirtintų medicininį vertinimą ar jo nepatvirtintų, arba spręstų dėl kelių vienas kitam prieštaraujančių medicininių vertinimų.

Tačiau net jei teismo vykdoma kontrolė neapima išimtinai medicininių vertinimų, pavyzdžiui, susijusių su ligos sunkumu, jis, jei ieškovas ginčija administracijos atliktą situacijos vertinimą ir jį pagrindžiančią medicininę nuomonę, turi įsitikinti, kad medicinos tarnybos gydytojas konkrečiai ir išsamiai išnagrinėjo jam išdėstytą situaciją. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad įrodyti, jog toks nagrinėjimas buvo atliktas, turi administracija.

(žr. 79–81, 84, 85 ir 87 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1988 m. sausio 19 d. Sprendimo Biedermann prieš Audito Rūmus, 2/87, 8 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. kovo 16 d. Sprendimo Blackman prieš Parlamentą, T‑33/89 ir T‑74/89, 44 punktas; 2002 m. lapkričio 7 d. Sprendimo G prieš Komisiją, T‑199/01, 59 punktas; 2004 m. gegužės 12 d. Sprendimo Hecq prieš Komisiją, T‑191/01, 63 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Botos prieš Komisiją, F‑10/07, 41 punktas; minėto Sprendimo Allen prieš Komisiją 68–71 ir 76 punktai.

5.      Kalbant apie prašymą apmokėti hospitalizavimo išlaidas pagal Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, Komisijos priimtas taikant Pareigūnų bendrųjų sveikatos draudimo taisyklių 52 straipsnį, suinteresuotojo asmens negalima kaltinti nepateikus įrodomąją reikšmę turinčio rašytinio dokumento dėl numatomų apgyvendinimo išlaidų. Iš tiesų, net jei būtų pageidautina, kad apdraustieji turėtų tokį dokumentą, nei Bendrosiose taisyklėse, nei Bendrosiose įgyvendinimo nuostatose nėra normos, juos įpareigojančios turėti tinkamos formos sąmatą ir pateikti ją išmokų biurui kartu su prašymu apmokėti išlaidas.

(žr. 108 punktą)

6.      Laikydamiesi gero administravimo principo, Komisija ir atitinkamai bendrosios sveikatos draudimo sistemos (BSDS) išmokų biurai, kuriuos įsteigti yra viena iš šios sistemos administratorei patikėtų užduočių ir kurių priežiūrą, kalbant apie gero finansų valdymo principą, užtikrina centrinis biuras, turi rūpintis, kad BSDS lėšos nebūtų panaudotos apmokant sąskaitas už hospitalizavimą, kurių sumos iš pirmo žvilgsnio atrodo per didelės, palyginti su panašių paslaugų vidutinėmis kainomis šalyje, kurioje išlaidos buvo patirtos. Be to, pagal Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, pagal analogiją taikytino BSDS valdymui pagal Pareigūnų bendrųjų sveikatos draudimo taisyklių 43 straipsnį, 27 straipsnį Komisija turi užtikrinti, kad gautų įplaukų ir išlaidų operacijos būtų vykdomos laikantis gero finansų valdymo principo, tai yra laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

Taip pat, kalbant apie hospitalizavimo išlaidų apmokėjimą, reikia nurodyti, kad Komisija turi pareigą Sąjungos institucijų darbuotojų, asmenų, kuriems taikoma BSDS, atžvilgiu elgtis rūpestingai. Laikydamiesi šios rūpestingumo pareigos, Komisija ir atitinkamai BSDS išmokų biurai, gavę labai didelės sumos sąskaitą, kurioje, nors medicinos paslaugos yra išvardytos ir apibūdintos, apgyvendinimo kaina tiesiog apskaičiuota taikant konkrečią sumą už dieną, nepateikiant jokių detalių dėl palatos tipo arba papildomų paslaugų, galinčių pateisinti tokią didelę sumą, turi ne tuoj pat ją apmokėti, net jei įsipareigojo apmokėti išlaidas, o gauti informaciją raštu iš sąskaitą pateikusios gydymo įstaigos ir informuoti apdraustąjį, kuriam galiausiai išmokų biuras daugeliu atvejų nurodys padengti bent jau tam tikrą procentą mokėtinų hospitalizavimo išlaidų arba, tam tikrais atvejais, visas per didelėmis pripažintas išlaidas.

(žr. 111–114 punktus)