EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. kovo 13 d.

Byla F‑91/10

AK

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio pirma pastraipa – Pavėluotas karjeros raidos ataskaitų parengimas – Neturtinė žala – Galimybės būti paaukštinam praradimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AK prašo, pirma, panaikinti 2009 m. lapkričio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą atmesti jos prašymą, pirma, atlyginti žalą, kurią ji teigia patyrusi dėl 2001–2002 m., 2004 m., 2005 m. ir 2008 m. karjeros raidos ataskaitų neparengimo, ir, antra, pradėti administracinį tyrimą dėl kaltinimų psichologiniu priekabiavimu; antra, priteisti iš Komisijos kompensaciją žalai atlyginti.

Sprendimas: Priteisti iš Komisijos AK 15 000 EUR kompensaciją jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš Komisijos AK 4 000 EUR kompensaciją už tai, kad ji prarado galimybę būti paaukštinta priskiriant prie aukštesnio nei A 5 lygio arba kito atitinkamo lygio iki 2008 m. kovo 1 d. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo ir AK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Pavėluotas karjeros raidos ataskaitų parengimas – Dėl nuolatinio ir visiško invalidumo į pensiją išleistas pareigūnas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 53, 78, 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Karjeros raidos ataskaita – Parengimas – Vėlavimas – Tarnybinis nusižengimas, sukėlęs neturtinę žalą – Sąlygos – Dėl nuolatinio ir visiško invalidumo į pensiją išleistas pareigūnas – Žalos mastas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Deliktinė institucijų atsakomybė – Pareigos per protingą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo neįvykdymas – Tarnybinis nusižengimas

(SESV 266 straipsnis)

4.      Pareigūnų ieškiniai – Neribota jurisdikcija – Turtinės žalos, susijusios su galimybės netekimu, atlyginimas – Vertinimas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Dėl invalidumo į pensiją ex officio išleistas pareigūnas iš principo išsaugo suinteresuotumą gauti atlyginimą už žalą, realiai patirtą dėl vėlavimo parengti jo karjeros raidos ataskaitas, neatsižvelgiant į tai, ar jo galimybė sugrįžti dirbti yra visiškai hipotetinė, ar reali. Tačiau tai nereiškia, kad minėtas pareigūnas gali nesilaikyti taisyklių dėl Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo ir ypač sąlygos, kad, norėdamas gauti žalos atlyginimą, jis turi įrodyti patirtos žalos realumą ir tikrumą.

(žr. 33 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1982 m. sausio 27 d. Sprendimo Birra Wührer ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, 256/80, 257/80, 265/80, 267/80 ir 5/81, 9 punktas; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Stott prieš Komisiją, T‑99/95, 72 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano prieš Komisiją, F‑50/09, 117 punktas; dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, byla T‑401/11 P; 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo AA prieš Komisiją, F‑101/09, 78 punktas.

2.      Administracija privalo užtikrinti, kad karjeros raidos ataskaitos būtų rengiamos periodiškai, per Pareigūnų tarnybos nuostatuose ar juos taikant priimtose taisyklėse įtvirtintus terminus ir laikantis nustatytų reikalavimų, nes tai būtina ne tik dėl gero administravimo, bet ir pareigūnų interesams apsaugoti. Jeigu administracija vėluoja parengti karjeros raidos ataskaitas nesant ypatingų aplinkybių, tai laikytina tarnybiniu nusižengimu, dėl kurio jai gali kilti atsakomybė.

Pats vėlavimas parengti karjeros raidos ataskaitas gali sukelti pareigūnui žalą jau vien dėl to, kad ataskaitos nebuvimas tuo momentu, kai priimami su juo susiję sprendimai, gali pakenkti jo karjerai. Tokiu atveju galima pripažinti, kad dėl invalidumo į pensiją ex officio išleistas pareigūnas gali prašyti atlyginti realią ir tikrą neturtinę žalą, patirtą dėl to, kad jis nebuvo tikras ir ramus dėl savo profesinės ateities, nes tuo metu, kai jis dar dirbo, nebuvo parengta karjeros raidos ataskaita. Taip yra juo labiau todėl, kad karjeros raidos ataskaita yra rašytinis ir formalus darbo, kurį minėtas pareigūnas atliko atitinkamu laikotarpiu, kokybės įrodymas.

Kita vertus, kai dėl invalidumo į pensiją ex officio išleisto pareigūno grįžimo į darbą perspektyvos yra hipotetinės, jis nebegali remtis, kai kalbama apie laikotarpį po išleidimo į pensiją ex officio, realia ir tikra neturtine žala, patirta dėl to, kad jis nebuvo tikras ir ramus dėl savo profesinės ateities, nes būtent tokia profesinė ateitis yra hipotetinė.

(žr. 49, 60 ir 63 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. gegužės 28 d. Sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑59/96, 68 punktas; 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑279/01, 55 ir 56 punktai; 2004 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją, T‑246/02, 68 punktas.

3.      Institucija, kurios aktas buvo panaikintas, turi imtis priemonių teismo sprendimui dėl panaikinimo vykdyti. Vykdydama tokį teismo sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis tam tikrų administracinių priemonių, institucija turi tai padaryti per protingą terminą. Todėl institucija pažeidžia SESV 266 straipsnį ir padaro pažeidimą, dėl kurio gali kilti Sąjungos atsakomybė, jeigu, nesant ypatingų teismo sprendimo dėl panaikinimo aiškinimo sunkumų arba praktinių sunkumų, per protingą terminą nesiima konkrečių tokio sprendimo vykdymo priemonių.

(žr. 50 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, 37 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. balandžio 17 d. Sprendimo C ir F prieš Komisiją, F‑44/06 ir F‑94/06, 60, 63–67 punktai.

4.      Galimybės būti anksčiau paaukštintam praradimas, jeigu jis pakankamai įrodytas, yra laikytinas atlygintina turtine žala. Dėl invalidumo į pensiją ex officio išleistas pareigūnas išsaugo teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl galimybės būti paaukštintam praradimo, net jeigu jo galimybės grįžti į tarnybą yra hipotetinės, nes dėl tokio galimybės praradimo jis galėjo patirti žalos dar tuo metu, kai dirbo, ir ji galėjo turėti įtakos jam mokamos invalidumo pašalpos dydžiui, taip pat nuo stažo priklausančios pensijos, kuri jam bus mokama vėliau, dydžiui.

Siekiant nustatyti atlygintinos žalos, patirtos dėl prarastos galimybės, dydį, reikia nustatyti pareigūno prarastos galimybės pobūdį, datą, nuo kada jis būtų galėjęs pasinaudoti šia galimybe, tada įvertinti tokios galimybės mastą ir galiausiai nurodyti, kokių finansinių pasekmių atsirado dėl šios prarastos galimybės. Be to, jei įmanoma, pareigūno prarastą galimybę reikia nustatyti objektyviai, t. y. matematinio koeficiento, apskaičiuojamo remiantis tikslia analize, forma. Vis dėlto, jeigu minėta prarasta galimybė negali būti taip įvertinta, patirta žala gali būti vertinama ex æquo ir bono.

(žr. 69, 91 ir 92 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 10 d. Sprendimo VRDT prieš Simões Dos Santos, T‑260/09 P, 104 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo AApriešKomisiją, 81, 83, 93 ir 94 punktai.