Language of document : ECLI:EU:F:2013:78

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) NUTARTIS

2013 m. birželio 18 d.

Byla F‑98/11

Bernard Jargeac ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Darbo užmokestis – Šeimos pašalpos – Mokymosi pašalpa – Skyrimo sąlygos – Išskaičiavimas iš kito šaltinio gaunamos tokio paties pobūdžio pašalpos – Iš dalies akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu, pareikštas ieškinys, kuriuo B. Jargeac, J. A. Aliaga Artero, R. Charrière, R. Clarke, F. Domingues, H. Hughes, J. Lanneluc ir A. I. Zein (toliau – pirmieji aštuoni ieškovai) prašo, pirma, panaikinti Europos Komisijos sprendimus išskaičiuoti iš pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus pareigūnams mokamos mokymosi pašalpos sumą, lygią aukštojo mokslo stipendijoms, kurias jų vaikams skyrė Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės aukštojo mokslo dokumentacijos ir informacijos centras (toliau – Cedies), nes jos yra tokio paties pobūdžio kaip ir pagal Pareigūnų tarnybos nuostatas mokamos mokymosi pašalpos, ir, antra, panaikinti Komisijos sprendimus dėl neteisėtai gautų sumų grąžinimo. P. Finch šį ieškinį pateikė siekdamas, kad būtų panaikintas Komisijos sprendimas, kuriuo jis prašomas pranešti apie galimą Cedies stipendijos skyrimą jo vaikui ir kuriuo nuo 2010 m. gruodžio 1 d. sustabdomas, kol bus pateikta ši informacija, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus mokamos mokymosi pašalpos mokėjimas.

Sprendimas:      Atmesti P. Finch ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.       Atmesti B. Jargeac, J. A. Aliaga Artero, R. Charrière, R. Clarke, F. Domingues, H. Hughes, J. Lanneluc ir A. I. Zein ieškinį kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. B. Jargeac ir kiti aštuoni pareigūnai arba buvę pareigūnai, kurių pavardės nurodytos priede, padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Komisija – Kompetencijos įgyvendinimas – Įgaliojimas pasirašyti – Leistinumas – Sąlygos

(Komisijos vidaus reglamento 27 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos pašalpos – Mokymosi pašalpa – Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalyje numatytos sutapties draudimo taisyklės taikymo sąlygos tuo atveju, kai iš kito šaltinio gaunama tokia paties pobūdžio pašalpa – Taikymas Liuksemburgo teikiamai finansinei pagalbai studentams – Leistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 1 dalies c punktas ir 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Neteisėtai sumokėtų sumų grąžinimas – Pareigūno, nedeklaravusio pašalpų, kurių pobūdis toks pats kaip ir Sąjungos šeimos pašalpų, rėmimasis nežinojimu apie neteisėtą mokėjimą – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalis ir 85 straipsnis; VII priedo 1–3 straipsniai)

1.      Tuo atveju, kai pareigūnas Komisijos vardu arba jos kontroliuojamas pasirašo sprendimus, įgaliojimas pasirašyti yra su Komisijos tarnybų vidaus darbo organizavimu susijusi ir jos vidaus reglamentu suderinama priemonė, kuri yra įprastas būdas Komisijai įgyvendinti savo kompetenciją.

Iš tikrųjų Sąjungos teisėje vykdymo įgaliojimų delegavimas yra teisėtas su sąlyga, kad formaliai jis nėra uždraustas teisės aktais. Taip juo labiau turėtų būti paprasto įgaliojimo pasirašyti atveju.

(žr. 38 ir 39 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1972 m. spalio 17 d. Sprendimo Vereeniging van Cementhandelaren prieš Komisiją, 8/72, 10–14 punktai; 1984 m. sausio 17 d. Sprendimo VBVB ir VBBB prieš Komisiją, 43/82 ir 63/82, 14 punktas; 1990 m. spalio 11 d. Sprendimo FUNOC prieš Komisiją, C‑200/89, 13 ir 14 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Lisrestal ir kt. prieš Komisiją, T‑450/93, 34 punktas; 1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Finnboard prieš Komisiją, T‑338/94, 82 punktas; 2001 m. spalio 18 d. Sprendimo X prieš ECB, T‑333/99, 102 punktas ir nurodyta teismų praktika; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, 49 punktas.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio dėl šeimos pašalpų 2 dalyje įtvirtintą sutapties draudimo taisyklę „panašaus pobūdžio“ yra laikomos tik panašios ir tą patį tikslą turinčios pašalpos. Sprendžiant, ar pašalpos yra panašaus pobūdžio, lemiamas kriterijus yra šių pašalpų tikslas.

Šiuo atžvilgiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta mokymosi pašalpa ir kaip stipendija bei paskola teikiama Liuksemburgo finansinė pagalba, kuria siekiama suteikti studentams finansinę paramą, kuri leistų jiems padengti studijų išlaidas ir pragyvenimo išlaidas studijuojant, turi panašius tikslus, nes jomis siekiama padengti dalį pareigūno išlaikomo vaiko mokymosi išlaidų.

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad abiejų pagalbų gavėjai nėra tie patys asmenys. Iš tikrųjų aplinkybė, kad Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta pašalpa yra skirta pareigūnui, o nacionalinę pagalbą gauna vaikas arba ji formaliai skiriama jam, nėra lemiama vertinant, ar šios pagalbos yra panašaus pobūdžio, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalį. Nelemiama ir aplinkybė, kad nacionalinė pašalpa mokama dėl to, kad gyvenamoji vieta yra nacionalinėje teritorijoje, todėl nėra susijusi su darbo santykiais, priešingai nei pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus mokama mokymosi pašalpa.

(žr. 48–50 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1977 m. spalio 13 d. Sprendimo Gelders-Deboeck prieš Komisiją, 106/76, 16 punktas; 1977 m. spalio 13 d. Sprendimo Emer-van den Branden prieš Komisiją, 14/77, 15 punktas; 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weiβenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 89 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. gegužės 10 d. Sprendimo Sens prieš Komisiją, T‑117/89, 14 punktas; 1996 m. birželio 11 d. Sprendimo Pavan prieš Parlamentą, T‑147/95, 41 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Guarneri prieš Komisiją, F‑62/06, 39, 40 ir 42 punktai; 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Giannakouris prieš Komisiją, F‑83/10, 37 punktas; 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Chatzidoukakis prieš Komisiją, F‑84/10, 37 punktas.

3.      Pažeidęs Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą deklaruoti iš kito šaltinio gaunamą tokio paties pobūdžio nacionalinę finansinę paramą, pareigūnas, kuriam mokamos pašalpos šeimai, nebegali remtis Pareigūnų tarnybos nuostatų 85 straipsniu ir nežinojimu apie neteisėtą mokėjimą.

Iš tikrųjų Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad institucijos turi nustatyti, ar pašalpos, pareigūnų arba tarnautojų deklaruotos laikantis joje nustatytos pareigos, yra tokio paties pobūdžio kaip šeimos pašalpos, gaunamos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1, 2 ir 3 straipsnius.

(žr. 59–61 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. kovo 6 d. Sprendimo Schelbeck prieš Parlamentą, T‑141/95, 38 ir 39 punktai.