Language of document : ECLI:EU:F:2012:182

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 11 d.

Byla F‑107/11

Ioannis Ntouvas

prieš

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC)

„Viešoji tarnyba – Sutartininkas – 2010 m. vertinimo procedūra – Prašymas panaikinti vertinimo ataskaitą“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateiktas ieškinys, kuriuo I. Ntouvas iš esmės prašo panaikinti jo 2010 m. veiklos vertinimo ataskaitą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir ECDC patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškinys – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti vertinimo ataskaitą – Sutartininkas, jau nebedirbantis atitinkamoje institucijoje – Minėtos ataskaitos neatskleidimas tretiesiems asmenims – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 87 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas – Vertintojo ir tvirtintojo parengtas pradinės vertinimo ataskaitos projektas ir jungtinio vertinimo komiteto nuomonė – Netaikymas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

1.      Sutartininko vertinimo ataskaita, neatsižvelgiant į jos naudą ateityje, yra raštiškas ir formalus suinteresuotojo asmens atlikto darbo kokybės įrodymas. Toks vertinimas yra ne tik nagrinėjamu laikotarpiu vykdytų užduočių aprašymas, bet apima ir žmogiškųjų savybių, kurias vertinamas pareigūnas parodė vykdydamas savo profesinę veiklą, vertinimą. Taigi kiekvienas tarnautojas turi teisę į tai, kad jo darbas būtų įvertintas teisingai ir nešališkai. Todėl, atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisminę gynybą, tarnautojui turi būti pripažinta teisė užginčyti jo atžvilgiu parengtą vertinimo ataskaitą dėl jos turinio arba dėl to, kad tokia ataskaita buvo parengta nesilaikant Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų taisyklių.

Vadinasi, dėl aplinkybės, kad tarnautojas, pateikęs ieškinį dėl vertinimo ataskaitos, išeina iš darbo atitinkamoje institucijoje ir kad jo vertinimo ataskaita nebus atskleista tretiesiems asmenims, negali išnykti jo suinteresuotumas ieškiniu ginčyti minėtą ataskaitą.

(žr. 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑93/08, 46 ir 47 punktai.

2.      Aktų ar sprendimų, kurių rengimas apima kelis etapus, atveju, pavyzdžiui, tų, kuriais baigiama vidaus procedūra, aktais, dėl kurių panaikinimo galima pareikšti ieškinį, laikytinos tik priemonės, išreiškiančios galutinę institucijos poziciją šios procedūros pabaigoje, o ne tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą. Taigi, kiek tai susiję su pareigūnų ar tarnautojų ieškiniais, parengiamieji sprendimo aktai nėra jų nenaudai priimti aktai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, nes tai nėra priemonės, pirma, kurios turi privalomų teisinių pasekmių, galinčių daryti poveikį ieškovo interesams ir smarkiai pakeisti jo teisinę padėtį ir, antra, kuriomis nustatoma galutinė institucijos pozicija.

Šiuo atžvilgiu, kai Europos agentūros tarnautojo vertinimo ataskaita rengiama keliais etapais pasibaigus vidaus procedūrai ir kai ji vertintojo ir tvirtintojo parengtos pradinės vertinimo ataskaitos ginčijimo atveju tampa galutinė tik atitinkamos agentūros direktoriaus sprendimu, priimtu gavus jungtinio vertinimo komiteto nuomonę, tik direktoriaus patvirtinta galutinė vertinimo ataskaita yra asmens nenaudai priimtas aktas, kurį galima ginčyti. Kita vertus, vertintojo ir tvirtintojo parengta pradinė vertinimo ataskaita ir jungtinio vertinimo komiteto nuomonė yra tik parengiamosios priemonės, kurios nėra tarnautojo nenaudai priimti aktai, ir dėl jų panaikinimo negalima pareikšti ieškinio, todėl dėl šių aktų pateikti reikalavimai nepriimtini.

(žr. 42–44 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Yorck von Wartenburg prieš Parlamentą, T‑57/92 ir T‑75/92, 36 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2007 m. vasario 6 d. Sprendimo Wunenburger prieš Komisiją, T‑246/04 ir T‑71/05, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑71/08, 27–30 punktai.

3.      Tarnautojų teismas negali pakeisti įpareigotų vertinti vertinamo asmens darbą asmenų pateikto vertinimo savuoju, nes Sąjungos institucijos, vertindamos savo pareigūnų ir tarnautojų darbą, turi didelę diskreciją. Taigi administracijos atlikto pareigūno ar tarnautojo profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumas nepatenka į Tarnautojų teismo kontrolės, kuri atliekama tik dėl faktinės klaidos, akivaizdžios vertinimo klaidos ar dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, sritį, kai šiame vertinime yra kompleksinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.

(žr. 78 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑96/04, 41 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Nastvogel prieš Tarybą, F‑4/10, 32 punktas.