EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. gruodžio 13 d.
Byla F‑2/11
BW
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Bandomajam laikotarpiui paskirtas pareigūnas – Nepaskyrimas į nuolatinę tarnybą pasibaigus bandomajam laikotarpiui – Sprendimo atleisti bandomajam laikotarpiui paskirtą pareigūną motyvavimas – Teisė į gynybą“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo BW prašo panaikinti 2010 m. kovo 1 d. Europos Komisijos sprendimą nepaskirti jo į nuolatinę tarnybą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaita – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Pareiga kokybinius vertinimus pagrįsti konkrečiais pavyzdžiais – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Išankstinis administracinis skundas – Skundo ir ieškinio suderinamumas – Dalyko ir pagrindo sutapimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Dalykas – Darbo sąlygos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnis)
4. Pareigūnai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Sprendimas nepaskirti į nuolatinę tarnybą bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno – Sprendimas atleisti į nuolatinę tarnybą paskirtą pareigūną – Skirtingas teisinis pobūdis – Atitinkami vertinimo kriterijai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 2 dalis)
5. Pareigūnai – Įdarbinimas – Bandomasis laikotarpis – Rezultatų įvertinimas – Bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno gebėjimų vertinimas – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnis)
6. Pareigūnai – Administracijos rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Taikymo sritis – Pareiga bandomajam laikotarpiui paskirtą pareigūną, kurio bandomasis laikotarpis pratęsiamas, paskirti į naujas pareigas – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 3 dalis)
7. Pareigūnai – Vertinimas – Pareigūno ir jo vadovo nesutarimas – Poveikio vadovo galėjimui vertinti suinteresuotojo asmens nuopelnus, nebuvimas
8. Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Pareiga išklausyti suinteresuotąjį asmenį prieš priimant jam nepalankų aktą – Apimtis – Bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaita – Netaikymas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnis)
1. Nors bandomojo laikotarpio pradžioje kiekvienam tokiam laikotarpiui paskirtam pareigūnui būtina nustatyti tikslus, kad vertintojas turėtų kuo remtis vertindamas atitinkamo bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno darbo našumą, nepaisant to, kad nėra tai įtvirtinančių nuostatų, dėl pareigos motyvuoti vertintojas tik turi bendrais bruožais apibūdinti bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno atliktą darbą, būtent gebėjimą įvykdyti jo pareigoms priskiriamas funkcijas, darbo našumą ir elgesį tarnyboje, tačiau neprivalo nurodyti nustatytų, tačiau nepasiektų tikslų. Be to, jeigu laikytasi pareigos motyvuoti ir jei vertinimas yra aiškiai individualus, o ne abstraktus, vertintojas neprivalo išsamiai išdėstyti atlikto vertinimo motyvų ir pateikti konkrečių pavyzdžių, kad pagrįstų kiekvieną bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitoje pateiktą kokybinį vertinimą.
Iš principo bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitoje turėtų būti pateikti tik su laikotarpiu, už kurį ji buvo parengta, susiję vertinimai. Tačiau jeigu bandomajam laikotarpiui paskirto pareigūno bandomasis laikotarpis buvo pratęstas, vertintojas gali ataskaitoje, susijusioje su laikotarpiu, kuriam bandomasis laikotarpis buvo patęstas, pateikti pastabų, susijusių su pirminiu bandomuoju laikotarpiu, ir dėl to minėtoje ataskaitoje nebūtų pažeidimų, nes tokia informacija skirta parodyti ieškovo darbo pokyčius.
Tai, ar administracija laikėsi jai tenkančios pareigos motyvuoti visas bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitas, turi būti vertinama, kai parengiama galutinė minėtos ataskaitos versija. Taigi, jeigu bandomojo laikotarpio vertinimo ataskaita nėra galutinė, jos turinio pakeitimas nelaikytinas pareigos motyvuoti pažeidimu.
(žr. 43–45 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑249/04, 86 punktas.
2. Išankstinio administracinio skundo ir ieškinio atitikties taisyklė taikytina tik tuo atveju, jei ieškinio dalykas skiriasi nuo nurodytojo skunde, t. y. kai jame nurodytas su akto forma susijęs teisėtumo pagrindas, nors skunde buvo nurodyti tik su akto turiniu susiję teisėtumo pagrindai, arba – alternatyviai – kai jame nurodytas su akto turiniu susijęs teisėtumo pagrindas, nors skunde nurodyti tik su akto forma susiję teisėtumo pagrindai. Aplinkybė, kad pateikdamas skundą ieškovas naudojosi advokato paslaugomis, nedaro įtakos klausimui, ar ginčo dalykas buvo pakeistas.
(žr. 46, 140 ir 141 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 119 punktas.
3. Nors bandomasis laikotarpis, skirtas tam, kad administracija įvertintų tokiam laikotarpiui paskirto pareigūno gebėjimą vykdyti jo pareigoms priskiriamas funkcijas, darbo našumą ir elgesį tarnyboje, negali būti prilyginamas mokymosi laikotarpiui, būtina, kad šis asmuo bandomuoju laikotarpiu turėtų galimybę įrodyti savo gebėjimus. Ši sąlyga praktiškai reiškia, kad bandomajam laikotarpiui paskirtam pareigūnui turi būti sudarytos ne tik tinkamos darbo sąlygos, bet taip pat, atsižvelgiant į atliekamų pareigų pobūdį, jam turi būti duodami tinkami nurodymai ir patarimai, kad jis galėtų patenkinti specifinius, su užimama darbo vieta susijusius poreikius.
(žr. 104 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. gegužės 15 d. Sprendimo Patrinos prieš EESRK, 3/84, 20 ir 21 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. kovo 5 d. Sprendimo Rozand–Lambiotte prieš Komisiją, T‑96/95, 95 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. balandžio 16 d. Sprendimo Doktor prieš Tarybą, F‑73/07, 31 punktas.
4. Sprendimas neskirti į nuolatinę tarnybą savo pobūdžiu skiriasi nuo į nuolatinę tarnybą paskirto pareigūno „atleidimo iš darbo“. Pastaruoju atveju būtina kruopščiai išnagrinėti nustatytų darbo santykių nutraukimą pagrindžiančius motyvus, o priimant sprendimus dėl bandomajam laikotarpiui paskirtų pareigūnų paskyrimo į nuolatinę tarnybą reikia bendrai išnagrinėti visus teigiamus per bandomąjį laikotarpį pastebėtus veiksnius, pagrindžiančius, kad atitinkamo asmens paskyrimas į nuolatinę tarnybą atitinka tarnybos interesus, arba įvertinti tokių veiksnių trūkumą.
(žr. 78 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Tréfois prieš Teisingumo Teismą, 290/82, 24 ir 25 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 18 d. Sprendimo Krcova prieš Teisingumo Teismą, F‑112/06, 61 ir 62 punktai.
5. Sąjungos teismas negali institucijų vertinimo dėl bandomojo laikotarpio rezultatų ir kandidato tinkamumo būti paskirtam į nuolatinę tarnybą Sąjungos institucijoje pakeisti savuoju, nes jo kontrolė apsiriboja klausimais, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais.
(žr. 78 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Tréfois prieš Teisingumo Teismą 24 ir 25 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Krcova prieš Teisingumo Teismą 61 ir 62 punktai.
6. Administracijos rūpestingumo pareiga jos darbuotojų atžvilgiu atspindi teisių ir pareigų pusiausvyrą, kurią įtvirtina Pareigūnų tarnybos nuostatai, kiek tai susiję su viešosios valdžios ir viešosios tarnybos tarnautojų santykiais. Ši pareiga ir gero administravimo principas visų pirma reiškia, kad, spręsdama dėl pareigūno situacijos, institucija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie gali lemti jos sprendimą, ir kad tai darydama ji atsižvelgia ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesus. Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos aiškiai matyti, kad administracija turi galimybę, bet ne pareigą bandomajam laikotarpiui paskirtą pareigūną, kurio bandomąjį laikotarpį ji nusprendžia pratęsti, paskirti į naujas pareigas. Jei dėl rūpinimosi pareigos ar gero administravimo principo ši galimybė būtų pakeista pareiga, būtų sutrikdyta teisių ir pareigų, nustatytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose reguliuojant viešosios valdžios institucijos ir viešosios tarnybos tarnautojų santykius, pusiausvyra.
(žr. 112, 122 ir 123 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1987 m. vasario 4 d. Sprendimo Maurissen prieš Audito Rūmus, 417/85, 12 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo Doktor prieš Tarybą 42 punktas.
7. Nors negalima atmesti galimybės, kad dėl pareigūno ir jo vadovo nesutarimų pastarasis gali susierzinti, tokia galimybė savaime nereiškia, jog jis negalės objektyviai įvertinti suinteresuotojo pareigūno nuopelnų.
(žr. 114 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, 150 punktas.
8. Teisės į gynybą užtikrinimas per visas asmens atžvilgiu pradedamas procedūras, per kurias gali būti priimtas aktas jo nenaudai, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas. Šis principas reikalauja, kad atitinkamas asmuo turėtų galimybę tinkamai pateikti savo nuomonę dėl jam nepalankių aplinkybių, kuriomis gali būti remiamasi vėlesniame akte.
Taigi bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaita yra ne asmens nenaudai priimtas aktas, o sprendimo atitinkamą bandomajam laikotarpiui paskirtą pareigūną paskirti į nuolatinę tarnybą arba jį atleisti parengiamasis dokumentas. Todėl, nesant konkrečios nuostatos, vertintojas neturi išklausyti ieškovo prieš tokios ataskaitos parengimą. Kita vertus, išklausęs suinteresuotąjį asmenį vertintojas gali pakeisti bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitą.
(žr. 136, 137 ir 139 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, 234/84, 27 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C‑458/98 P, 99 punktas; 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, 37 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. kovo 8 d. Sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T‑277/03, 64 punktas.
Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Doktor prieš Tarybą, T‑248/08 P, 81 punktas.