Language of document : ECLI:EU:C:2012:516

Byla C‑355/10

Europos Parlamentas

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Šengeno sienų kodeksas – Sprendimas 2010/252/ES – Išorės jūros sienų stebėjimas – Papildomos tvarkos, susijusios su sienų stebėjimu, nustatymas – Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai – Apimtis – Prašymas panaikinti“

Santrauka – 2012 m. rugsėjo 5 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybių narių, Parlamento, Tarybos ir Komisijos ieškiniai – Priimtinumas, nepriklausantis nuo suinteresuotumo pareikšti ieškinį įrodymo

(SESV 263 straipsnio antra pastraipa)

2.        Ieškinys dėl panaikinimo – Parlamento teisė pareikšti ieškinį – Parlamento pozicija priimant skundžiamą aktą – Poveikio nebuvimas

(SESV 263 straipsnis; Tarybos sprendimo 1999/468, iš dalies pakeisto Sprendimu 2006/512, 5a straipsnio 4 dalies e punktas)

3.        Institucijų aktai – Pagrindinis teisės aktas ir įgyvendinimo teisės aktas – Įgyvendinimo teisės aktas, negalintis nei pakeisti pagrindinio teisės akto esminių nuostatų, nei papildyti jo naujomis esminėmis nuostatomis – Esminių nuostatų kvalifikavimas – Atsižvelgimas į atitinkamos srities charakteristikas ir ypatybes

(SESV 290 straipsnis)

4.        Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Asmenų judėjimo per sienas Bendrijos kodeksas – Sprendimas 2010/252– Įgyvendinimo priemonė – Priemonė, kurioje numatytos nuostatos, priklausančios teisės aktų leidėjo kompetencijai – Šio sprendimo panaikinimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 562/2006, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 296/2008, 12 straipsnio 5 dalis; Tarybos sprendimas 2010/252)

5.        Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas panaikinti – Padariniai – Teisingumo Teismo nustatytas apribojimas – Sprendimo padarinių palikimas galioti, kol per protingą terminą šis sprendimas bus pakeistas kitu – Pateisinimas teisinio saugumo motyvais

(SESV 264 straipsnio antra pastraipa)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 37 punktą)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 38–40 punktus)

3.        Kadangi tam tikros Sąjungos teisės srities esminių taisyklių priėmimas priklauso Sąjungos teisės aktų leidėjo kompetencijai, šios taisyklės turi būti nustatytos pagrindiniame teisės akte ir negali būti deleguota teisė jas nustatyti. Taigi, taip negali būti deleguota teisė nustatyti nuostatas, kurioms priimti būtinas politinis pasirinkimas, priskirtinas Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei. Iš to darytina išvada, kad įgyvendinimo priemonės neturėtų nei pakeisti pagrindinių teisės aktų esminių nuostatų, nei papildyti jų naujomis esminėmis nuostatomis.

Nustatymas, kokios tam tikros srities nuostatos turi būti laikomos esminėmis, nepriklauso vien nuo Sąjungos teisės aktų leidėjo vertinimo, bet, priešingai, turi būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kuriuos galėtų patikrinti teismas. Šiuo klausimu būtina atsižvelgti į atitinkamos srities charakteristikas ir ypatybes.

(žr. 64–68 punktus)

4.        Sprendimas 2010/252, kuriuo papildomos Šengeno sienų kodekso nuostatos dėl išorės jūros sienų stebėjimo vykdant operatyvų bendradarbiavimą, koordinuojamą Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros, turi būti panaikintas, nes pagal jo priedo I dalies 2.4 punkte nustatytas priemones, kurių gali imtis sienos apsaugos pareigūnai aptiktų laivų ir juose esančių asmenų atžvilgiu, galima, be kita ko, sustabdyti laivą, įlipti į jį, patikrinti ir areštuoti laivą, patikrinti ir sulaikyti laive esančius asmenis, taip pat nukreipti laivą ar šiuos asmenis į trečiąją šalį ir taip taikyti prievartos priemones asmenims ir laivams, kurių atžvilgiu gali būti įgyvendinamas valstybių, su kurių vėliava jie plaukia, suverenitetas.

Iš tiesų, kadangi šis sprendimas yra įgyvendinimo priemonė, priimta remiantis Reglamento Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 296/2008, 12 straipsnio 5 dalimi, jame negali būti numatytos taisyklės, kuriomis suteikiami prievartos taikymo įgaliojimai sienos apsaugos pareigūnams, kurias priimant būtinas politinis pasirinkimas, priklausantis paties Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei, o tai reikalauja palyginti aptariamus skirtingus interesus, remiantis įvairiapusiu vertinimu. Be to, šios nuostatos, susijusios su viešosios valdžios įgaliojimų suteikimu sienos apsaugos pareigūnams, leidžia taip smarkiai kištis į pagrindines atitinkamų asmenų teises, kad būtinas Sąjungos teisės aktų leidėjo įsikišimas.

(žr. 74, 76, 77 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

5.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 88–90 punktus)