Language of document : ECLI:EU:F:2013:132

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 18 d.

Byla F‑76/12

Sabine Scheidemann

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Tarpinstitucinis perkėlimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsniai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų balai – Vienodas požiūris – Institucijų autonomija“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo S. Scheidemann iš esmės prašo, pirma, panaikinti 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos sprendimą perskaičiuoti jos Europos Parlamente gautus nuopelnų balus, ir pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos vykdant 2011 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą (paskelbtas 2011 m. spalio 27 d. Informaciniuose pranešimuose Nr. 48‑2011) tiek, kiek jame nėra jos pavardės, ir, antra, priteisti iš Komisijos dėl šio sprendimo patirtos turtinės žalos atlyginimą, kurio dydis preliminariai ir ex æquo et bono įvertintas 20 000 eurų.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Nurodyti S. Scheidemann padengti savo pačios ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Apimtis – Institucijų autonomija – Pareigūnas, kuris iš vienos institucijos buvo perkeltas į kitą instituciją – Bendrai įgyvendinami įgaliojimai nuopelnų vertinimo ir pareigų paaukštinimo srityje – Nebuvimas – Pareiga taikyti ankstesnės institucijos vidaus nuostatas dėl nuopelnų balų skyrimo ir pareigų paaukštinimo – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43, 45 ir 110 straipsniai)

Nors pagal viešosios tarnybos vienovės principą, įtvirtintą Amsterdamo sutarties 9 straipsnio 3 dalyje, visų Sąjungos institucijų visiems pareigūnams taikomi tie patys Pareigūnų tarnybos nuostatai, šis principas nereiškia, kad institucijos privalo vienodai naudotis Pareigūnų tarnybos nuostatais joms suteikta diskrecija. Atvirkščiai, personalo valdymo srityje joms taikomas autonomijos principas. Šiuo klausimu Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnyje, beje, daroma nuoroda į bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kurias kiekviena institucija priima siekdama nustatyti sąlygas, kuriomis kiekvieno pareigūno kompetencija, darbo našumas ir elgesys tarnyboje aprašomi vertinimo ataskaitoje. Be to, kalbant apskritai, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį institucijoms leidžiama, laikantis tam tikrų formalių sąlygų, patvirtinti bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, kuriose išimties tvarka, t. y. kai Pareigūnų tarnybos nuostatų tekstas toks neaiškus arba netikslus, kad kyla abejonių dėl tinkamo jų taikymo, nustatoma reikiama Pareigūnų tarnybos nuostatų įgyvendinimą užtikrinanti tvarka. Kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 2 dalies, juose nenumatyta, kad turi būti bendrai įgyvendinami įgaliojimai nuopelnų vertinimo ir darbuotojų pareigų paaukštinimo srityje, ypač perkėlimo iš vienos institucijos į kitą atveju, ir kiekviena institucija turi teisę įgyvendindama Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsnius nustatyti savo pačios taisykles, kurias ji įtvirtina pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnį priimamose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose.

Jeigu tuo atveju, kai pareigūnas perkeliamas iš vienos institucijos į kitą, naujajai institucijai būtų nustatyta pareiga nustatant paaukštinimo balus taikyti ankstesnės institucijos vidaus nuostatas dėl nuopelnų balų skyrimo ir pareigų paaukštinimo, o ypač – įgyvendinimo nuostatas, tai galėtų lemti skirtingą požiūrį į naujosios institucijos pareigūnus vertinat nuopelnus, atsižvelgiant į tai, ar jie buvo perkelti iš vienos institucijos į kitą, ar ne. Šiuo atžvilgiu institucijos turi, pirma, įsitikinti, kad judumas nedaro žalos perkeltų pareigūnų karjerai, ir, antra, patikrinti, ar jie nenukentėjo per pareigų paaukštinimo procedūrą.

(žr. 26–28 ir 32 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo Echauz Brigaldi ir kt. prieš Komisiją, T‑156/95, 53 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. liepos 5 d. Nutarties V prieš Parlamentą, F‑46/09, 135 punktas.