Language of document : ECLI:EU:F:2013:138

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. rugsėjo 30 d.

Byla F‑38/12

BP

prieš

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA)

„Viešoji tarnyba – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbuotojai – Sutartininkas – Terminuotos sutarties nepratęsimas neterminuotam laikui – Paskyrimas į kitą tarnybą, kol pasibaigs sutarties galiojimo terminas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo BP Tarnautojų teismo prašo, pirma, panaikinti 2012 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – FRA arba Agentūra) direktoriaus sprendimą nepratęsti su ieškove sudarytos sutartininkės sutarties neterminuotam laikui ir sprendimą perkelti ieškovę į kitą tarnybą likus šešiems mėnesiams iki sutarties termino pabaigos ir, antra, priteisti iš FRA turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. BP padengia savo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Sutartininkai – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais, ieškiniui dėl sprendimo nepratęsti sutarties, priimto po informacijos perdavimo, pagrįsti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sprendimas nepratęsti terminuotos sutarties – Suinteresuotojo asmens teisė būti išklausytam

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros sprendimas 2009/13)

3.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas – Pareigų lygiavertiškumo užtikrinimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnai – Tarnybų organizavimas – Personalo paskyrimas – Pareigūno paskyrimas į kitas pareigas dėl tarnybos interesų atsižvelgiant į vidaus santykių sunkumus – Tarnybos interesų pažeidimas – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalis)

6.      Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Aiškus ir tikslus pagrindų, kuriais remiamasi, išdėstymas – Pateikiant reikalavimą nurodytas pagrindas – Atsižvelgimas pateikiant kitą reikalavimą – Neleistinumas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalis)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalyje numatyta, kad institucijos veiksmai neturi turėti jokių žalingų padarinių pareigūnui, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį informavo apie faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą dėl neteisėtos veiklos arba Sąjungos pareigūnų rimto pareigų pažeidimo buvimo, jei pareigūnas veikė sąžiningai. Taigi, jei pareigūnui nepalankus sprendimas buvo priimtas po to, kai šis pareigūnas perdavė informaciją pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį, Sąjungos teismas, jei jam pateiktas ieškinys dėl šio sprendimo, paremtas pagrindu, susijusiu su piktnaudžiavimu įgaliojimais, turi šį pagrindą nagrinėti ypač atidžiai. Vis dėlto šiomis nuostatomis pareigūnui, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalį informavusiam apie faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą dėl neteisėtos veiklos buvimo, apsauga suteikiama ne nuo bet kokio galbūt jo nenaudai priimto sprendimo, bet tik nuo sprendimų, priimtų dėl šio pranešimo.

(žr. 87–89 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. vasario 24 d. Sprendimo Menghi prieš ENISA, F‑2/09, 138 punktas.

2.      Kai tarnautojo įdarbinimo sutartis gali būti pratęsta, sprendimas nepratęsti laikinojo tarnautojo arba sutartininko sutarties yra suinteresuotojo asmens nenaudai priimtas sprendimas.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros sprendime 2009/13 dėl sutartininkų sutarčių pratęsimo tvarkos numatytas suinteresuotojo asmens išklausymas dviem momentais: pirma, per pokalbį su departamento vadovu ir, antra, kai suinteresuotasis asmuo likus septyniems mėnesiams iki jo sutarties termino pabaigos siunčia motyvacinį laišką šios agentūros direktoriui. Savo motyvaciniame laiške suinteresuotasis asmuo gali išdėstyti nuomonę ir nurodyti visas priežastis, kaip jis mano, pateisinančias jam palankaus sprendimo priėmimą.

Departamento vadovo nuomonė, kurios kopija įteikiama suinteresuotajam asmeniui ir dėl kurios jis ketina išdėstyti savo pastabas, yra sprendimo nepratęsti sutarties parengiamasis aktas. Kadangi tai nėra suinteresuotojo asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, šis asmuo negali pagrįstai remtis teise išdėstyti pastabas dėl akto turinio.

(žr. 103 ir 106–108 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Marcuccio prieš Komisiją, T‑236/02, 133 punktas; dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo Teisme, byla C‑617/11 P.

3.      Pareigos motyvuoti, nustatytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje, kuri yra tik perkelta bendroji SESV 296 straipsnyje įtvirtinta pareiga, tikslas – pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti savo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti akto teisėtumo kontrolę. Pareigos motyvuoti apimtis kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į skundžiamą sprendimą, bet ir į konkrečias su šiuo sprendimu susijusias aplinkybes.

Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas atitinkamam asmeniui žinant jo priėmimo aplinkybes, kurios leidžia jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemones reikšmę. Taip yra tuo atveju, kai prieš priimant sprendimą apie nagrinėjamą situaciją buvo kalbėtasi su vadovybe. Be to, reikalavimą nurodyti motyvus atitinka toks sprendimas, kuriuo daroma nuoroda į suinteresuotojo asmens jau turimą dokumentą, nurodantį aplinkybes, kuriomis institucija grindė savo sprendimą.

(žr. 124 ir 125 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 17 d. Sprendimo Kallianos prieš Komisiją, T‑93/04, 100 ir 101 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, F‑49/08, 117 punktas; 2010 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Taillard prieš Parlamentą, F‑97/09, 33 punktas.

4.      Institucijos turi didelę diskreciją organizuoti savo tarnybų darbą pagal joms skirtas užduotis ir atitinkamai skirti savo personalą, tačiau šis paskyrimas turi būti vykdomas vadovaujantis tarnybos interesu ir turi būti paisoma pareigų lygiavertiškumo.

Norint perkelti pareigūną į kitas pareigas nereikia jo sutikimo. Tokia sąlyga apribotų institucijų laisvę organizuoti jų padalinius ir pritaikyti jų struktūrą prie pasikeitusių poreikių.

(žr. 132 ir 133 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. sausio 22 d. Sprendimo Costacurta prieš Komisiją, T‑98/96, 36 ir 40 punktus ir juose nurodyta teismo praktika.

5.      Tarnybos intereso sąvoka susijusi su tinkamu institucijos veikimu apskritai, t. y. su specifiniais užimtinų pareigų reikalavimais. Pareigūno paskyrimas į kitas pareigas siekiant panaikinti netoleruotiną administracinę situaciją turi būti laikomas atliktu dėl tarnybos interesų. Vidaus santykių sunkumai, keliantys tinkamai tarnybos veiklai žalingą įtampą, gali pateisinti pareigūno paskyrimą į kitas pareigas vadovaujantis tarnybos interesu, nesant būtinumo nustatyti už incidentus atsakingo asmens tapatybės arba šalių pareikštų priekaištų pagrįstumo.

(žr. 140–142 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. balandžio 18 d. Sprendimo Kyrpitsis prieš ESRK, T‑13/95, 51 punktas; minėto Sprendimo Costacurta prieš Komisiją 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Z prieš Teisingumo Teismą, F‑88/09 ir F‑48/10, 123 punktas; dėl šio sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑88/13 P.

6.      Netinkamai pareiškus reikalavimą, pateiktas kaltinimas yra nepriimtinas, nes, pirma, Sąjungos teismas neprivalo savo nuožiūra priskirti ieškinio argumentų, kaltinimų ir pagrindų prie vieno ar kito reikalavimo ir, antra, šio kaltinimo pateikimo forma gali turėti neigiamos įtakos atsakovo teisei į gynybą.

(žr. 148 ir 149 punktus)