Language of document : ECLI:EU:F:2013:156

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) SPRENDIMAS

2013 m. spalio 23 d.

Byla F‑98/12

Kathleen Verstreken

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2008 m. pareigų paaukštinimo procedūra – 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Sprendimas nepaaukštinti ieškovės pareigų – Motyvavimas – Bendras ir stereotipinis motyvavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo K. Verstreken prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepaaukštinti jos pareigų priskiriant prie AD 12 lygio per 2008 ir 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūras, kurį Europos Sąjungos Taryba priėmė vykdydama 2010 m. gruodžio 15 d. Tarnautojų teismo sprendimą Almeida Campos ir kt. prieš Tarybą (F‑14/09, toliau – Sprendimas Almeida Campos).

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. lapkričio 7 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimą nepaaukštinti K. Verstreken pareigų per 2008 ir 2009 m. pareigų paaukštinimo procedūras. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos K. Verstreken patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Bendras ir stereotipinis motyvavimas, prilygstantis motyvų nebuvimui

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25, 45 straipsniai ir 90 straipsnio 2 dalis)

Nors paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti sprendimų dėl paaukštinimo motyvų pareigūnams, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, vis dėlto ji privalo motyvuoti sprendimą atmesti pareigūno, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, nes šio sprendimo motyvai, kaip preziumuojama, sutampa su skundžiamo sprendimo motyvais.

Be to, iš paskyrimų tarnybos negalima reikalauti, kad ji motyvuotų savo sprendimą atmesti skundą daugiau, nei to reikia atsakant į tame skunde pateiktus kaltinimus, ir paaiškintų, be kita ko, dėl kokių priežasčių kiekvienas iš paaukštintinų pareigūnų turėjo daugiau nuopelnų, nei skundą pateikęs asmuo. Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį pareigos paaukštinamos pagal atranką, todėl pakanka, kad sprendimas atmesti skundą būtų motyvuojamas nurodant, kad pareigūno situacijai taikytos teisės aktuose ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos pareigų paaukštinimo sąlygos.

Sprendimo atmesti skundą bendras ir stereotipinis motyvavimas, nepateikiant jokios nuorodos į konkrečią suinteresuotojo asmens padėtį ir, kalbant konkrečiai, visiškai nepaaiškinant, kaip paskyrimų tarnyba taikė Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnyje numatytus kriterijus jo individualiai padėčiai, praktiškai prilygsta visiškam motyvų nebuvimui.

(žr. 29–32 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. vasario 20 d. Sprendimo Roman Parra prieš Komisiją, T‑117/01, 27 ir 31 punktai; 2005 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Napoli Buzzanca prieš Komisiją, T‑218/02, 74 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo AC prieš Tarybą, F‑9/10, 29 punktas; 2011 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Merhzaoui prieš Tarybą, F‑18/09, 71 ir 75 punktai; 2012 m. vasario 8 d. Sprendimo Bouillezir kt. prieš Tarybą, F‑11/11, 22 punktas; 2012 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Bouillez prieš Tarybą, F‑75/11, 26 punktas.