Language of document :

2014 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Kúria (Vengrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Árpád Kásler, Hajnalka Káslerné Rábai / OTP Jelzálogbank Zrt

(Byla C-26/13)1

(Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos verslininkų su vartotojais sudaromose sutartyse – 4 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis – Sutarties sąlygų nesąžiningumo vertinimas – Netaikymas su sutarties pagrindiniu dalyku arba kainos ar atlygio adekvatumu susijusioms sąlygoms, jei jos suformuluotos aiškiai ir suprantama kalba – Užsienio valiuta išreikštos vartojimo kredito sutartys – Valiutos keitimo kursui skirtos sąlygos – Išmokant paskolą taikomo pirkimo ir jos grąžinimui taikomo pardavimo kursų skirtumas – Nacionalinio teismo galios esant „nesąžininga“ pripažintai sąlygai – Nesąžiningos sąlygos pakeitimas spragoms užpildyti skirta nacionalinės teisės nuostata – Leistinumas)

Proceso kalba: vengrų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kúria

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Árpád Kásler, Hajnalka Káslerné Rábai

Atsakovė: OTP Jelzálogbank Zrt

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Kúria – 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 4 straipsnio 2 dalies aiškinimas – Sutarties sąlygų sąžiningumo vertinimas – Sutartis dėl užsienio valiuta išreikštos hipoteka užtikrintos paskolos, sudaryta tarp privataus asmens ir banko, pagal kurią paskola išmokama ir grąžinama nacionaline valiuta – Įsiskolinimo suma, sutarties sudarymo momentu apskaičiuota pagal užsienio valiutos pardavimo kursą – Sąlyga, pagal kurią paskolos grąžinimo mėnesinės įmokos apskaičiuojamos pagal galiojantį užsienio valiutos pirkimo, o ne pardavimo kursą.

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip:

žodžių junginys „pagrindinis sutarties dalykas“ apima verslininko ir vartotojo sudarytos užsienio valiuta išreikštos paskolos sutarties atskirai neaptartą sąlygą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią šios valiutos pardavimo kursas taikomas apskaičiuojant grąžinamos paskolos įmokas, tik jei nustatyta, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į sutarties sąlygų pobūdį, bendrą struktūrą ir nuostatas, teisines ir faktines aplinkybes, kad šioje sąlygoje įtvirtinta esminė pagal šią sutartį teikiama paslauga, kuri, kaip tokia, apibrėžia šią sutartį;

tokia sąlyga, kiek joje numatyta vartotojo piniginė prievolė kartu su paskolos grąžinimo įmokomis sumokėti dėl užsienio valiutos pardavimo ir pirkimo kursų skirtumo susidarančias sumas, neturėtų būti laikoma numatančia „atlygį“, kurio adekvatumas paslaugos davėjo mainais teikiamai paslaugai, vadovaujantis Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalimi, neturėtų būti nustatinėjamas vertinant šios sąlygos nesąžiningumą.

Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad sutarties sąlygai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, keliamą aiškumo ir suprantamos kalbos reikalavimą reikia suprasti kaip reiškiantį ne tik tai, kad atitinkama sąlyga vartotojui turi būti suprantama gramatiškai, bet ir tai, kad sutartyje būtų skaidriai nurodyta, kaip konkrečiai veikia atitinkamoje sąlygoje nurodytas užsienio valiutos konvertavimo mechanizmas, taip pat šio mechanizmo ryšys su kitose sąlygose nustatytu paskolos išmokėjimo mechanizmu, kad šiam vartotojui būtų sudaryta galimybė pagal tikslius ir suprantamus kriterijus numatyti jam dėl tokios sąlygos atsirandančius ekonominius padarinius.

Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad susidarius situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, kai verslininko ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, ši direktyva nedraudžia nacionalinės teisės normos, kuria dėl šios sąlygos negaliojimo atsiradusią spragą nacionaliniam teismui leidžiama šalinti pakeičiant ją dispozityvia nacionalinės teisės nuostata.

____________

1 OL C 156, 2013 6 1.